- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-26
- Bylos Nr.
- 1-159-557/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Eduardas Maškevičius, Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- Z. B.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Eduardo Maškevičiaus,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F. (V. F.), g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), be pilietybės, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini) (gyvenamąją vietą deklaravęs Klaipėdos m. savivaldybėje ir įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), 9 kl. išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 2004-02-05 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 178 str. 4 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.,
2) 2004-10-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str.1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., BK 64 str. tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams,
3) 2004-12-15 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., BK 63 str. tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėn., Kauno m. apylinkės teismo 2006-03-08 nutartimi BVK 157 str. numatytu pagrindu 2006-03-15 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos neatlikęs 1 metų 20 dienų paskirtos bausmės, Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006-06-29 nutartimi grąžintas į laisvės atėmimo vietą atlikti likusios neatliktos bausmės dalies,
4) 2006-09-01 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str.1 d. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėn., BK 64 str. tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn., bausmę atliko 2007-11-29,
5) 2008-02-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn.,
6) 2008-04-22 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėn., BK 63 str. tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 10 mėn.,
7) 2008-11-06 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, BK 63 str. tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 2 mėn., bausmę atliko 2011-04-06,
8) 2012-02-08 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams,
9) 2012-03-15 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 10 mėn., BK 63 str. tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 4 mėn.,
10) 2012-05-07 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, BK 63 str. tvarka prijungus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 3 mėn.,
11) 2012-09-17 Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, BK 63 str. tvarka prijungus 2012-03-15 nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams, šiuo metu atlikinėja paskirtą bausmę, teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 ir 9 p., 180 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamasis V. F. 2011-12-21 apie 15 val. Klaipėdoje, prie parduotuvės „Maxima“, esančios Mokyklos g. 15, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliai demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, trikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, taip pat turėdamas tikslą užvaldyti nukentėjusiojo turtą, dėl chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų užpuolė ir sumušė A. J. B. – smogė jam kumščiu į veidą, o nuo smūgio nugriuvusiam nukentėjusiajam batu apauta koja sudavė daugybinius smūgius į galvą, padarydamas masyvią kraujosruvą veide, išsidėsčiusią abiejų antakių, abiejų akių vokų, nosies, abiejų skruostų, abiejų žandų, abiejų lūpų, smakro srityse su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje priekinėje dalyje su muštine žaizda nosies nugarėlės kairėje pusėje; kraujosruvas ir muštines žaizdas abiejų lūpų gleivinėse, atvirą skeveldrinį nosikaulių lūžį, įspraustinius abiejų skruostikaulių lūžius, viršutinio žandikaulio lūžius, veidinės kaukolės dalies atsidalinimą nuo smegeninės dalies, abiejų akiduobių lūžius, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose viršugalvio užpakaliniame paviršiuje ir pakaušyje su linijiniu dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu, kraujo išsiliejimu abipus po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo židinius kairės kaktinės skilties pamatinio paviršiaus žieviniame sluoksnyje, ko pasekoje dėl galvos sužalojimo sukeltos gyvybei pavojingos būsenos - sunkaus trauminio hemoraginio šoko A. J. B. per keletą minučių nuo minimų sužalojimų padarymo įvykio vietoje mirė. Mušdamas A. J. B., kaltinamasis apieškojo po pirmųjų suduotų smūgių netekusio galimybės priešintis nukentėjusiojo striukės kišenes ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 120 litų vertės mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2760. Tokiu būdu kaltinamasis V. F. tyčia dėl chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų nužudė ir apiplėšė A. J. B..
Apklaustas teismo, kaltinamasis V. F. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-12-21, pasiėmęs dokumentus ir gyvenimo aprašymą, mieste ieškojosi darbo. Prašymą priimti į darbą paliko ir parduotuvėje „Maxima“, į kurią užsuko, norėdamas nusipirkti alaus. Tuo metu mieste jau buvo išgėręs du butelius alaus. Prekybos salėje pamatė nukentėjusįjį. Žinojo, kad pastarasis dirbo kapinėse, seniau, kuomet jis dar buvo vaikas, ateidavo pas jo tėvą išgerti, bendraudavo ir su jo mama, kuri yra sakiusi, kad nukentėjusysis kartą jai buvo trenkęs, ir jis buvo pažadėjęs mamai apie tai pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Tačiau iš tiesų tai nebuvo ta priežastis, dėl kurios jis pradėjo konfliktą su nukentėjusiuoju. Tiesiog dėl psichinės būsenos jam užeina pykčio priepuoliai, kuriuos jam būna sunku suvaldyti. Jis kažką negero pasakė nukentėjusiajam, tačiau pinigų neprašė, po to jie apsižodžiavo, ir nukentėjusysis užleido jam eilę, kad jis galėtų nusipirkti skardinę alaus. Nusipirkęs alų, jis parduotuvėje ėmė gerti, nukentėjusysis tuo metu apsipirko ir atsisėdo už kasų. Jis vėl priėjo prie nukentėjusiojo ir ėmė ant jo rėkti, tada atėjo apsauginis jo raminti. Nukentėjusysis tuo metu išėjo iš parduotuvės, o jis, pasikalbėjęs su apsauginiu ir atsiprašęs už netinkamą elgesį, išėjo iš paskos. Pasivijęs nukentėjusįjį, jis vėl kažką negražaus jam pasakė, pastarasis taip pat kažką negražaus atsakė, jis smogė nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis jį parvertė ant žemės ir atsisėdo ant jo. Jam pavyko išsilaisvinti, ir jie abu vėl atsistojo. Tuo metu prie jų priėjo jo pažįstamas J. V. ir R. S. ir paklausė jo „ką čia darai?“. Pasakęs, kad tai ne jų reikalas ir kad jie nesikištų, jis vėl puolė nukentėjusįjį ir smogė jam kumščiu į galvą. Nuo smūgio nukentėjusysis nugriuvo, tada jis dar tris kartus spyrė nugriuvusiam nukentėjusiajam į galvą. Apieškojęs nukentėjusiojo kišenes, rado ir pasiėmė mobilaus ryšio telefoną. Negali paaiškinti, kodėl pagrobė telefoną, tikriausiai norėjo jį parduoti. Smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, norėjo jį sumušti, tačiau apiplėšti neketino, mintis iškraustyti nukentėjusiojo kišenes buvo sąlygota jo nestabilios psichinės būsenos ir kilo jau po nukentėjusiojo sumušimo. Daugiau nieko nepaėmė, apsisuko ir nuėjo namo. Jam nueinant, J. V. ir R. S. liko prie gulinčio nukentėjusiojo, kuris dar truputį judėjo ir gulėdamas kažką sakė. Nukentėjusiojo pinigų ir maišelio su pirkiniais neėmė, nematė, kas pasiėmė iš maišelio išbyrėjusius kiaušinius ir butelį vyno. Sutinka atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Nukentėjusioji Z. B. parodė, kad 2011-12-21 apie 14:30 val. jos vyras A. B. išėjo į „Maxima“ parduotuvę produktų. Susitarė, kad jis nupirks kiaušinių, saldainių. Kiek pinigų vyras pasiėmė su savimi, nežino. Su savimi piniginės neturėjo, pinigus turėjo džinsų kišenėje. Turėjo akinius, tušinuką ir mobilų telefoną „Nokia“, užlenkiamą pilko korpuso su pildyk kortele Nr. (duomenys neskelbtini), bei nuolaidų kortelę „Ačiū“, šviesios spalvos celofaninį maišelį. Paskutinį kartą su vyru bendravo jam išėjus į parduotuvę, kai jis jau buvo parduotuvėje apie 14:50 val. Jis paminėjo, jog paėmė saldainių ir sakė, jog stovi prie kiaušinių, pasakė jų kainą, pasitarė kokius pirkti. Sakė tuoj pat pareis. Išeidamas į parduotuvę jis buvo blaivus. Nesulaukusi vyro bandė jam skambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Kitą dieną iš policijos sužinojo, kad vyras nužudytas. Nei kaltinamojo, nei jo tėvų anksčiau nepažinojo.
