- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- I-2012-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06515-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. B. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-10-24 sprendimą Nr. 1D-9561(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija), dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (jei jos buvo taikomos) ir Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 str. 1 d. nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki skundo teismui padavimo susidariusią pensijos nepriemoką (b. l. 1–3).
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis. V. B. teigimu, toks pensijos perskaičiavimas yra neteisėtas, todėl pareiškėjui priteistina neišmokėta pensijos dalis.
Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė ir Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti ar bylą nutraukti (b. l. 21–23). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad pareiškėjui pensija buvo mokama taikant tuo metu galiojančias Valstybinių pensijų įstatymo ir Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių galiojimo terminas buvo pratęstas 2013-12-31. Pažymi, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Atsakovės teigimu, pareiškėjas yra praleidęs 3 metų procesinį skundo pateikimo terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti, nes skundas pateiktas praleidus 3 metų terminą (b. l. 12–13). Patvirtino, kad pareiškėjui pensija buvo mažinama vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad V. B. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuojama taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d., Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas (b. l. 16–17).
Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2013-09-30 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2013-10-24 sprendimu Nr. 1D-9561(11) išaiškino, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (b. l. 4).
Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-10-23 pažyma patvirtina, kad apskaičiuojant pareiškėjui pensiją Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos, priešingai negu teigiama teismui pateiktame skunde, nebuvo taikomos (b. l. 6–7).
Vertinant V. B. skeliamo ginčo pobūdį, taip pat reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką pagrįstumą, yra reikšmingi Konstitucinio teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimuose pateikti išaiškinimai.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012-09-21, konstatavo, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. įtvirtintu teisiniu reguliavimu tiek, kiek nustatyta, kad valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų kitų valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08 redakcija ir 2010-11-12 redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2196 pakeista ir nuo 2012-09-01 įsigaliojo nauja jos redakcija, pagal kurią vienam asmeniui paskirtų pensijų bendra suma negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Pažymėtina, kad pareiškėjai paskirtų pensijų bendra suma ginčo laikotarpiu šį dydį viršijo (b. l. 38–39).
Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo 15 str. (redakcijos, įsigaliojusios nuo 2010-01-01) buvo nustatyta, jog šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31.
2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu Nr. XII-92, be kita ko, buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams.
Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad 2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimuose pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad V. B. gaunama pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, buvo apskaičiuojama pagrįstai bei teisėtai. Tačiau, perskaičiuojant pareiškėjo pensiją nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, ji turėjo būti ribojama ne Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytu 1,3, o 1,5 vidutiniu darbo užmokesčiu.
Pagal Konstitucijos 107 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-08-20 nutartimi V. B. buvo atnaujintas skundo padavimo terminas, todėl darytina išvada, kad sprendimai, kuriais, taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 nuostatas, pareiškėjui buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pensija, nelaikytini įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2004-05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b. Nr. A7-55-04 ir kt.).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad, taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatytą 1,3 vidutiniu darbo užmokesčiu pensijos (valstybinės ir senatvės pensijos sumos) ribojimą bei Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas pareiškėjui buvo išmokėta 59 736,15 Lt pensijos dalis (b. l. 7–8, pažymos 5 stulpelis). Tačiau, tuo atveju, jeigu pareiškėjo gaunamų pensijų suma būtų ribojama 1,5 vidutiniu darbo užmokesčiu pensijos ribojimą, taip pat taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, būtų išmokėta 69 810,84 Lt pensija (b. l. 7–8, pažymos 10 stulpelis).
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad V. B. neteisėtai neišmokėta 10 074,69 Lt (69 810,84 Lt – 59 736,15 Lt = 10 074,69 Lt) pensijos dalis, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.
Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. nuostatomis, priteistina pensijos nepriemoka perskaičiuotina į eurus, taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursą. Todėl pareiškėjui priteistina 2 917,83 Eur (10 074,69 Lt / 3,4528 Lt / Eur = 2 917,83 Eur) dydžio pensijos nepriemoka.
Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2013-10-24 sprendimą pagrįstumą, pažymėtina, kad Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimas buvo paskelbtas 2012-09-21, o pareiškėjas prašė atsakovo išmokėti tik tą pensijos nepriemokos dalį, kuri susidarė dėl Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimu pripažintų prieštaraujančių Konstitucijai teisės aktų nuostatų taikymo. Atsižvelgus į tai, o taip pat į minėtame Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarime pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad Ministerija, gavusi pareiškėjo 2014-09-30 prašymą dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos nepriemokos grąžinimo, neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti pensijos dalį, susidariusią dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo.
Taigi, Ministerijos 2014-10-24 sprendimo dalis, kuria atsisakoma išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas, pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytina pagrįsta ir teisėta, todėl naikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1, 2, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-10-24 sprendimo Nr. 1D-9561(11) dalį, kuria atsisakyta V. B. išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas.
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui V. B. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 917,83 Eur (du tūkstančiai devynis šimtus septyniolika eurų 83 ct), susidariusią nepriemoką, pritaikius Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatas nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.
Likusią skundo reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.