- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- T-1078-865/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00872-2025-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Nuteistasis
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės nuteistajam A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatymo;
Aprašomoji dalis
nustatė:
(Duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu už kito žmogaus gyvybės atėmimą ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme. Bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad A. M. lygtinio paleidimo klausimas galės būti sprendžiamas tik jam atlikus 25 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, t. y. ne anksčiau nei 2038 m. rugsėjo 30 d., o į paskirtą bausmę įskaičiuotas kardomajame sulaikyme išbūtas laikas, o būtent, 387 dienos. Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas (b. l. 94-96).
(Duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija 2016 m. rugpjūčio 1 d. nusprendė, kad viešosios tvarkos sumetimais yra pagrįsta deportuoti A. M. (b. l. 23, 92).
(Duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnyba 2025 m. kovo 11 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją nurodydama, kad nuteistasis A. M. atitinka Europos tarybos konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomo protokolo kriterijus tam, kad ji būtu galima perduotas į Lietuvą likusiai bausmės daliai atlikti (b. l. 85-86, 88-89). Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos rašte nurodoma, kad 2025 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija išsiuntė (duomenys neskelbtini) kalėjimų ir probacijos tarnybai sutikimą perimti A. M. likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti. Be to, šiame rašte prašoma kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl laisvės atėmimo bausmės nustatymo, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmę (b. l. 3-4). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 11 d. gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas, kuriame, vadovaujantis 1983 m. kovo 21 d. Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 10 straipsniu, prašoma nustatyti A. M. laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius, o taip pat sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 365 straipsniais, nustatyti bausmės vykdymo pradžią ir į bausmę įskaitomą laiką (b. l. 1-2).
Pagal 1983 m. Europos Konvenciją „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“ ir jos 1997 m. papildomą protokolą A. M. buvo perduotas iš (duomenys neskelbtini) likusiai bausmės daliai atlikti Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis nuo 2025 m. rugsėjo 9 d. laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime.
Bausmės vykdymo pradžia (įskaitant kardomąjį kalinimą) 2013-09-30.
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai ir Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymą vykdyti užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, baudžiamojo poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonę nagrinėja nuteisto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar nuteisto juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis suderina apylinkės teismas, kurio veiklos teritorijoje yra iš užsienio valstybės perimto nuteistojo laisvės atėmimo vieta, laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos teikimu.
Užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės derinimo esmę sudaro Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto (prireikus ir BK bendrosios dalies straipsnio, jo dalies ir (ar) punkto), atitinkančio užsienio valstybės teismo baudžiamojo įstatymo, už kurio pažeidimą nuteistas asmuo, parinkimas ir Lietuvos Respublikos BK straipsnio (jo dalies) sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės ribų palyginimas su užsienio valstybės teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukme.
Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai bausmės atlikimas tęsiamas, valstybė, kurioje atliekama bausmė, yra susieta juridiniu pagrindu ir bausmės trukmė yra tokia, kokia buvo priimta nuosprendžio metu. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės pagrindas ar trukmė prieštarauja valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymams, jeigu šios valstybės įstatymai to reikalauja, ši valstybė gali juridiniu ar administraciniu nutarimu pritaikyti šią bausmę prie bausmės ar priemonių, numatytų tos valstybės įstatymuose už tokio pat pobūdžio nusikaltimą. Ši bausmė ar priemonės savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę. Ji negali nei pasunkinti, nei pailginti trukmės ir negali viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo.
Išnagrinėjus teismui pateiktus dokumentus nustatyta, kad A. M. nuteistas (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu už kito žmogaus šaltakraujišką, apskaičiuotą nužudymą – tarp 2012 m. gruodžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 17 d. nužudė E. S. - pagal 2003 m. Baudžiamojo teisingumo įstatymą laisvės atėmimu iki gyvos galvos, atsakovas turi atlikti bent 25 metų laisvės atėmimo bausmę prieš prašant bylos peržiūrėjimo. Bausmė yra – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nurodytos normos atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą (nuosprendžio nuorašo anglų k. ir vertimas pridedami).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (pvz., sudeginimas, sušaldymas, ypač didelių fizinių kančių sukėlimas), taip pat ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. Šis veiką kvalifikuojantis požymis žymi nužudymo padarymo būdą, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumas tokiu atveju yra daug didesnis būtent dėl išskirtinio veikos padarymo būdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018). Pagal teismų praktiką nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14/2012). Nužudymas itin žiauriai gali būti pripažintas ir tada, kai prieš atimant gyvybę ar jos atėmimo metu iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi (jis verčiamas pats save žaloti ir pan.) arba kai kaltininkas tyčia trukdo suteikti pagalbą jo sužalotam nukentėjusiajam, arba kai nukentėjusysis nužudomas artimųjų akivaizdoje, taip sukeliant jiems dideles dvasines kančias. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-55-699/2017). Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų skaičių, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011).???
Iš teikimo medžiagos matyti, kad A. M. buvo sulaikytas ir suimtas, kai buvo tiriama ir nagrinėjama jo padaryta nusikalstama veika, todėl sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į suderintą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis 1983 m. Europos Konvencija „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo“, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 ir 365 straipsniais,
nutaria:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą tenkinti.
A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teismo 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2022 m. gegužės 5 d.) ir A. M. dėl nusikaltimo nustatyti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos.
Į A. M. atliekamos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. M. taikyto sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2014 m. spalio 22 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.