Liudytojas D. V. parodė, kad 2011-12-21 dirbo apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Maxima“. Apie 15 val. per vaizdo kameros monitorių pastebėjo, kad tarp dviejų vyriškių, stovėjusių eilėje prie alkoholio kasos, kilo žodinis konfliktas. Konfliktavo kaltinamasis ir nužudytasis, kuriuos iš matymo pažinojo kaip parduotuvės klientus, kaltinamasis paskutiniu metu kaip tik norėjo įsidarbinti parduotuvėje. Kaip pastebėjo, konflikto iniciatorius buvo kaltinamasis, jis elgėsi agresyviai, išsitraukęs iš kišenės popieriaus lapą, sudavė juo nukentėjusiajam per veidą. Nusipirkęs skardinę alaus, kaltinamasis atsistojo už kasų ir ėmė laukti nukentėjusiojo. Pastarasis apsipirkęs atsisėdo už kasų, kur žmonės susideda pirkinius, ir pasakė, kad į lauką su kaltinamuoju neis. Tuo metu F. ėmė gerti nusipirktą alų, todėl jis perspėjo kaltinamąjį, kad tai daryti parduotuvėje yra draudžiama. Kaltinamasis atsiprašė, po to vėl ėmė kabinėtis prie nukentėjusiojo, ėmė sakyti, kad tas kažką padaręs yra jo motinai, o nukentėjusysis sakė, jog nepažįsta jo motinos. Jis pasakė vyrams, kad asmeninius reikalus reikia spręsti už parduotuvės ribų. Nukentėjusysis sakė, jog bijo eiti laukan, o F. pabandė jėga išsivilkti nukentėjusįjį laukan, bet jis neleido F. tampyti nukentėjusiojo ir paprašė, kad jis pirmas išeitų ir eitų namo, o su F. liko parduotuvėje stovėti. Nukentėjusysis, pasiėmęs maišelį su pirkiniais, iš parduotuvės išėjo, tuo metu F. atsiprašė, kad alų parduotuvėje gėrė, pareiškė, kad tas pagyvenęs vyriškis kentės, ir po 1-2 minučių iš parduotuvės pasišalino. Daugiau nebematė, kas, kur ir kaip vyko. Maždaug po 10-15 minučių į parduotuvę įbėgo policijos pareigūnai ir paprašė apibūdinti, kaip atrodė galimas įtariamasis. F. vilkėjo juoda stora kaip pūkine striuke, šviesiomis kelnėmis, iš po striukės kyšojo pilkas kaip treningo kapišonas. Nei nukentėjusysis, nei F. parduotuvėje nusibrozdinę, sužaloti ar kruvini nebuvo.
Liudytoja T. B. parodė, kad 2011-12-21 su sūnumi O. B. apie 14:30 val. atėjo į „Maxima“ parduotuvę. Trumpai pasivaikštinėję prekybos salėje išgirdo, kad kažkas kažką aiškinasi garsiai, rėkavo, ir tai buvo nemalonu girdėti. Matė, kad prie prekystalio kaltinamasis, kuris vilkėjo šviesiomis kelnėmis, tamsią striukę, kažko reikalavo iš pagyvenusio vyriškio, tačiau pastarasis sakėsi kaltinamojo nepažįstantis ir nenorintis su juo kalbėtis. Atsistojus į kasą, kur alkoholis, kad susimokėti terminale mokesčius, laukdami eilėje kurį laiką girdėjo minėtų vyrų ginčą, tačiau nekreipė dėmesio į besiginčijančius ir ką jie kalbėjo, nes buvo susikaupusi į mokesčių mokėjimą ir skaičiavo pinigus. Vėliau vyrai iš parduotuvės išėjo. Kai susimokėjo mokesčius, abudu su sūnumi išėjo iš parduotuvės ir pamatė, kad pagyvenęs vyras gulėjo ant žemės apie 15 metrų nuo parduotuvės link kirpyklos pusės, o kaltinamasis spardė gulintį vyriškį į galvą. Keletą kartų stipriai sudavęs koja į galvą (iš viršaus į apačią kulnu), kaltinamasis kažką išėmė iš nukentėjusiojo kišenės, išbėrė produktus iš jo maišelio. Ji sušuko “ką darai“ ir liepė sūnui kviesti policiją, tada kaltinamasis ėmė artintis link jos ir sūnaus. Išsigando, manė, jog ir jai smogs, nes kaltinamasis buvo kažkaip nenormaliai sujaudintas, lyg apsvaigęs. Eidamas pro šalį kaltinamasis tik pasakė „jis mano motiną užmušė“, ir ramiai nuėjo už parduotuvės kampo. Prie sumuštojo vyriškio mėtėsi kiaušiniai sudužę, saldainiai. Sūnus priėjo arčiau to sumušto vyro, pavertė ant šono, kad krauju nespringtų. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir medikai.
Liudytojas O. B. parodė, kad 2011-12-21 apie 15 val. su motina būnant parduotuvėje „Maxima“, stovint eilėje išgirdo už kasų, prie staliukų, kur nusipirkus reikia prekes susidėti, netoli lauko durų barantis vyriškius. Kai išgirdo barantis, pasisukęs pamatė apsaugininką, aukštą vyriškį su tamsia striuke ir kaltinamąjį. Abu vyriškiai barėsi su nukentėjusiuoju, barnis vyko kaip nugirdo dėl pinigų. Nukentėjęs vyriškis pagyvenęs tuoj pat išėjo iš parduotuvės laukan nešinas maišeliu, tuo tarpu apsaugos darbuotojas draugiškai ėmė kalbėtis su kaltinamuoju, kuris netrukus irgi išėjo. Susimokėję terminale, po kelių minučių su motina išėjo iš parduotuvės ir pamatė, kad tas pagyvenęs vyriškis gulėjo ant nugaros, o kaltinamasis kraustė jo striukės kišenes. Aukštas tamsia striuke vyras, buvęs parduotuvėje, buvo taip pat prie nukentėjusiojo vyriškio, pasilenkė prie nukentėjusiojo kojų, prie nukritusio maišelio ir iš jo pasiėmė butelį žalios spalvos pigaus vyno, o maišelį demonstratyviai numetė arčiau nukentėjusiojo galvos, po to pasiėmęs butelį nuėjo link kirpyklos pusės. Kaltinamasis panaršė po maišelį, iš kurio išbyrėjo saldainiai ir kiaušiniai, ir jį pasiėmė, po to kojos pėda stipriai smogė gulinčiam vyrui į veidą. Gulinčio nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, jis jau nejudėjo, ir šalia ant asfalto buvo kruvina. Mama iš karto šūktelėjo „ką darai“, tuo metu kaltinamasis ėmė eiti link jų ir praeidamas pasakė „jis mano motiną nužudė.“ Priėję prie nukritusio vyriškio pamatė, jog tiesiog vyras springo krauju, dar kvėpavo, bet gargaliavo, todėl pavertė vyrą ant šono, ir pakišo ten pat nukritusią jo kepurę jam po galva. Tuoj pat iškvietė GMP, ir netrukus pamatė pareigūnų automobilį atvažiuojant.
