- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-246-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00186-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Pareiškėjas
- A. V.
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-246-460/2013
Teisėja Liucija Paulauskaitė (Proceso Nr. 2-10-3-00186- 2012-6)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. sausio 31 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. V. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1009-83/2012 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-387-588/2012.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2012-09-06 kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, prašė atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-387-588/2012 pagal pareiškėjų E. V. ir A. V. prašymą nutraukti santuoką sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjas prašė panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2012-05-09 sprendimą ir įpareigoti pareiškėją A. V. ir E. V. sudaryti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išaiškinti pareiškėjams, kad jeigu jie per 6 mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos neįvykdys teismo nurodymų dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio, teismas prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių prašymu palieka nenagrinėtą. Nurodė, jog pareiškėjas nežinojo apie Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjamą santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylą. Apie byloje priimtą 2012-05-06 sprendimą, kuriuo po santuokos nutraukimo visas su jam ir pareiškėjai E. V. santuokos metu įgytas turtas atiteko E. V., tapo žinoma tik 2012-08-22 pas notarą rengiantis įforminti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį. Nurodė, kad pareiškėja E. V. kreipdamasi į Palangos miesto apylinkės teismą nurodė melagingą informaciją , kad pareiškėjo A. V. gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu kaip ir pareiškėjos E. V. – (duomenys neskelbtini), bei notarei A. Bluškienei neteisingai patvirtinus, kad pareiškėjo A. V. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjas A. V. nebuvo tinkamai informuotas apie bylos dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu eigą. Civilinėje byloje Nr. 2-387-588/2012 informacija, patvirtinta notarine, tvarka neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Byloje esantys A. V. vardu pateikti prašymai teismui neatitinka A. V. valios, pats pareiškėjas su nurodytais prašymais į teismą niekada nesikreipė, tai įrodo ir byloje esantys duomenys apie dokumentus pateikusį asmenį. Pareiškėjui A. V. iki 2012-08-22 nebuvo žinomas santuokos metu įgyto sutuoktinių turto balansas, jo padalijimo būdas ir forma. Be to, 2012-05-09 sprendimu patvirtintas santuokinio turto padalijimo būdas yra neteisingas, nes neatitinka prezumpcijos, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl sprendime yra padaryta teisės taikymo klaida. Be to, teismui neturint duomenų apie pareiškėjo A. V. deklaruotą gyvenamąją vietą civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes byla buvo teisminga Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Suklaidintas pareiškėjos E. V. atstovės į bylą pateiktų dokumentų, kurie neatitinka pareiškėjo A. V. valios, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas, o bylos nagrinėjimas atnaujintas.
Atsiliepimas
Pareiškėja E. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo, juo prašė pareiškėjo A. V. prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Apie teisme vykstantį santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu sutikimu procesą pareiškėjas A. V. žinojo, sutiko, kad santuoka būtų nutraukta ir santuokoje įgytas turtas būtų padalytas santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytu būdu. Pareiškėjo A. V. pozicija dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu buvo patvirtinta notaro. Pareiškėjas A. V. tikrai žinojo apie 2012-05-09 teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo, per įstatymo nustatytą terminą šio sprendimo neapskundė.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2012-10-16 nutartimi pareiškėjo A. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Nurodė, jog pareiškėjo A. V. argumentai, kad santuokos metu įgyto turto balansas ir padalijimo būdas jam tapo žinomi tik po 2012-05-09 sprendimo įsiteisėjimo, atmestini. Pažymėjo, kad pareiškėjas A. V. santuokoje su pareiškėja E. V. gyveno ilgą laiką, t. y. nuo 1988-04-23, be to, civilinėje byloje Nr. 2-387-588/2012 esančiame notaro patvirtintame A. V. pasirašytame prašyme bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant nurodytas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas, kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteks pareiškėjai E. V., bei šio turto vidutinė vertė. Teigė, kad pareiškėjas A. V. turėjo galimybę sužinoti apie jo nurodomas aplinkybes bei taip pat turėjo galimybę reikalauti kitokios santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarkos.
Šalies argumentai
Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo sutikti su atskiruoju skundu ir klausimą išspręsti iš esmės, o būtent: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-387-588/2012 ir perduoti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagal ypatingosios teisenos taisykles. Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į reikalo esmę, kai bendrąją jungtinę nuosavybę sukūręs asmuo ir santuokoje su kita pareiškėja E. V. išgyvenęs beveik 25 metus liko be būsto, lėšų pragyvenimui ir išsilaikymui, kai sutuoktinei E. V. atiteko visas sutuoktinių užgyventas turtas. Pirmosios instancijos teismui taikiusiam laikinąsias apsaugos priemones, išaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė (CPK 366 str. 1 d. 2 p.), eliminuojanti A. V. iš realiai pradėto turto pasidalijimo proceso, kad sutuoktiniams E. ir A. V. priklausęs namas perleistas trečiajam asmeniui D. D. (vienai iš trijų dukterų) pagal 2012 08 23 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį. A. V. neturėjo galimybės reikalauti kitokios santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarkos, nes teismo proceso metu jam niekas neatstovavo, teismui jis asmeniškai savo valia dokumentų nepateikinėjo, teismo procesuose nedalyvavo. Visą šį veiksmą atliko E. V. atstovė advokatė J. Pališaitienė, kuri su A. V. jokios atstovavimo sutarties su joje nurodytais konkrečiais įgaliojimais neturėjo, taigi ir neturėjo teisės A. V. vardu teismui pateikinėti prašymus su faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, jog apie Palangos miesto apylinkės teismo 2012 05 09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-387-588/2012 ir santuokos nutraukimo procedūrą, vykusią vėlgi ne pagal kito pareiškėjo A. V. deklaruotą gyvenamąją vietą, A. V. net nežinojo. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje padarytos aiškios materialinės teisės normų taikymo klaidos.
