- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-2119-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22973-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Kreditorius
- E. R.
- Skolininkas
- V. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus E. R. atskirąjį skundu dėl apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus E. R. pareiškimą skolininkui V. P. dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius E. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko 2 000 Lt skolos, 5 procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo, 18 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt advokato išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 10 d. išdavė teismo įsakymą ir priteisė iš skolininko 2 000 Lt skolos, 5 procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo įvykdymo, 15 Lt žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kreditorius taip pat prašė priteisti iš skolininko 1 000 Lt advokato išlaidų. Iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 14/2014, pridėtos prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, pirmos instancijos teismas nustatė, kad vienos valandos teisinių paslaugų kaina yra 300 Lt, tačiau pažymėjo, kad įrodymų, kokia bendra teisinių paslaugų kaina šioje byloje ir kad kreditorius apmokėjo advokato išlaidas, nepateikė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas atmetė kreditoriaus prašymą dėl 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius E. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį ir priimti naują nutartį - priteisti kreditoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas paaiškina, kad 2014 m. liepos 8 d. gavo sąskaitą už teisines paslaugas ir 2014 m. liepos 9 d. pateiktą sąskaitą apmokėjo, tačiau atsižvelgdamas į CPK 433 str. 3 d., šių dokumentų teismui nepateikė. Kreditorius pažymi, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nėra pridedami, todėl jis teismui ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidas, nors juos ir turėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Kaip matome iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria, kreditoriui pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, buvo atsisakyta jo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismui su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų kreditoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo taip pat prašė priteisti iš skolininko ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Lt. Iš teisinių paslaugų sutarties Nr. 14/2014 2014-06-16 dienos, pridėtos prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, matyti, kad vienos valandos teisinių paslaugų kaina yra 300 Lt, tačiau įrodymų, kokia bendra teisinių paslaugų kaina šioje byloje ir kad kreditorius apmokėjo advokato išlaidas, su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorius nebuvo pateikęs (b.l. 4-5).
XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad pagal CPK 433 straipsnio 3 dalį kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys, kad CPK 433 straipsnio 3 dalies ir CPK 435 straipsnio 3 dalies normos įtvirtina pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikiančio kreditoriaus teisę neįrodinėti tik materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų pagrįstumo, tačiau neatleidžia kreditoriaus nuo pareigos įrodyti procesinio pobūdžio aplinkybes – procesinio atstovavimo santykius, žyminio mokesčio sumokėjimą, patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pan., todėl spręstina, jog kreditorius, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, privalo pateikti savo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliantui išaiškintina, kad tuo atveju, kai skolininkas neskundžia priimto teismo įsakymo, prašymas dėl piniginio reikalavimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko yra išsprendžiamas, todėl pirmos instancijos teismas priimdamas teismo įsakymą kartu išspręsdamas ir papildomų bylinėjimosi išlaidų klausimą, kuris nenumatytas CPK 431 ir 433 straipsniuose, privalo juos tikrinti ir vertinti vadovaujantis bendromis CPK normomis, o šiuo konkrečiu atveju CPK 98 straipsnio nuostata, kuri numato imperatyvų draudimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, jeigu jos nėra pagrįstos, būtinos ir susijusios su nagrinėjama byla bei nėra galimybės teismui patikrinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju kreditorius su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo teismui buvo pateikęs tik 2014-06-16 teisinių paslaugų sutartį Nr. 14/2014, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai kreditoriaus naudai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, kurios nebuvo pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais.
Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.