Liudytoja A. G. parodė, kad gyvena 5 aukšte virš parduotuvės „Maxima“. 2011-12-21 apie 15 val. išgirdo keistus garsus lauke prie parduotuvės – garsai buvo kaip kažkoks mykimas, bet atskirų žodžių negirdėjo. Pro balkoną pažvelgusi pamatė, kad vienas vyriškis guli aukštielninkas prie parduotuvės, jis buvo kruvinas. Prie jo mėtėsi visai arti kažkas geltono – arba mandarinai, arba kiaušiniai, neįžiūrėjo be akinukų. Arčiau gulinčio vyro kojų mindžiukavo tamsia striuke aukštas vyriškis, kuris lyg pasivaikštinėdamas ramiai dar apžvelgė gulintį, pasilenkęs pasiėmė žalią butelį, buvusį netoli gulinčiojo kojų, ir ramiai nuėjo link kirpyklos pusės. Kitas vyriškis, vilkėjęs kažką smėlio spalvos - ar striukę, ar kelnes, neatsimena, buvo pasilenkęs prie gulinčiojo ir tikrino kišenes, aiškiai matė, kaip išvartė visas striukės kišenes tiek viršuje tiek apačioje. Matė, kaip pasiėmė maišelį ir jau eidamas tryptelėjo su didele jėga pilna pėda tam gulinčiam ant veido vieną kartą, bet labai stipriai. Kaip tik tuo metu nuo parduotuvės atėjo du žmonės, girdėjo moterišką balsą „ką jūs darot“, tas vaikinas atsakė kažką panašaus „užmušiu“, ir dar kažką pasakė. Vaikino judesiai buvo kaip įsiaudrinusio, matėsi, jog jis tiesiog nervingas. Vaikinas, pasiėmęs nuo žemės maišelį, nuėjo už parduotuvės kampo. Po kelių minučių grįžusi į balkoną matė, jog šalia ant žemės gulinčiojo stovėjo vyriškis, skambino telefonu, ir tas ant žemės gulintis jau buvo pasuktas ant šono.
Liudytojas J. G. parodė, kad 2011-12-21 apie 14:30 val. ėjo į parduotuvę „Maxima“, prie parduotuvės susitiko pažįstamą A. B., trumpai pasikalbėjo tarpusavyje, sakė, jog eina irgi į parduotuvę. Jis liko kalbėti su pažįstamu, o A. B. nuėjo į parduotuvę. Lauke išgėręs butelį alaus, jis irgi nuėjo į parduotuvę, ten prie jo priėjo Adomas ir pasakė, kad prie jo “kabinėjasi“, pasakė „padėk man“, ir rodė ranka į kažką prekybos salėje. Jis atsakė Adomui „susimokėk ir palauk manęs.“ Prie alkoholio kasos kaip tik pastebėjo, kad mokesčius terminale moka pažįstamas O. B. su motina. Kol jis nuėjo pasiimti prekių ir susimokėjo kasoje, iš matymo pažįstama pardavėja pasakė, kad Adomas išėjo. Kadangi A. B. jo nepalaukė, nieko nepagalvojęs dar su kažkuo pakalbėjo parduotuvėje ir tik tada ėjo laukan. Išėjęs iš parduotuvės pamatė, jog B. guli ant grindinio, kruvinu veidu, prie jo kaip tik priėjo O. B.. Matė, jog B. dar gyvas, nes keistai gargaliavo, gulėdamas ant nugaros, ir abu pavertė jį ant šono. Jo veidas buvo žiauriai sumaitotas. Dar pulsą tikrino, pulsas dar buvo, paskambino tuoj pat 112. Kol atvyko pagalba, žmogus jau buvo miręs. Šalia gulinčiojo mėtėsi saldainiai, kiaušiniai sudaužyti keli. Olegas sakė, jog matė prie gulinčio du vyriškius, jog kišenes išvartė tam sužalotam žmogui.
Liudytojas R. R. parodė, kad 2011-12-21 apie 15 val. stovėjo Mokyklos gatvės, Klaipėdoje, sustojime, kuris yra priešais parduotuvę „Maxima“. Belaukiant atvažiuojančio autobuso dėmesį patraukė tai, kad dviese – vienas vyriškis vyresnis su odine striuke, o kitas jaunesnis tamsia striuke, su kapišonu kažkokiu, abudu susikibę įvirto į krūmus, kurie yra arčiau kirpyklos. Jie iš krūmų atsistojo ir grumdamiesi kelis metrus link parduotuvės paėjo besigrumdami, po to abudu nugriuvo, matomai grumtynių metu neišlaikę lygsvaros. Kai nugriuvo, vyresnis vyriškis buvo ant jaunesniojo viršaus ir laikydamas prispaudęs už pečių, kad neatsikeltų, šaukėsi pagalbos, ir galvą sukiojo lyg ieškodamas, kas jam padėtų. Tas jaunesnis, kurį buvo prispaudęs vyresnysis, aršiu tonu kažką nesuprantamo rėkė, suprato, kad grasino. Taip tiems dviems besigrumiant gulintiems, iš kažkur priėjo du vyriškiai. Kai priėjusieji atskyrė besigrumiančius pastebėjo, jog jaunesniajam nosis sukruvinta, o ar vyresnis buvo susikruvinęs, nepastebėjo. Tie du priėję iš kažkur išskyrė besigrumiančius - kažkuris pakėlė vyresnį, o jaunesnis pats atsistojo. Vyresnis vyras pasitraukė kelis metrus link kirpyklos pusės, jaunesnis dar bandė pulti, bet jam neleido tie du, kurie priėjo. Tada tas jaunesnis kažką pasakė tiems dviems vyriškiams, ir tie du kažkur nuėjo į kirpyklos pusę. Tada tas jaunesnis iš karto puolė tą patį vyresnį vyriškį ir smogė kumščiu į veido sritį, ir vyresnis vyriškis iš karto nukrito aukštielninkas. Prisilenkęs prie nukritusio, jaunesnis vaikinas ne mažiau tris kartus smūgiavo prisilenkęs prie gulinčiojo, gulinčiam vyresniam vyrui į veidą. Po to jaunesnis vaikinas tiesiog ėmė trypti ant to gulinčio žmogaus galvos, ir jis neiškentęs ėmė šaukti iš tolo: „ką darai, žmogų užmuši“. Išgirdęs šūksnius, tas jaunesnysis atsisuko į R. R. pusę ir kažką sušvokštė jo adresu, po to iš karto ėmė tikrinti gulinčiojo kišenes, ką pasiėmė nepastebėjo, bet gulintysis vyresnis vyras jau nejudėjo, nesipriešino. Matė, kad šalia gulinčiojo mėtėsi kiaušinių pakelis ir dar kažkokie produktai. Ar rinko kas nors tuos produktus nematė, ir kaip pasišalino tas jaunas vaikinas, kuris mušė pagyvenusį vyrą nematė, nes atvažiavo autobusas ir jis išvyko. Nukentėjusįjį mušusį vyrą atpažįsta kaip kaltinamąjį V. F..
Liudytoja A. R. parodė, kad 2011-12-21 dirbo parduotuvėje „Maxima“ pardavėja. A. B. pažinojo kaip pirkėją, tai labai ramus žmogus, niekada nekėlė jokių problemų, labai draugiškas buvo su pardavėjomis, visada pakalbindavo. Kaltinamąjį taip pat pažinojo, jis dažnai lankydavosi parduotuvėje ir net norėjo ten įsidarbinti, tačiau tą pačią dieną buvo sukonfliktavęs su parduotuvės direktore. Kitos pardavėjos jai yra sakiusios, kad kaltinamasis elgiasi labai agresyviai. Ji dar išbarė kaltinamąjį ir liepė eiti taikytis su direktore, tačiau tą dieną jis buvo kažkoks įsiutęs, agresyvus. Kraudama prekes iš sandėlio į alkoholio skyrių išgirdo prekybos salėje triukšmą. Matėsi, kad kaltinamasis, kuris vilkėjo juoda striuke, buvo girtas ar nuo kažko apsvaigęs, pastebėjo, kad jis pirko alų. Po to atkreipė dėmesį, kad Adomas sėdi ant prekystalio už kasų, o kaltinamasis tiesiog pristojęs prie to Adomo garsiai, lyg isterikas rėkė „einam į lauką, einam, išsiaiškinsim“. Adomas ramiai jam atsakė: “niekur neisiu, laukiu draugo“. Po to ji nematė kas kaip vyko. Netrukus atvyko ir policija ir pasakė, kad užmuštas žmogus prie parduotuvės.
