Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 67-1-00600-12, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1980 m. gruodžio 15 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, neįgalus – iš dalies darbingas, asmens darbingumas 30 procentų, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. P. kaltinamas tuo, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: žinodamas apie pareigą pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą mokėti lėšas – periodinėmis išmokomis po 150 Lt kas mėnesį dukters D. M., gimusios 2002 m. kovo 1 d., išlaikymui iki jos pilnametystės, laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. sausio 25 d. nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui.

Kaltinamasis V. P., kai jam buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė (28 b. l.), kad 2002 m. kovo 1 d. su V. M. susilaukė dukros D. M.. Po dukros gimimo dar kažkiek metų, kiek tiksliai negali pasakyti, jie gyveno kartu. Vėliau dėl neištikimybės jis Vaidą su dukra paliko ir išėjo gyventi į Kelmę pas tėvus. 2004 metais Šiaulių rajono apylinkės teismas priteisė mokėti po 150 Lt dukros D. M. išlaikymui ir jis dėl to sutiko, žinojo apie tai. Alimentų jis nemokėjo, nes neturėjo galimybės, nedirbo. Dukros jis nelankė, pinigų nedavė, dovanų nedovanojo. 2012 m. sausio 30 d. dėl ligos jam suteiktas II grupės invalidumas, nustatytas 30 procentų darbingumas. Supranta, jog padarė nusikalstamą veiką dėl to, kad nemokėjo alimentų vaiko išlaikymui iki kol tapo neįgaliu, ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusioji V. M. parodė, kad 2002 m. kovo 1 d. ji su V. P. susilaukė dukters D. M.. V. P. pripažino, kad tai jo dukra, tačiau nesuteikė savo pavardės. Su P. ji nebuvo susituokusi, bet prieš gimstant dukrai apie metus ir jai gimus dar vienerius metus gyveno kartu. Vėliau susipyko, pradėjo gyventi atskirai. V. P. dalyvavo teismo posėdyje dėl alimentų priteisimo ir sutiko mokėti alimentus dukros D. M. išlaikymui. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2004 m. rugpjūčio 31 d. iš V. P. priteisė mokėti po 150 litų kas mėnesį dukros D. M. išlaikymui. Kai V. P. išėjo gyventi atskirai, ji su juo daugiau nebebendravo. V. P. niekada nesiteiravo, kaip sekasi dukrai, nėra jos lankęs ir nelanko, visiškai nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui, niekada nėra mokėjęs priteistų alimentų, nedovanojo dukrai jokių dovanų, jis nesirūpina savo dukra. Kadangi V. P. nemokėjo alimentų, todėl antstoliai nurodė, kad ji turi kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą dėl pinigų skyrimo dukros išlaikymui. 2008 m. lapkričio mėnesį ji kreipėsi į fondą ir iki šiol gauna pinigus iš Vaikų išlaikymo fondo (22 b. l.).

Iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. gruodžio 19 d. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą (5-7 b. l.) matyti, kad Vaiko išlaikymo fondo administracijos prašymu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. P. baudžiamosios atsakomybės už vengimą mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Šio prašymo pagrindu Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. N2-609-05-2004 (14-15 b. l.) patvirtina, jog teismo sprendimu buvo nustatyta, kad D. M., gimusios 2002 m. kovo 1 d., tėvas yra V. P.; priteista iš atsakovo V. P. ieškovei V. M. po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters D. M. išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki D. M. pilnametystės.

Iš antstolės G. V. 2013 m. sausio 17 d. pažymos apie išlaikymo mokėjimą (17-19 b. l.) matyti, kad V. P. išlaikymo visiškai neteikė, išlaikymo įsiskolinimas dukrai D. M. 2013 m. sausio 1 d. yra 16591 Lt.

Iš Šiaulių teritorinės darbo biržos Kelmės skyriaus pažymos (21 b. l.) matyti, kad V. P. darbo biržoje buvo registruota tik laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. balandžio 2 d. Kitais laikotarpiais darbo biržoje jis registruotas nebuvo.

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo (11 b. l.) patvirtina, kad nuo 2008 m. lapkričio 19 d. kiekvieną mėnesį D. M. mokama po 195 Lt dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių pirmojo teritorinio skyriaus išduotas neįgaliojo pažymėjimas (29 b. l.) patvirtina, kad V. P. – iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis 30 procentų. Pažymėjimo išdavimo laikotarpis nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 29 d.

Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

V. P. pareikštas kaltinimas, kad jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, t. y. laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d. iki 2013 m. sausio 25 d. nemokėjo lėšų dukters D. M. išlaikymui. BPK normos nedraudžia teismui sumažinti kaltinamajam pateikto kaltinimo apimtį, todėl teismas V. P. pateiktą kaltinimą patikslina, sumažinant pateikto kaltinimo apimtį. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. P. nuo 2012 m. sausio 25 d. buvo registruotas darbo biržoje (21 b. l.), vėliau, t. y. 2012 m. sausio 30 d., jis pripažintas neįgaliu, iš dalies darbingu, darbingumas 30 procentų (29 b. l.), todėl iš kaltinimo dėl vengimo išlaikyti D. M. išjungtinas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 25 d., nes laikoma, jog kaltinamasis nevengė piktybiškai išlaikyti vaiko, tačiau dėl objektyvių priežasčių (nedarbo, neįgalumo) neteikė dukrai išlaikymo.

Vengimas išlaikyti vaiką – trunkamoji nusikalstama veika. Pažymėtina tai, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo pobūdžio ir nėra pagrindo nustatinėti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra trunkamosios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas. Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą (LAT 2009 m. vasario 24 d. nutartis Nr. 2K-7-68/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad veika, kuria kaltinamas V. P. padaryta nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. sausio 25 d. Kadangi nuo šio laiko (2012-01-25) turi būti skaičiuojama apkaltinamojo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) priėmimo senatis, todėl laikytina, kad senaties terminas nėra praėjęs.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. P., būdamas darbingas, turėdamas realią galimybę teikti vaikui materialinę pagalbą, dukters visiškai materialiai nerėmė, laikotarpiu nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. sausio 25 d., niekur nedirbo, darbo neieškojo, įsidarbinti legaliai nesistengė, darbo biržoje nesiregistravo, tokiu būdu piktybiškai vengė išlaikyti vaiką, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, sudėtis.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis V. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino (28 b. l.), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (41 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 ir 61 straipsniuose. Atsižvelgiant į tai, kad V. P. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu bei kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nebuvimą jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis niekur nedirba, yra iš dalies darbingas (darbingumas 30 procentų) (29 b. l.), anksčiau baustas administracine tvarka (37-38 b. l.), neteistas (32 b. l.), nusikalto pirmą kartą, tačiau išlaikymo vaikui neteikia ilgą laiką, įsiskolinimas didelis, iki bylos išnagrinėjimo įsiskolinimo visiškai nepadengė, prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas – pripažįstama tinkama Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, todėl kaltinamajam V. P. skirtina prokurorės siūloma 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 7 val. ryto (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 1 punktas, 6 dalies 1 ir 5 punktai, 54 straipsnis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paskirta Šaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Deimantės Banaitienės 2013 m. sausio 24 d. nutarimu (30 b. l.), kaltinamajam V. P. paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 7 val. ryto.

Kardomąją priemonę V. P. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. P., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.