- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- 1-3452-271/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- V. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant prokurorui Š.Šimoniui, gynėjui advokatui J.V.Pliugžmai, kaltinamajam V. N., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei V.Mačionytei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Kaltinamasis V. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,35 promilių), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. gruodžio 12 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip penkis kartus sudavė diržu ir diržo sagtimi savo mažamečiui sūnui D. N., gim. 2002 m., į nugarą ir į galvą, taip nukentėjusiajam padarydamas odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje ir dešinio smilkinio srityje, kraujosruvas galvos dešinėje pusėje ir nugaroje abipus, taip nežymiai sutrikdydamas šeimos nario, mažamečio sūnaus D. N. sveikatą.
V. N. nusikalstamos veikos padarymo faktą teisiamajame posėdyje pripažino visiškai ir parodė, kad konflikto su mažamečiu sūnumi Dariumi metu, būdamas išgėręs, išsijuosė diržą ir du kartus trenkė D. N., galimai pataikė jam į nugarą, galvą. Nepamena, ar buvo daugiau smūgių, pripažįsta ir gailisi. Smurtinius veiksmus atliko trūkus kantrybei, nes sūnus pastoviai meluoja. Supranta, kad jo veiksmus lėmė girtumas, būdamas blaivus situaciją būtų sprendęs kitaip. Gailisi, supranta, kad taip elgtis negalima. Dirba, rūpinasi šeimos gerbūviu, sūnų myli ir rūpinasi juo. Dėl ieškinio, jei bus priteista prašoma prokuroro pinigų suma, mano, kad gali nukentėti ne tik šeima, bet ir pats vaikas, nes yra paėmęs paskolą, moka už telefoną, televizorių, renovuoja šeimos namą.
Liudytoja V. S. parodė, kad yra kaltinamojo podukra. Pastarasis dirba, rūpinasi šeima, renovuoja namą. Po smurto pavartojimo brolis pats pageidavo apsigyventi pas ją ir šiuo metu gyvena pas ją, tačiau jos nuomone, jis turėtų gyventi su šeima – mama ir tėvu.
Iš mažamečio nukentėjusiojo D. N. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis gyvena kartu su mama ir tėčiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015-12-12 dieną, apie 18.50 val., tėvas V. N., būdamas neblaivus (ant stalo jis matė nepabaigtą degtinės butelį), mušė jį diržu bei diržo sagtimi. Kiek kartų jį mušė, negali pasakyti. Mušė į nugarą ir į galvą. Mušamas juto skausmą, ant kūno liko mušimo pėdsakai. Tai ne pirmas kartas, kai tėtis jį muša, bet į policiją kreipėsi pirmą kartą. Konfliktas su tėčiu kilo dėl to, kad jis, t. y. D. N., pamelavo tėvams (b.l. 17).
Iš liudytojos R. N. parodymų ikiteisminio tyrimo eigoje seka, kad 2015-12-12, po 15.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jos vyras V. N. pradėjo bartis ant jų sūnaus D. N., kodėl šis meluoja. V. N. diržu sudavė D. N. kartą per užpakalį, du kartus per nugarą. Tikslaus smūgių skaičiaus pasakyti negali, nes jų neskaičiavo. Pradėjo raminti V. N.. Šis paskambino jų dukrai (V. S.) ir viską paaiškino. Atvykus dukrai žentas iškvietė policiją, o dukra parašė policijai pareiškimą (b.l. 20).
Specialisto 2015-12-14 išvada Nr. G 4202/15(01) nustatyta, kad D. N., gim. 2002 m., padaryti linijiniai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos galvos dešinėje pusėje ir nugaroje abipus, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-12-12), paveikus kietais, bukabriaunius, linijinius bei stataus kampo kontaktinius paviršius turinčiais daiktais. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nuo penkių iki šešių trauminių poveikių. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiojo nurodytu būdu (smūgiuojant diržu) (b.l. 8).
Alkotesterio duomenyse užfiksuota, kad V. N. nustatytas 2,35 promilių neblaivumas (b.l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo V. N. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuojami pagal BK 140 str. 3 d., kadangi bylos įrodymų visuma yra nustatyta, kad kaltinamasis mušdamas mažametį sūnų padarė pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis.
Kaltinamasis V. N. parodė, kad būdamas neblaivus diržu sudavė smūgius sūnui Dariui (vaikui nėra dar 14 metų), kadangi jis pastoviai meluoja, t.y. jis neneigia, kad smurtavo tyčia, šiuo atveju jo veiksmų motyvai kvalifikavimo nekeičia.
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo mažamečiui nukentėjusiajam visiškai įrodyta, jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę kaltinamajam V. N. turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Kaltinamasis V. N. teisiamas yra pirmą kartą.
Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad nusikaltimą jis vykdė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, ką pripažino ir pats kaltinamasis. Lengvina kaltinamojo atsakomybę tai, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis pripažino ir nuoširdžiai dėl jos gailisi. Kaltinamasis dirba. Administracinių nuobaudų neturi.
Kaltinamajam skirtina bauda.
Be to taikytina LR BK 64(1) str. norma dėl bausmės sumažinimo vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.
Valstybinis kaltintojas gindamas mažamečio nukentėjusiojo interesus byloje pareiškė 30 MGL (1129,8 eurų) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad mažametis D. N. dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto patyrė ne tik fizinį smurtą, bet ir buvo gniuždomas psichologiškai žeminant jo asmens orumą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti žalą palikta teismui, kuris nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais jau minėtais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Priteisiant neturtinę žalą vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės.
Mažamečio atžvilgiu pavartotas smurtas neabejotinai sukėlė jam fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį (kaltinamasis turi paskolų, renovuoja namą, išlaiko šeimą), padaryto nusikalstamo veiksmo pobūdį (neblaivaus asmens padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas), pasekmes nukentėjusiojo sveikatai (sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra duomenų apie ilgalaikes smurto pasekmes nukentėjusiojo sveikatai) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, susiklosčiusia teismine praktiką tokiose bylose, daro išvadą, kad 300 Eur piniginė kompensacija yra tinkama kompensuoti nukentėjusiajam jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir pagal byloje nustatytas aplinkybes atitinka nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriais prašoma priteisti valstybės naudai 23,16 eurų dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam teiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 1 d. 9 p. pagrindu, pripažinus jų dalyvavimą būtinu, kadangi byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.
BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str.str., teismas
nusprendė:
V. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nuteisti 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda.
Lietuvos Respublikos BK 64(1) str. pagrindu sumažinti bausmę vienu trečdaliu ir skirti jam 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti vieną parą laikinojo sulaikymo laiko (2015-12-12 20.55 val. iki 2015-12-13 12:55 val.), LR BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp. pagrindu parą sulaikymo prilyginant 2 MGL, ir nustatant galutinę mokėtiną bausmę 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, ar bet kurią kitą VMI prie LR FM surenkamąją sąskaitą kituose bankuose, įmokos kodas 6801.
Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pateikus vykdyti kardomąją priemonę panaikinti.
Iš V. N. mažamečio nukentėjusiojo D. N. naudai priteisti 300 (trys šimtai) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise išimtinai šio vaiko interesais valdo, naudoja jo atstovė pagal įstatymą motina R. N..
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.