Atsiliepimas
Pareiškėja E. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Juo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, o Palangos miesto apylinkės teismo 2012-10-16 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog savo pareiškime pareiškėjas nurodė, jog teismas neteisėtai priėmė tokį sprendimą pažeisdamas pareiškėjo teises, nurodydamas aplinkybes, kurių faktiškai nebuvo, tokiu būdu klaidina teismą, Visos aplinkybės dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pareiškėjui buvo gerai žinomos, su juo buvo kalbėta ne kartą, kiek tai buvo įmanoma. Tarp šalių buvo susitarimas, kad jis lieka gyventi savo tėvų sodyboje, o E. V. nepretenduoja į ją, o pareiškėjas nepretenduoja į E. V. faktiškai užgyventą turtą. Pažymi, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių negalima painioti su naujomis aplinkybėmis, tai reiškia tomis, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o atsirado jau priėmus atitinkamą sprendimą, nutartį ar nutarimą. Naujos aplinkybės yra pagrindas pareikšti teismui naują ieškinio pareiškimą, bet ne kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas 2012-05-09 sprendimą buvo teisėtos sudėties, bylą nagrinėjo pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą, tą patvirtino pateikta gyvenamosios vietos deklaracija. Kas dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, pareiškėjai akivaizdu, kad jokios teisės normos nebuvo pažeistos, juolab, kad pačiame pareiškime nenurodoma nė viena teisės norma, kuri būtų pažeista, visi motyvai ir aiškinimai yra deklaratyvaus pobūdžio, neturi jokio teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo A. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
Pareiškėjas A. V., prašydamas atnaujinti procesą, remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą, bei aplinkybe, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punktas), be to, sprendime padarytos teisės taikymo klaidos, kurios turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjas A. V. nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie vykstantį santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu procesą, be to, jis nežinojo santuokos metu įgyto turto balanso ir jo vertės, todėl tai lėmė neteisingą santuokos metu įgyto turto padalijimą tarp sutuoktinių, kuris neatitinka CK įtvirtintos prezumpcijos, nurodančios, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir tokiu būdu prieštarauja imperatyvioms teisės normoms.
Teismas, priėmęs prašymą ir nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismo posėdyje pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš išvardytų CPK 366 straipsnyje proceso atnaujinimo pagrindą. Šioje stadijoje neturi būti tiriama ir vertinama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų paskesnėje stadijoje - CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo. Kita vertus, tai nereiškia, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą teismas negali apskritai vertinti proceso atnaujinimo pagrindą sudarančių pareiškėjo nurodomų aplinkybių ir įrodymų ryšio su užbaigtoje civilinėje byloje nustatytais faktais ir juos patvirtinančiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 17 d. nutartyje V. G. v. Lietuvos valstybė byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje I. P. v. VšĮ Kėdainių ligoninė byloje Nr. 3K-3-192/2011 išaiškino, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia klausimą dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Teismas patikrina pareiškime nurodytas aplinkybes atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytą civilinės bylos atnaujinimo pagrindą. Jeigu bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą. Taigi CPK 370 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais, bet nevertinamas naujų duomenų turinio tikrumas. Teismas, vertindamas pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį prašymo pagrįstumą, patikrina, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje civilinėje byloje, kada tos aplinkybės ar įrodymai atsirado, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – analizavo Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-13 nuosprendį ir jame esančius duomenis bei juos vertino. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2012-06-13 nuosprendyje nurodytos aplinkybės paneigia pareiškėjo A. V. prašyme dėl proceso atnaujinimo argumentus, kad jam nebuvo žinoma apie santuokos nutraukimo procesą. Tai reiškia, kad apylinkės teismas peržengė šioje stadijoje nagrinėjamo klausimo ribas, kadangi ne tik patikrino, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra susijusios su įrodinėjimo dalyku užbaigtoje civilinėje byloje, tačiau ir atliko jų turinio vertinimą, t. y. išnagrinėjo atnaujinimo pagrįstumą iš esmės, o tai yra daroma tik atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą nepagrįstai pasisakė ir dėl konkretaus dalytino turto, jo balanso bei dėl turto vidutinės vertės ir nurodė, kad pareiškėjas A. V. turėjo galimybę sužinoti apie jo nurodomas aplinkybes bei taip pat turėjo galimybę reikalauti kitokios santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarkos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas vėlgi peržengė šios proceso atnaujinimo instituto stadijos kompetencijos ribas, kadangi analizavo civilinėje byloje Nr. 2-387-588/2012 esančius įrodymus – santuokos trukmę bei trukmės reikšmę, pareiškėjo prašymą bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėti pareiškėjui nedalyvaujant ir jos įrodomąją reikšmę, pareiškėjo galimybę sužinoti santuokos nutraukimo byloje nurodomas ir buvusias aplinkybes.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas išplėtė šioje stadijoje proceso atnaujinimo klausimą reglamentuojančių teisės normų ribas (CPK 370 straipsnio 3 dalis), todėl ne tik preliminariai įvertino byloje ištirtas aplinkybes, tačiau nepagrįstai per anksti įvertino naujų duomenų turinio tikrumą, tas yra atliekama tik atnaujinus bylos nagrinėjimą (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Aktualu pažymėti, kad šioje byloje aktualus yra ir žyminio mokesčio klausimas, kadangi prašymas dėl proceso atnaujinimo yra apmokamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju apeliantas nesutinka su civilinėje byloje Nr. 2-387-588/2012, kurią prašo atnaujinti, nustatytu turto balansu bei jo padalijimu, verte, tačiau ne su santuokos nutraukimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl nors ir ne atskirojo skundo argumentais, tačiau pirmosios instancijos nutartis panaikintina ir perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.