Liudytoja S. K. parodė, kad 2011-12-21 dirbo parduotuvėje „Maxima“ pardavėja. Kaltinamąjį ir nužudytąjį pažinojo kaip pirkėjus. A. B. buvo labai ramus žmogus, niekada nekėlė jokių problemų, labai draugiškas buvo su pardavėjomis. Apie 14:50 val. parduotuvėje išgirdo triukšmą, dar nepriėjus kasų Adomas sakė piktai: „aš tavęs nepažįstu, kodėl tau turiu duoti pinigų“. Prie jo buvo kaltinamasis, pasiėmęs alaus skardinę, jis ėjo Adomui iš paskos ir kažką sakė. Ji patarė Adomui neprasidėti su kaltinamuoju žinodama, kad jis yra agresyvus, teistas, grįžęs iš kalėjimo. Adomas sakė, kad kaltinamasis prašinėja pinigų, piktinosi, kodėl pats negali užsidirbti. Adomas neprovokavo kaltinamojo, o tik traukėsi, net praleido į priekį, kad šis eitų prie kasos užsimokėti. Nugirdo, kaip F. grasino Adomui „išeisim į lauką, išsiaiškinsime“. Kai F. užsimokėjo už savo alų, jis laukė Adomo, ir kai Adomas mokėjo kasoje, kažką kalbėjo jam arti priėjęs. Adomas užsimokėjęs laukan nėjo, liko už kasų ir atsisėdo ant staliuko, kur pirkėjai susideda prekes už kasų būdami. Matėsi, kad Adomas nenori eiti laukan, nes prie jo tiesiog pristojo F.. Po to prie jų priėjo apsaugos darbuotojas, o ji nuėjo kitur dirbti salėje. F. parduotuvėje dažnai elgdavosi agresyviai, kabinėdavosi prie kitų klientų, prašinėdavo pinigų.
Liudytoja K. B. parodė, kad 2011-12-21 dirbo parduotuvėje „Maxima“ pardavėja. Kaltinamąjį ir nužudytąjį pažinojo kaip pirkėjus. Sėdėdama kasoje girdėjo konflikto pradžią, kaip kaltinamasis pradėjo iš Adomo reikalauti pinigų. Paprašė duoti 5 litus, o Adomas paklausė, ar mes pažįstami, ar turėčiau duoti, eik dirbk ir žinosi, kaip pinigai yra uždirbami. Kaltinamasis pasakė, kad išeisi ir „gausi į dūdą“. Adomas bijojo išeiti ir atsisėdo prie spintelių už kasų Paskui įsikišo apsauga, bandė F. raminti, bet matėsi, kad Adomas bijo išeiti. Paskui kažkas pasakė, kad Adomą nužudė. Kaltinamasis visuomet elgdavosi įžūliai, agresyviai, keikdavosi.
Liudytojas J. V. parodė, kad 2011-12-21 apie 15 val. jis su pažįstamu R. S. ėjo pro parduotuvę „Maxima“ ir pamatė, jog lauke prie parduotuvės mušasi du vyrai. Vienas jų buvo kaltinamasis, kurį pažįsta nuo vaikystės, kitą, Adomą, pažinojo iš matymo. Adomas buvo prispaudęs kaltinamąjį prie žemės, šalia gulėjo Adomo maišelis su pirkiniais. Jis pakėlė Adomą nuo F., o S. pakėlė kaltinamąjį. Adomas iš karto nuėjo link kirpyklos pusės, o kaltinamasis jį nusivijo. Kurį laiką jis į nuėjusius vyrus nebežiūrėjo, o paskui nuo autobusų stotelės ėmė šaukti kažkoks vyras „ką darai, kam muši žmogų“. Atsisukęs pamatė, kaip kaltinamasis spardė gulintį Adomą, spyrė jam 3-4 kartus į veidą. Jis liepė S. nesikišti, nes iš kalbų žinojo, kad F. su savimi nešiojasi peilį, o pats nuėjo jų išskirti. Jam priėjus, Adomas jau nebejudėjo, jo veidas buvo visas kruvinas, o F. kraustė jo kišenes, girdėjo, kaip tuo metu skambėjo Adomo telefonas. Jis surinko į maišelį išbyrėjusius Adomo pirkinius, tarp išbyrėjusių daiktų buvo ir plastikinis butelis vyno. Kaltinamasis liepė jam pasiimti vyną ir dingti. Pagalvojęs, kad vynas kaltinamojo, jis pasiėmė butelį ir, palikęs F. prie nukentėjusiojo, grįžo pas S.. Po to su S. nuėjo ant Jono kalnelio, kur vyną išgėrė. Kuomet abu grįžinėjo pro įvykio vietą, ten jau buvo policija ir greitoji. Matė, kad įvykio metu kaltinamasis buvo pagėręs ir agresyvus, jo nuomone, neblaivus buvo ir nukentėjusysis. Patikrinus alkotesteriu, 2011-12-21 18.52 val. J. V. nustatytas 2,15 promilių girtumas (b. l. 146, t. 1).
Liudytojas R. S. parodė, kad 2011-12-21 apie 15 val. jis su pažįstamu J. V. ėjo pro parduotuvę „Maxima“ ir pamatė, jog lauke prie parduotuvės mušasi du vyrai. Vienas jų buvo iš matymo pažįstamas kaltinamasis, o kitas – Adomas, su kuriuo anksčiau buvo kartu dirbęs kapinėse. Adomas buvo užgulęs F. iš viršaus visu kūnu ir sugriebęs F. už gerklės, bet pats Adomas šaukė „gelbėkit“. Priėję jie išskyrė besimušančius. Adomas, pasiėmęs maišelį su pirkiniais, nuėjo link parduotuvės. Kaltinamasis iš karto mėgino Adomą vytis, tačiau jis užstojo kaltinamajam kelią, norėdamas jį sulaikyti, tačiau F. jį apibėgo ir nusivijo Adomą murmėdamas „už motiną atkeršysiu“. J. V. jam liepė eiti pasakęs, kad tuoj pasivys. Jis paklausė, nes yra po kojų operacijos, sunkiau vaikšto, kojose yra geležinės plokštelės, tai skausminga, bijo būti traumuotas ir stengiasi nepatekti į situacijas, kad nesusižalotų, vengia muštynių. Eidamas link kirpyklos matė, kaip maždaug 20 metrų atstumu nuo pirmojo konflikto vietos F. pasivijo Adomą ir pastūmęs rankomis pargriovė, sudavė 4 smūgius kumščiais, po to ėmė spardyti į galvą, veidą, spyrė 4-5 kartus. Iš nukritusio Adomo maišelio išbyrėjo kiaušiniai, batonas. Jam iš tolo pasigirdo, jog Adomo drabužiuose suskambo mobilus telefonas, ir F. kaip tik ėmė tikrinti Adomo drabužių kišenes. Adomas visiškai nejudėjo, jokių garsų neleido. Apieškojęs kišenes, kaltinamasis pašokęs dar porą kartų didele jėga tryptelėjo batu ant veido Adomui. Jis pasisuko eiti link mokyklos pusės, netrukus pribėgo J. V. su vyno buteliu rankoje, sakė, jog paėmė, iškritusį iš maišelio. Abu suprato, kad vynas yra Adomo. J. V. sakė jog F. jam griežtai liepė imt tą butelį vyno ir eit iš tos vietos. Vyną išgėrė abu su J. V.. Patikrinus alkotesteriu, 2011-12-21 18.58 val. R. S. nustatytas 1,63 promilių girtumas (b. l. 11, t. 2).
