Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Z., V. Z., M. Z., J. Z., M. Z., M. Z., M. Z. ir notarei Faustinai Vaitavičiūtei dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad ji, vienintelė dukra, iki motinos, gyvenusios savo namuose (duomenys neskelbtini), mirties nuolat ją lankydavusi, t. y. maždaug kas antrą savaitę atvažiuodavusi iš Panevėžio ir padėdavusi motinai kaip tai buvo įprasta, tvarkytis buityje, ūkyje, namuose. Po jos mirties ir toliau lankosi tėviškėje, kur gyvena mirusio brolio R. sūnus M. Z., turi raktus, atliko „kosmetinį“ kambarių remontą, sodino daržą ir turtu rūpinosi kaip savuoju. Iš motinos namo pasiėmė kai kuriuos likusius jos daiktus: siuvimo mašiną, stalelį, patalynę, skareles, socialinio draudimo pažymėjimą (šį dokumentą kaip įrodymą ji pateikė teismui). Tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo numatytą 3-jų mėnesių terminą ji nesikreipė kaip ir dar keturi įpėdiniai J. Z., M. Z., M. Z., M. Z.. Kai kreipėsi vėliau, du broliai V. ir A. nesutiko pasirašyti reikalingų dokumentų, kad paveldėti galėtų ir ji. Mananti, kad motinos turtas priklauso visiems įpėdiniams, taigi ir jai, taip visuomet sakydavusi pati motina.

Kiti suinteresuoti asmenys – J. Z., M. Z., M. Z. ir M. Z. teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl prašomo juridinio fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad ji priėmė palikimą po savo motinos mirties, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (LR CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad po A. Z. mirties (duomenys neskelbtini) Molėtų rajono 1-me notaro biure buvo pradėta paveldėjimo byla, gavus trijų įpėdinių – V. Z., A. Z. ir M. Z. pareiškimus dėl palikimo priėmimo, bet dar nebaigta. Še įpėdiniai 2015 m. gegužės 20 d. priėmė palikimą ir šis faktas įregistruotas testamentų registre sekančią dieną. Pažymėtina, kad visi jie pareiškimuose notarei tarp kitų įpėdinių nurodė ir J. Č..

Teismas nustatė, kad palikėja A. Z. turėjo keturis sūnus (iš jų R. Z. yra miręs) ir dukterį-pareiškėją šioje byloje. Procesiniuose dokumentuose V. Z. ir A. Z. faktiškai išreiškė nesutikimą pasidalyti palikimo bendru sutarimu ir ginčijo pareikštą reikalavimą (LR CK 5.69 str. 1 d.), nors teismo posėdžio metu dėl to dvejojo teigdami, jog sesuo turėtų jų atsiprašyti, tinkamiau elgtis jų atžvilgiu, susitaikyti ir tuomet gal galėtų priimti palikimą kad ir pasibaigus terminui. Beje savo atsiliepimuose jie teisingai pažymėjo cituodami įstatymo nuostatą, kad palikimas gali būti priimamas ir pasibaigus terminui be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai (LR CK 5.57 str. 1 d.). Pažymėtina, kad procese taikų susitarimą ypač skatino J. Z. (pareiškėjos dvynys brolis), taip pat dėl pareiškimo ne tik neprieštaravo, bet tam pritarė kiti įpėdiniai.

Palikimo priėmimas galimas šiais būdais: kai įpėdiniai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (LR CK 5.50 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja įrodė, kad ji po savo motinos, kuria rūpinosi ir jai gyvai esant bei pasiligojus, mirties iš karto priėmė jos palikimą faktiniu paveldimo turto valdymu. Iš pačios pareiškėjos, J. Z., taip pat liudytojos A. Č. paaiškinimų matyti, kad mirus motinai ji ir toliau kaip jai būdavo įprasta, atvažiuodavo ir tebeatvažiuoja į tėviškės namus – turi jų raktus, prižiūri kapus, valo ir tvarko namo patalpas, atliko jų einamąjį remontą, tvarko aplinką, sodina daržą, t.y. naudojasi namų valda. Iš šių namų pasiėmė kai kuriuos motinos daiktus: siuvimo mašiną, stalelį, patalynę, skareles, A. Z. 1999-07-02 išduotą pensininko pažymėjimą. Tokio J. Č. elgesio buvimą pripažino visi suinteresuoti asmenys, įskaitant ir V. Z. bei A. Z.. Šie aktyvūs jos veiksmai patvirtina, kad ji niekam neprieštaraujant naudojasi likusio motinos turto dalimi kaip savo ir nors ji nepateikė įrodymų apie mokesčių mokėjimą, bet lygiai taip pat jų nepateikė ir minimi jos du broliai, atsiliepimuose nurodę neva tai jie moka mokesčius turto išlaikymui, o A. Z. esą buvo nustatyta oficiali motinos slauga dėl jos turėtų specialiųjų poreikių.

Taigi, yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinį faktą (LR CK 5.51 str.), kurį nustačius, pareiškėja galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Pareiškėjos atstovė pateikė rašytinį prašymą priteisti iš V. Z. ir A. Z. 800 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo posėdyje prašė iš jų priteisti mažiau-500 EUR.

Tačiau vadovaujantis LR CPK 443 str. 6 d., šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos duktė J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą notarei F.Vaitavičiūtei išduoti įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimus į A. Z. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.