- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- AS-146-199-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- N. V., N.
- Pareiškėjas
- Valstybinės, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl pritarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-4), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo 2010 m. spalio 14 d. rašytinį pritarimą nesudėtingo statinio supaprastintam projektui, registracijos Nr. SB121 (toliau – ir Pritarimas).
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Pritarimo galiojimą.
Prašymą motyvavo tuo, kad statybų vykdymas ginčijamo supaprastinto projekto pagrindu reikštų statybas pagal neteisėtai išduotą dokumentą, o tai sukeltų pasekmes, numatytas Statybos įstatymo 28¹ straipsnyje. Vykstančios statybos gali apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo, kuriuo būtų pripažintas ginčijamo rašytinio pritarimo neteisėtumas, įvykdymą ateityje, nes jo pagrindu statomas statinys būtų pastatytas ir viešas interesas, dėl kurio pradėta administracinė byla, nebūtų apgintas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą ir tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas konstatavo, jog nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo būtų pradėti statybos darbai ginčo žemės sklype, kuris priskirtinas saugomai teritorijai, o tai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju pažeistų viešąjį interesą, neigiamai įtakotų statytojo teisinę padėtį bei iš esmės apsunkintų teismo sprendimo vykdymą.
Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus šioje byloje siekiamam tikslui.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo N. V., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 74-76), kuriuo prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.
1. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie neva nustatytą ginčo žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų pažeidimą, neįrodė, kad statinys (pirtelė), kurio statybai buvo pritarta šioje byloje ginčijamu Pritarimu, patenka į sklype esančią vandens telkinio apsaugos juostą. Nesant šių įrodymų nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl atitinkamai nepagrįstas ir prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
2. Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo trečiasis suinteresuotas asmuo patirs neigiamas pasekmes, nukentės jo turtiniai interesai – dėl ilgo teismo proceso jis negalės pradėti pirties statybos darbų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13d. nutartį palikti nepakeistą iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde.
Papildomai pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tokio pobūdžio bylose paprastai atsižvelgiama į faktinę statybų padėtį – konstatavus, jog pastatas yra dar nepradėtas statyti arba jo baigtumas yra nedidelis, proceso šalių balanso kontekste prioritetas suteikiamas viešųjų interesų apsaugos principui.
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą analogiškais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (pvz., administracinės bylos Nr. AS15-183/2006, Nr. AS11-367/2007, Nr. AS8-488/2007, Nr. AS16-528/2007, Nr. AS146–125/2009, Nr. AS525–222/2010 ir kt.), ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis), taip pat turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų.
Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą taip pat būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes, nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus. Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, taip pat atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą.
Byloje ginčijamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos 2010 m. spalio 14 d. Pritarimas, kuriuo pritarta nesudėtingo statinio (pirties) projektui (b. l. 15). Šis projektas suteikė statytojui (trečiajam suinteresuotam asmeniui N. V.) teisę statyti II grupės nesudėtingą statinį žemės sklype, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, unikalus numeris 4400-0181-3578, kadastro numeris 4132/0100:565 Vilniaus rajone, kurio bendras plotas lygus 0,5300 ha.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą ir laikinai sustabdė Pritarimo galiojimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymo turinį, proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinai sustabdė Pritarimo galiojimą.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, ginčo esmę sudaro argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia pastato statyboms išduoto dokumento (statinio projekto) neteisėtumą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pasitvirtinus pareiškėjo skunde nurodytoms aplinkybėms ir jo skundą patenkinus, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas iš esmės suponuotų teisei priešingą situaciją: būtų pradėti statybos darbai ginčo žemės sklype, kuris priskirtinas saugomai teritorijai, o tai pažeistų viešąjį interesą, neigiamai įtakotų statytojo teisinę padėtį bei iš esmės apsunkintų teismo sprendimo vykdymą.
Vertindama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą proporcingumo ir šalių pusiausvyros aspektu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, nesudėtingo statinio (pirties) statybos, kurioms pradėti suteikta teisė ginčijamu Pritarimu, dar nėra pradėtos, todėl nagrinėjamu atveju, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį), prioritetą suteikiant viešųjų interesų apsaugos principui. Bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės, susijusios su teisės akto, leidžiančio pradėti statybas, galiojimo sustabdymu, be kitų reikšmingų aplinkybių yra ypač svarbu įvertinti faktinę statybų padėtį. Konstatavus, kad pastatas yra dar nepradėtas statyti arba jo baigtumas yra nedidelis, proceso šalių interesų balanso kontekste paprastai suteikiamas prioritetas viešųjų interesų apsaugos principui (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525 – 226/2009) ir, atvirkščiai, nustačius, kad kreipiantis į teismą ginčo pastatas jau yra pastatytas arba beveik baigtas (baigtumas artimas 100 proc.) gali būti prieinama prie išvados, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebeturėtų esminės reikšmės sprendimo įvykdymo sunkumo laipsniui ir nebebūtų efektyvus (žiūrėti, pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143 – 565/2008, 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556 – 627/2008 ir pan.).
Atskirajame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo be kita ko nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas sukels jam neigiamas pasekmes, jis negalės pradėti statybų ir dėl nukentės jo turtiniai interesai. Pažymėtina, jog atskirajame skunde nėra pateikta jokių įrodymų kaip reikalavimo užtikrinimo priemonės laikinas pritaikymas neigiamai paveiktų trečiojo suinteresuoto asmens turtinius ar kitus interesus. Be to, net jei tokie įrodymai ir būtų pateikti, vien galimi finansiniai nuostoliai negali būti pagrindas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, nes pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju tai iš esmės reikštų teisei priešingų veiksmų įteisinimą, taigi kartu ir viešojo intereso pažeidimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atskirajame skunde pateikia nemažai argumentų dėl paties ginčo esmės – teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad apie neva nustatytą ginčo žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų pažeidimą, neįrodė, kad statinys (pirtelė), kurio statybai buvo pritarta šioje byloje ginčijamu Pritarimu, patenka į sklype esančią vandens telkinio apsaugos juostą ir t.t. Pažymėtina, kad šioje procesinėje stadijoje sprendžiami išimtinai su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu susiję klausimai, todėl kolegija nevertins trečiojo suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su ginčo iš esme.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei motyvuotai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens N. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.