Įvykio vietos apžiūros protokole pažymėta, kad A. J. B. lavonas su akivaizdžiais smurtinės mirties požymiais aptiktas prie parduotuvės „Maxima“ Klaipėdoje, Mokyklos g. 15. Lavono striukės kišenės išverstos pamušalu į išorę, lyg jose būtų kažko ieškota. Šalia lavono rasti išmėtyti sudužę kiaušiniai, du saldainiai ir 2 centų moneta (b. l. 4- 21, t. 1).
Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. J. B. padaryti šie kūno sužalojimai: masyvi kraujosruva veide, išsidėsčiusi abiejų antakių, abiejų akių vokų, nosies, abiejų skruostų, abiejų žandų, abiejų lūpų, smakro srityse su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje priekinėje dalyje su muštine žaizda nosies nugarėlės kairėje pusėje, kraujosruvos ir muštinės žaizdos abiejų lūpų gleivinėse, atviras skeveldrinis nosikaulių lūžis, įspaustiniai abiejų skruostikaulių lūžiai, viršutinio žandikaulio lūžiai, veidinės kaukolės dalies atsidalinimas nuo smegeninės dalies, abiejų akiduobių lūžiai, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose viršugalvio užpakaliniame paviršiuje ir pakaušyje su linijiniu dešinės pusės kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu, kraujo išsiliejimu abipus po kietuoju ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimo židiniai kairės kaktinės skilties pamatinio paviršiaus žieviniame sluoksnyje. Visi sužalojimai švieži, padaryti neužilgo prieš mirtį ir gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių kontaktų į veidą su kietu buku daiktu (daiktais) bei tiesiogiai paveikus kietu buku daiktu ar kietu pagrindu viršugalvio užpakalinę ir pakaušio sritį. Tikėtina, kad veidinė galvos sritis buvo sužalota sudavus daugybinius smūgius, galimai spardant, trypiant koja. Stipraus galvos sumušimo pasekoje padaryti sunkaus sveikatos sutrikdymo masto galvos sužalojimai sukėlė gyvybei pavojingą būseną - sunkų trauminį hemoraginį šoką, dėl ko A. J. B. mirė įvykio vietoje 2011-12-21 iki 15.10 val. Alkoholio koncentracija lavono kraujyje atitinka lengvą neblaivumo laipsnį. Biologinės mirties konstatavimo aktas patvirtina, kad atvykę GMP medikai A. J. B. įvykio vietoje 2011-12-21 15.15 val. konstatavo biologinę mirtį (b. l. 31-35, t. 1).
Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad įvykio vietoje parduotuvės apsaugos darbuotojui D. V. nurodžius įtariamojo buvimo vietą, V. F. buvo sulaikytas namuose, kur slėpėsi kambaryje už durų. Jo rankos ir veidas buvo nubrozdinti, šviesios kelnės ir džemperis sutepti panašiomis į kraują dėmėmis (b. l. 96-97, t. 1). Atlikus V. F. asmens apžiūrą 2011-12-21 19 val. nustatyta, kad ant jo dėvimų šviesių kelnių matomi daugybiniai panašūs į kraują užtiškimai, sutepimai panašiomis į kraują dėmėmis matomi ir ant V. F. bluzono bei batų padų ir šonų (b. l. 55-66, t. 2). Patikrinus alkotesteriu, 2011-12-21 15.43 val. V. F. nustatytas 1,11 promilių girtumas (b. l. 68-69, t. 2).
Sulaikius V. F., pas jį buvo rastas mobilaus ryšio telefonas NOKIA 2760, apžiūros metu iš tarnybinio telefono surinkus nukentėjusiojo telefono numerį (duomenys neskelbtini), šis telefonas suskambo, tokiu būdu buvo nustatyta pas kaltinamąjį paimto telefono priklausomybė nukentėjusiajam (t. 2, b. l. 71, 75-83).
UAB „Maxima LT“ pateikto parduotuvės stebėjimo kamerų užfiksuoto vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 66) apžiūros metu nustatyta, jog nukentėjusysis į parduotuvę įėjo 2011-12-21 14.42 val., paskui jį įėjo kaltinamasis, jie sustoję kalbasi, nukentėjusysis bando vengti kaltinamojo, eina šalin, vėliau kalbasi su pardavėja ir pažįstamu vyru. Po to nukentėjusysis stoja į eilę, ten pat ateina ir kaltinamasis, kurį nukentėjusysis užleidžia į priekį. Kaltinamasis nervingai trypčioja, susimokėjęs kasoje lieka laukti, po to prižengia prie nukentėjusiojo ir kažką jam kalba, mojuoja jam prie veido popieriaus lapu, tačiau pastarasis nekreipia dėmesio. Užsimokėjęs kasoje, nukentėjusysis atsisėda ant pirkiniams sudėti skirto stalelio, prie jo prieina kaltinamasis, kuris gestikuliuoja, kažką kalba, po to ima gerti alų parduotuvės viduje, prie jų prieina apsaugos darbuotojas, visi kažką kalbasi. Po to kaltinamasis griebia nukentėjusįjį ir bando tempti prie lauko durų, tačiau tai padaryti jam sutrukdo apsaugos darbuotojas. 14.58.05 val. nukentėjusysis išeina iš parduotuvės, kaltinamasis dar kalbasi su apsauginiu, po to atsisveikina ir 14.58. 34 val. taip pat išeina iš parduotuvės (t. 2, b. l. 75-83).
2011-12-22 teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad V. F. padaryti švieži, įvykio laiką atitinkantys kūno sužalojimai: plaštakų sužalojimai, padaryti tikėtinai pačiam kaltinamajam suduodant smūgius kumščiais; kaklo, raktikaulio ir peties sužalojimai, galimai padaryti rankų pirštais nukentėjusiajam priešinantis, ginantis; veido odos nubrozdinimai, būdingi šiurkštaus paviršiaus poveikiui (t. 2, b. l. 111-116).
Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad nėra duomenų, jog V. F. inkriminuojamos veikos padarymo metu būtų buvęs psichikos sutrikimo būsenoje, dėl kurios jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. V. F. nustatytas lengvas protinis atsilikimas ir mišraus tipo asmenybės sutrikimas, kaltinamasis gali suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti procese ir duoti teisingus paaiškinimus į jam užduotus klausimus, priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikyti nereikia (t. 2, b. l. 185-187).
Aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina V. F. kaltę apiplėšus ir tyčia nužudžius A. B. B.. Kaltinamojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis mirė įvykio vietoje dėl kaltinamojo jo atžvilgio pavartoto fizinio smurto – daugybinių stiprių smūgių sudavimo rankomis ir kojomis į galvą. Nekyla abejonių, kad kaltinamojo pavartotas fizinis smurtas buvo tiesioginė nukentėjusiojo mirties priežastis, tikimybė, jog nukentėjusysis galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, yra visiškai paneigta. Kaltinamasis, suduodamas daugybinius stiprius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą galvą, trypdamas gulinčio nukentėjusiojo galvą ir po to, kai šis po anksčiau suduotų smūgių nebegalėjo atlikti jokių aktyvių veiksmų, neabejotinai numatė ir suprato, kad savo veiksmais atims gyvybę kitam žmogui, ir sąmoningai to siekė. Nužudymo būdas, kaltininko veiksmų intensyvumas, nesiėmimas jokių priemonių mėginant suteikti sužalotajam pagalbą akivaizdžiai patvirtina, kad kaltininkas veikė tiesiogine apibrėžta tyčia, suvokdamas, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, ir siekdamas ją atimti. Remiantis išdėstytu, V. F. veika, atsižvelgiant į kaltininko veiksmų tyčią ir kilusias pasekmes, vertintina kaip tyčinis nužudymas, kuris, atsižvelgiant į nustatytus nusikalstamų kaltinamojo veiksmų motyvus ir tikslus, kvalifikuojamas kaip tyčinis nužudymas dėl chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų.
