Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2VP-15248-433/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10089-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. balandžio 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys: skolininkas A. T., bendrosios nuosavybės dalyvis J. T., antstolė Asta Stanišauskaitė. Teismas nustatė: pareiškėja prašyme nurodo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2020-04-02 gavo antstolės Astos Stanišauskaitės 2020-03-30 patvarkymą pasiūlyti nustatyti turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolė vykdo VMI prie FM nutarimą Nr. (23.31-08) 483-90114, išduotą 2017-10-02, VMI prie FM nutarimą (23.31-08) 483-114391, išduotą 2017-12-11 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. T., išieškotojos VMI prie FM naudai. Antstolė nurodė, kad A. T (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su J. T., kuri, remiantis VSDFV duomenimis, gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 4-ojo poskyrio. J. T. vardu yra atidarytos banko sąskaitos, esančios “Swedbank”, AB. Prašo nustatyti, kad skolininkui A. T. priklauso ½ J. T. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų taip pat, kad skolininkui priklauso ½ dalis J. T. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į prašimą nepateikė, Prašymas tenkintinas iš dalies. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo VMI prie FM nutarimą Nr. (23.31-08) 483-90114, išduotą 2017-10-02, VMI prie FM nutarimą (23.31-08) 483-114391, išduotą 2017-12-11 dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos VMI prie FM naudai. Antstolė nurodė, kad A. T. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su J. T., kuri, remiantis VSDFV duomenimis, gauna nuolatinę išmoką iš VSDFV Vilniaus skyriaus Pensijų skyriaus 4-ojo poskyrio. J. T. vardu yra atidarytos banko sąskaitos, esančios “Swedbank”, AB. Antstolės Astos Stanišauskaitės teigimu, skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas dėl sutikimo dėl turto dalies nustatymo, tačiau sutikimas iki 2020-03-30 dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu negautas. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad skolininkas būtų pateikęs notarine tvarka patvirtintą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Antstolė nurodė, kad A. T. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su J. T.. Byloje nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. A. T. ir J. T. santuoka yra galiojanti, todėl J. T. gaunama išmoka ir piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose yra laikoma bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Antstolės teigimu, skolininkui buvo išsiųstas patvarkymas dėl sutikimo dėl turto dalies nustatymo, tačiau sutikimas iki 2020-03-30 dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu negautas. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jam priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininko A. T. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jo sutuoktinės J. T. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 4-ojo poskyrio gaunamos nuolatinės išmokos ir/ar jai prilyginamų pajamų, ½ dalis J. T. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų, nes tik toks turtas yra areštuotas antstolės 2020-02-25 Turto arešto aktu Nr. S020-3581. Pažymėtina, kad nors pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui A. T. priklauso ½ J. T. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų taip pat, kad skolininkui priklauso ½ dalis J. T. banko sąskaitose esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Reikalavimas nustatyti, kas skolininko A. T. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jo sutuoktinės J. T. gaunamo ar ateityje gautino darbo užmokesčio atmestinas dėl tokių motyvų. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad skolininko A. T. sutuoktinė J. T. dirba ir gauna kokį nors darbo užmokestį ir, kad antstolė areštavo šias gaunamas lėšas, kaip tai numato CPK 667 straipsnio 1 dalis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas nutaria: Prašymą patenkinti iš dalies. Nustatyti, kad skolininko A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalis jo sutuoktinės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pensijų skyriaus 4-ojo poskyrio gaunamos nuolatinės išmokos ir/ar jai prilyginamų pajamų, ½ dalis J. T. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių piniginių lėšų. Kitą prašymo dalį atmesti. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teisėjas Edvardas Juozėnas