Liudytojų T. B., O. B., D. V., J. G., S. K., K. B., A. R. parodymais, kuriuos visiškai patvirtina ir parduotuvės stebėjimo kameros užfiksuoto vaizdo įrašo duomenys nustatyta, kad kaltinamasis jau parduotuvės prekybos salėje ėmė įžūliai kabinėtis prie senyvo amžiaus (62 metų – t. 1., b. l. 69) nukentėjusiojo, to neneigia ir pats kaltinamasis. Nors kaltinamasis teigia žinojęs A. J. B. kaip su jo tėvais anksčiau bendraudavusį asmenį, liudytojai T. B., S. K., K. B. patvirtino, kad nukentėjusysis keletą kartų pareiškė nepažįstantis kaltinamojo, o liudytojas D. V. nurodė, jog jam priėjus prie kaltinamojo ir nukentėjusiojo, pastarasis pareiškė nepažįstantis kaltinamojo ir jo motinos, nepažįstanti kaltinamojo ir jo tėvų nurodė ir nužudytojo sutuoktinė Z. B.. Aiškiai neatitinka tikrovės ir liudytojams išsakyti kaltinamojo teiginiai nukentėjusiojo atžvilgiu „jis mano motiną nužudė“, nes iš policijos tarnybinio pranešimo matyti, kad kaltinamojo mama yra gyva ir įvykio metu gyveno kartu su kaltinamuoju (b. l. 143, t. 1). Paminėti įrodymai leidžia teigti, jog kaltinamasis viešoje vietoje ėmė kibti prie iš esmės jam nepažįstamo nukentėjusiojo ir provokuoti konfliktą be jokios priežasties, kas visiškai atitinka liudytojų parduotuvės darbuotojų nurodytą jų ir anksčiau sistemingai stebėtą įžūlų, agresyvų ir iššaukiantį kaltinamojo elgesį parduotuvėje. Kaltinamojo aiškinimą, jog tokį jo elgesį sąlygoja jo psichinės sveikatos būklė, visiškai paneigia teismo psichiatrijos ekspertizės išvados, jog nustatyti tam tikri psichinės sveikatos sutrikimai esmingai nekliudo kaltinamajam suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Kaltinamasis taipogi neigia parduotuvėje reikalavęs iš nukentėjusiojo pinigų, tačiau byloje surinktais įrodymais paneigtas ir šis jo aiškinimas. Liudytoja T. B. nurodė girdėjusi, kad kaltinamasis kažko reikalavo iš nukentėjusiojo, liudytojas O. B. parodė, kad jo girdėtas barnis tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko dėl pinigų. Liudytojos S. K. ir K. B. parodė tiek pačios betarpiškai, tiek iš nukentėjusiojo girdėję, kad kaltinamasis reikalavo iš nukentėjusiojo duoti jam pinigų, nurodydamas konkrečią 5 litų sumą, o nukentėjusiajam atsisakius patenkinti šį jo reikalavimą, ėmė grasinti nukentėjusiajam fiziniu smurtu. Liudytojų parodymais, vaizdo įrašo duomenimis taip pat nustatyta, jog po šių grasinimų kaltinamasis netrukus ėmėsi juos realizuoti – kvietė nukentėjusįjį eiti į lauką aiškintis santykių ir net jėga mėgino ištempti nukentėjusįjį iš parduotuvės, tačiau šiuos kaltinamojo veiksmus nutraukė įsikišęs apsaugos darbuotojas. Net ir sudraustas apsaugos darbuotojo D. V., kuris sudarė galimybę nukentėjusiajam vienam pasišalinti iš parduotuvės ir specialiai kurį laiką užlaikė kaltinamąjį parduotuvėje, kaltinamasis neatsisakė savo ketinimų susidoroti su nukentėjusiuoju ir, parėjus vos 30 sekundžių nuo nukentėjusiojo pasišalinimo, išbėgo paskui jį iš parduotuvės. Kaip nurodo pats kaltinamasis, prisivijęs nukentėjusįjį, jis toliau tęsė žodinį konfliktą ir pirmas smogė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, po ko kilo grumtynės, kurių metu jie abu nugriuvo ir nukentėjusysis sugebėjo jį prispausti prie žemės. Šiuos kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina liudytojas R. R., kuris parodė, jog nors nukentėjusysis buvo prispaudęs kaltinamąjį ir laikė, kad šis neatsikeltų, pats nukentėjusysis šaukėsi pagalbos ir sukiojo galvą ieškodamas, kas jam padėtų, tuo tarpu kaltinamasis aršiu tonu kažką jam grasino, analogiškai parodė ir liudytojas R. S.. Įvykį mačiusių liudytojų ir kaltinamojo parodymais toliau nustatyta, kad J. V. ir J. S. išskyrus besigrumiančius, kaltinamasis, ignoruodamas J. V. ir J. S. mėginimus jį sulaikyti nuo tolesnio smurtavimo, pasivijo bandantį pasišalinti iš konflikto vietos nukentėjusįjį, jį pargriovė ir sudavė daugybinius smūgius į galvą bei, iškraustęs nukentėjusiojo striukės kišenes, pagrobė jo mobilaus ryšio telefoną. Šiuos veiksmus kaltinamasis atliko suprasdamas, kad jį stebi ne tik J. V. ir R. S., tačiau ir išėję iš parduotuvės T. B. ir O. B. bei autobuvo stotelėje buvęs R. R., kurie riksmais bandė sudrausti kaltinamąjį, tačiau pastarasis demonstratyviai ignoravo tiek pašalinių žmonių buvimą šalia nusikaltimo vietos, tiek ir jų raginimus nutraukti nusikalstamus veiksmus. Nustatytos įvykio aplinkybės, pati įvykio aplinka neginčijamai patvirtina, jog kaltinamojo smurtavimas prieš A. B. B. buvo nulemtas akivaizdžiai chuliganiškų paskatų – fizinis smurtas prieš iki tol iš esmės nepažįstamą žmogų buvo panaudotas mažareikšme, paties kaltinamojo neteisėtais veiksmais išprovokuota dingstimi (kaip atsakas į nukentėjusiojo nepatenkintą visiškai nepagrįstą kaltinamojo reikalavimą duoti 5 litus), viešoje vietoje – veikiančios žmonių gausiai lankomos parduotuvės prieigose, įvykį stebint pašaliniams asmenims ir ignoruojant pastarųjų raginimus nutraukti smurtą prieš nukentėjusįjį, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu demonstruojant aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatant save aplinkiniams ir demonstruojant niekinantį požiūrį į juos. Chuliganiškas kaltinamojo paskatas patvirtina ir liudytojų parodymais nustatytas nukentėjusiojo galvos trypimas koja jau po to, kai kaltinamasis apieškojo nukentėjusiojo striukės kišenes ir pagrobė telefoną, o nukentėjusysis dėl pavartoto smurto nebegalėjo atlikti aktyvių veiksmų.
Kita vertus, šalia jau aptartų chuliganiškų kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį paskatų teismas įžvelgia ir akivaizdžias savanaudiškas tokių veiksmų paskatas. Kaltinamojo versija, jog mintis iškraustyti nukentėjusiojo kišenes buvo sąlygota jo nestabilios psichinės būsenos ir kilo jau po nukentėjusiojo sumušimo, byloje surinktais įrodymais yra visiškai paneigta. Kaip jau minėta, teismo psichiatrijos ekspertizės išvados patvirtina, jog nustatyti tam tikri psichinės sveikatos sutrikimai esmingai nekliudo kaltinamajam suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Aukščiau aptartais įrodymais taipogi neginčijamai nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo prasidėjo, kaltinamajam nepagrįstai reikalaujant iš nukentėjusiojo duoti jam 5 litus. Nukentėjusiajam atsisakius patenkinti šį nepagrįstą kaltinamojo reikalavimą, toliau sekę kaltinamojo smurtiniai veiksmai buvo motyvuoti ne tik aukščiau jau aptartomis chuliganiškomis paskatomis, siekiant „pamokyti“ atsisakiusį patenkinti nepagrįstas turtines kaltinamojo pretenzijas nukentėjusįjį, tačiau ir savanaudiškomis paskatomis, siekiant smurtiniu būdu užvaldyti kaltinamojo valiai nepaklususio nukentėjusiojo turtą jau didesne apimtimi, nebepateikiant nukentėjusiajam jokių reikalavimų, o fiziniu smurtu palaužus jo pasipriešinimą, kaltinamajam išsirenkant ir pasisavinant nukentėjusiojo turtą savo nuožiūra. Tai akivaizdžiai patvirtina objektyvūs kaltinamojo veiksmai – nukentėjusiojo striukės kišenių iškraustymas ir rasto kišenėje telefono pagrobimas, naršymas maišelyje su pirkiniais (tai patvirtina liudytojai B., A. G.). Liudytojų R. S., O. B., T. B., A. G. parodymais nustatyta, kad ir po turto užvaldymo kaltinamasis toliau spardė nukentėjusiojo galvą, kas patikimai patvirtina, jog tyčia užvaldyti nukentėjusiojo turtą kaltinamajam kilo ne po nukentėjusiojo nužudymo (kaltinamojo teigimu, jam pasišalinant iš nusikaltimo vietos, nukentėjusysis dar buvo gyvas, ką patvirtina ir kiti aukščiau išdėstyti įrodymai), o ne vėliau kaip kėsinimosi į gyvybę metu. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Remiantis išdėstytu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 129 str. 2 d. 8 ir 9 p. kaip tyčinis nužudymas dėl chuliganiškų ir savanaudiškų paskatų. Kaltinamojo veiksmai dėl telefono pagrobimo papildomai kvalifikuojami pagal BK 180 str. 1 d. kaip svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinį smurtą.
V. F. buvo kaltinamas ir tuo, kad plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiojo pinigus 100 litų ir 15 litų vertės maišelį su produktais. Teismo vertinimu, ši kaltinimo dalis teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu teigusi, kad A. J. B. įvykio metu su savimi turėjo 100 litų, teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė nežinanti ir negalinti pasakyti, kiek iš tiesų pinigų jos vyras buvo pasiėmęs su savimi. Akivaizdu, jog netgi pagal ikiteisminio tyrimo metu turėtus duomenis kaltinime nurodyta pagrobtų pinigų suma ir pirkinių vertė viršija nukentėjusiosios įvardintą nužudytojo turėtą pinigų sumą. Niekas iš įvykį mačiusių apklaustų asmenų nepatvirtino matęs, kad kaltinamasis būtų pasisavinęs nukentėjusiojo pinigus, kaltinamasis šią aplinkybę kategoriškai neigia. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos išverstos nukentėjusiojo striukės kišenės, tačiau nėra duomenų apie išverstas kelnių ir galimai kitų rūbų kišenes. Nors pas nukentėjusįjį pinigų nebuvo rasta, nėra duomenų, kad lavono apžiūros metu būtų buvę detaliai patikrintos visų nužudytojo drabužių kišenės, todėl negalima paneigti prielaidos, jog pinigai, jeigu nužudytasis ir turėjo jų su savimi, galėjo dingti iš jo drabužių jau po nusikaltimo, pvz., transportuojant lavoną, netinkamai saugant jo rūbus ar kitomis panašiomis aplinkybėmis. Apklaustų asmenų parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys nustatyta, kad nukentėjusysis prieš nužudymą buvo nusipirkęs kiaušinių, saldainių ir butelį vyno, kuriuos nešėsi, pasak Z. B., iš namų pasiimtame polietileniniame maišelyje. Duomenų apie kokius nors kitus nukentėjusiojo pirkinius nenustatyta, kaltinime nurodyta šių pirkinių vertė 15 litų yra reali. Vienok aukščiau aptartais įrodymais taipogi nustatyta, kad kiaušiniai ir saldainiai buvo išbarstyti įvykio vietoje ir tokiu būdu sugadinti, o butelį vyno pasisavino J. V., tuo tarpu kaltinamasis, kaip nurodo liudytoja A. G., iš įvykio vietos pasišalino pasiėmęs tik tuščią maišelį (šią aplinkybę patvirtina ir kiti liudytojai), iš kurio prieš tai išvertė ten buvusius pirkinius ir kuris, kaip galima spręsti iš Z. B. parodymų, pats savaime buvo bevertis. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamajam inkriminuotas 100 litų pinigų ir 15 litų vertės maišelio su produktais pagrobimas pripažįstamas neįrodytu ir iš kaltinimo šalinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teisiamajame posėdyje iš esmės pripažino savo kaltę, akivaizdu, jog kaltinamasis tai padarė prispirtas ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kadangi apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kategoriškai neigė savo kaltę dėl nukentėjusiojo apiplėšimo ir nužudymo, mėgino jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu apkalbėti J. V. ir R. S., tokiu būdu trukdydamas tyrimui. Jau po bylos perdavimo teismui V. F. paštu atsiuntė teismu du „atvirus prisipažinimus“ (t. 3, b. l. 22-23), kuriuose neigė pagrobęs nukentėjusiojo telefoną ir iš esmės kaltino nukentėjusįjį konflikto išprovokavimu. V. F. nebuvo iki galo nuoširdus ir duodamas parodymus teisme, jis neigė byloje surinktais įrodymais patikimai nustatytas aplinkybes, jog parduotuvėje reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų, išnaršė nukentėjusiojo maišelį su pirkiniais ir šį tuščią maišelį nusinešė su savimi iš nusikaltimo vietos, bei teismo pripažintas įrodytomis savanaudiškas savo nusikalstamų veiksmų paskatas, tokiu būdu mėgindamas sušvelninti savo padėtį. Todėl kaltinamojo pasirinkta gynybos nuo jam inkriminuoto kaltinimo pozicija, jo parodymų kaita proceso metu ir duotų parodymų turinys neduoda pakankamo pagrindo pripažinti esant bent vieną iš BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog V. F. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo girtumas patvirtintas ne tik liudytojų parodymais bei paties kaltinamojo daliniu pripažinimu iki nusikaltimo vartojus alkoholį, tačiau užfiksuotas patikrinus kaltinamąjį alkotesteriu, praėjus keliasdešimčiai minučių po nusikaltimo padarymo.
Kaltinamasis įvykdė du nusikaltimus, tame tarpe labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei, visiškai beprasmiškai, dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje pašalinių akivaizdoje nužudė garbaus amžiaus žmogų, veikė tiesiogine tyčia, panaudodamas brutualų fizinį smurtą ir nepalikdamas nukentėjusiajam jokių galimybių išsaugoti gyvybę. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo apspręsti ne tik chuliganiškų, bet ir savanaudiškų paskatų. Pažymėtina, kad kaltinamasis smurtinius savanaudiškus nusikaltimus daro sistemingai, inkriminuotus nusikaltimus padarė, anksčiau būdamas 7 kartus teistas už plėšimus, praėjus vos aštuoniems mėnesiams po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tuo pat metu sistemingai darė ir kitus savanaudiškus bei smurtinius nusikaltimus, už kuriuos iki šio nuosprendžio priėmimo yra nuteistas dar 4 kartus. Iki nusikaltimo padarymo kaltinamasis niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pajamų šaltinio, iš ankstesnių nuosprendžių nuorašų matyti, kad didelę dalį nusikaltimų, už kuriuos buvo teisiamas, V. F. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kaip ir šiame nuosprendyje aptariamus nusikaltimus. Inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės, kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog padaryti nusikaltimai nėra atsitiktinis reiškinys kaltinamojo biografijoje, o yra logiška jo gyvenimo būdo pasekmė, kuomet nuo sistemingo smurtinių savanaudiškų nusikaltimų darymo buvo prieita prie labai sunkaus, neatstatomas pasekmes sukėlusio nusikaltimo. Visgi, įvertindamas jauną kaltinamojo amžių, tam tikrus jo psichinės sveikatos sutrikimus, galėjusius turėti netiesioginės įtakos kaltinamojo elgesiui, dalinį V. F. kaltės pripažinimą duodant parodymus teisiamajame posėdyje, taipogi teisiamajame posėdyje išsakytą valstybinį kaltinimą palaikančio prokuroro ir nukentėjusiosios poziciją bausmės skyrimo klausimais, teismas laiko galimu neskirti kaltinamajam sankcijoje numatytos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ir už abu nusikaltimus skirti kaltinamajam sankcijose numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Priimant dėmesin visas paminėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybių nebuvimą, pakankamai didelę sunkinančios aplinkybės, jog nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio reikšmę, nuolatinį ilgalaikį antivisuomenišką kaltinamojo elgesį ir sistemingą tyčinių smurtinių bei savanaudiškų nusikaltimų darymą, veikos kvalifikavimą net pagal du BK 129 str. 2 d. punktus, kaltinamjam už tyčinį kvalifikuotą nužudymą skiriama ženkliai griežtesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už plėšimą, priimant dėmesin nedidelę pagrobto turto vertę, skiriama artimesnė sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., apėmimo būdu bendrinama su 2012-05-07 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir 2012-09-17 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę skiriama atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitomas suėmime išbūtas laikas nuo 2011-12-21 iki 2012-06-07, taip pat pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmės laikas.
Nukentėjusioji Z. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 76-83, 88-95; t. 3, b. l. 78-79), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jos patirtą su sutuoktinio mirtimi susijusią turtinę žalą 9593 litus 20 ct ir dėl sutuoktinio žūties patirtą neturtinę žalą 200 000 litų. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro (pastebima aritmetinė klaida, nes galutinė suma pagal nurodytas pozicijas yra 9643 litai 20 ct):
2) kelionės išlaidos Norvegijoje dirbantiems vaikams grįžimui į tėvo laidotuves 2083 litai,
3) iš sutuoktinio pagrobto turto vertė 100 litų (pirkinių - kiaušinių, saldainių ir vyno bendra vertė 15 litų bei 85 litai pinigų),
4) sugadintų sutuoktinio drabužių (drabužiai stipriai sukruvinti, įsigėręs kraujas) vertė 1820 litų.
Kolegija pažymi, jog byloje neįrodyta, kad kaltinamasis būtų pagrobęs nukentėjusiojo pinigus, taipogi nenustatyta, kokią pinigų sumą jis su savimi turėjo, nes nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų apie vyro pasiimtą iš namų 100 litų pinigų sumą ir negalėjo nurodyti, kiek pinigų vyras turėjo su savimi. Taipogi nustatyta, kad nukentėjusiajam priklausantį butelį vyno pasisavino ne kaltinamasis, o J. V.. Taigi kaltinamasis šioje ieškinio dalyje turi atlyginti tik padarytą žalą dėl 10 litų vertės nukentėjusiojo pirkinių (kiaušinių ir saldainių) sugadinimo/sunaikinimo nusikaltimo metu. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra iš dalies pagrįstas pateiktais dokumentais, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kaltinamasis ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, todėl ieškinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas galutinėje 8513 litų 20 ct sumoje, iš ieškinio sumos taip pat minusuojant ir nukentėjusiosios gautą laidojimo pašalpą 1040 litų (CK 6. 291 str. 2 d.).
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kuriais brutualiai buvo atimta brandaus visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis A. J. B. gyveno aktyvų gyvenimą, palaikė pozityvius socialinius ryšius, nukentėjusiosios parodymais taip pat nustatyta, kad A. J. B. su sutuoktine siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, jie gyveno kartu, nuolat bendraudavo kasdieniame gyvenime. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusieji dėl tragiškos, žiaurios ir beprasmės vyro netekties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusysis teisėtai tikisi gauti. Priteisus sumą, kuri dėl objektyvių priežasčių negalės būti išieškota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiojo lūkesčių. Išdėstytų aplinkybių kontekste nukentėjusiosios pareikšto ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, neturi turto, turi psichinės sveikatos problemų. Taigi realių galimybių atlyginti priteistą neturtinę žalą tokioje apimtyje, kiek to prašo nukentėjusioji (priimant dėmesin, kad iš kaltinamojo priteisiama ir pakankamai didelė suma turtinės žalos atlyginimui), nėra. Dirbdamas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, nuteistasis per ilgą laiką galėtų atlyginti tik dalį prašomos priteisti žalos. Įvertinus paminėtas aplinkybes ir vadovaujantis išdėstytais kriterijais, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Priimdama tokį sprendimą, kolegija taip pat atsižvelgia į bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas numato, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens teismo tvarka išieškoti išmokėtas sumas (14 str. 1 d.). Priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, kad sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Žalos kompensavimas šio įstatymo nustatyta tvarka neatleidžia už žalą atsakingo asmens nuo pareigos atlyginti likusią smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą (13 str. 5 d.). Remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 13 str. 5 d. nuostatomis, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinas žalos atlyginimo dydis mažintinas suma, kuri yra nukentėjusiajai išmokėta avansu (6760 litų) Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka. Ieškinio užtikrinimui laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam priklausančius pinigus 45 litus 60 ct taikymo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių išsprendimo įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
A. J. B. drabužiai, įvykio vietos apžiūros metu paimti DNR pavyzdys, nuorūka, saldainiai, dviejų centų moneta, kraujo pavyzdys, skrandžio turinio pavyzdys, plaukų kuokštas, skardinė nuo alaus, taip pat kiti ikiteisminio tyrimo metu paimti lyginamieji pavyzdžiai – sunaikintini,V. F. sportiniai batai, striukė, bliuzonas, paimti reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu, taip pat sulaikymo metu iš V. F. paimti mobilaus ryšio telefonas NOKIA RM 362, piniginė, banko kortelė, ausinės, raktas su pakabuku, balto metalo auskaras, 3 nuolaidų kortelės grąžintini nuteistajam V. F., nuteistojo prašymu perduodant minimus daiktus jo seseriai R. J..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
V. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 8 ir 9 p., 180 str. 1 d., ir jį nubausti:
pagal BK 129 str. 2 d. 8 ir 9 p. laisvės atėmimu septyniolikai metų,pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams,
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. ir 9 d., šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir Klaipėdos m. apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinai nubausti V. F. laisvės atėmimu septyniolikai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaičius suėmimo laiką ir pagal ankstesnius nuosprendžius atliktas bausmes, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-12-21. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti suėmimą.
Nukentėjusiosios Z. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo V. F. nukentėjusiajai Z. B. 8 513 litus 20 ct turtinės žalos atlyginimui ir 93 240 litų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuteistajam V. F. laikino nuosavybės teisės apribojimo į pinigus 45 litus 60 ct. sumoje taikymo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio išsprendimo įvykdymo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
A. J. B. drabužius, įvykio vietos apžiūros metu paimtus DNR pavyzdį, nuorūką, saldainius, dviejų centų monetą, kraujo pavyzdį, skrandžio turinio pavyzdį, plaukų kuokštą, skardinę nuo alaus, taip pat kitus ikiteisminio tyrimo metu paimtus lyginamuosius pavyzdžius sunaikinti,V. F. sportinius batus, striukę, bliuzoną, mobilaus ryšio telefoną NOKIA RM 362, piniginę, banko kortelę, ausines, raktą su pakabuku, balto metalo auskarą, 3 nuolaidų korteles grąžinti nuteistajam V. F., nuteistojo prašymu perduodant minimus daiktus jo seseriai R. J..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam V. F. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.