Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-366/2014

Teisėja Dalia Stankevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00360-2011-9

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2014 m. balandžio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Valdo Petro Meidaus ir Prano Šimkaus,

nukentėjusiojo T. Š. atstovams advokatui Žygimantui Rutkauskui ir advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d., ir nubaustas 38 MGL (4940 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nukentėjusiojo T. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. R. bei ADB „Ergo Lietuva“ T. Š. priteista 27 400 Lt neturtinės žalos atlyginimas (iš ADB „Ergo Lietuva“ – 2400 Lt, iš V. R. – 25 000 Lt).

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 24 d., apie 15 val., Pasvalio mieste, Panevėžio - Žemaitės gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 p. reikalavimus, o būtent: važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, išvažiavo iš šalutinės Žemaitės gatvės į pagrindinę Panevėžio gatvę ir nepraleido pagrindine Panevėžio gatve važiuojančio motociklo SUZUKI GSX-R 1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo T. Š., dėl ko motociklas SUZUKI GSX-R 1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilio OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles ir motociklo vairuotojas T. Š. vertėsi per automobilį bei nukrito ant važiuojamosios gatvės dalies, nukentėjusiajam T. Š. buvo padaryti odos nubrozdinimai kairiame žaste, dešiniame dilbyje, kakle ir raktikaulių srityse, muštinės žaizdos kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, atviras skeveldrinis kairio žastikaulio lūžis, atviri skeveldriniai dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžiai, dešinės plaštakos V-to piršto naginio pirštikaulio lūžis, krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, dėl atviro skeveldrinio kairio žastikaulio lūžio buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo T. Š. sveikata.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nukentėjusiojo T. Š. pareikštą civilinį ieškinį, nepakankamai atsižvelgė į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos, sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Materialinės teisės normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 6.258 str. 4 d., 6.282 str. 1 d.), įpareigoja teismą įvertinti ne tik kaltininko, bet ir nukentėjusiojo veiksmus, todėl atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis T. Š. turėjo galimybę išvengti eismo įvykio, t.y. turėjo galimybę važiuoti dešine eismo juostos puse, kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, ir galėjo išvengti transporto priemonių susidūrimo, ir tuo pačiu eismo įvykio pasekmių, apelianto teigimu, civilinis ieškinys turėjo būti atmestas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundu iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas, taip pat nuteistojo veiksmų bei dėl eismo įvykio kilusių padarinių priežastinis ryšys. Apeliantas prašo jį pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes eismo įvykis, jo manymu, kilo būtent dėl nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 281 str. 3 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Skundžiamu nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 3 d. dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus. KET 158 p. nurodyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Nuteistasis viso proceso metu tvirtino, kad įvažiuodamas iš šalutinės Žemaitės gatvės į pagrindinę Panevėžio gatvę, buvo pakankamai atidus: privažiavęs prie sankryžos, pasižiūrėjo į kairę pusę ar pagrindiniu keliu važiuoja kokia nors transporto priemonė. Pamatė siaurą transporto priemonę, atrodė, kad tai motociklas. Po to, suktelėjęs galvą į dešinę pusę ir įsitikinęs, kad ten transporto priemonės nėra, atleido sankabą ir mašina pradėjo važiuoti. Netrukus motociklas trenkėsi į automobilį (2 t., b.l. 77 – 78). Nuteistojo manymu, eismo įvykis kilo todėl, kad motociklo vairuotojas smarkiai viršijo leistiną greitį.

Ikiteisminio tyrimo metu pagal tyrėjos 2012-01-17 užduotį Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko eismo įvykio tyrimą (2012-04-18 specialisto išvada Nr. 11-242 (12); 1 t., b.l. 63 -69). Šio tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio Opel Astra vairuotojo V. R. veiksmai, nes, įvažiuodamas kairiojo posūkio kreive į Panevėžio – Žemaitės g. važiuojamųjų dalių sankirtą iš šalutinės gatvės, nedavė kelio ir sudarė kliūtį jam iš kairės pagrindine gatve link sankryžos artėjančiam motociklui „Suzuki GSX-R 1000“, dėl to motociklas atsitrenkė į automobilį (išvados 4 ir 8 punktai). Tačiau ir motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ vairuotojo T. Š. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, nes jis, važiuodamas jo paties nurodytu 50 km/h greičiu, iškilus grėsmei eismo saugumui, kai į Panevėžio – Žemaitės g. važiuojamųjų dalių sankirtą iš šalutinės gatvės įvažiavo automobilis „Opel Astra“, kirsdamas jo važiavimo kryptį ir sudarydamas jam kliūtį, laiku nestabdė vairuojamo motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, kad neatsitrenktų į automobilį „Opel Astra“ ir išvengtų eismo įvykio (išvados 8 punktas). Šio tyrimo metu motociklo greičio nustatyti nepavyko, tačiau ekspertizės išvadoje padaryta kategoriška išvada, kad abiejų vairuotojų – tiek V. R., tiek T. Š. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini.

Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad kelių eismo įvykio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas motociklo greitis, kuris, jo manymu, turi didelės reikšmės, vertinant kiekvieno iš eismo dalyvių veiksmus. Siekiant nustatyti motociklo važiavimo greitį ir pašalinti byloje esančias abejones, kolegija paskyrė autotechninę ekspertizę, pavesdama ją atlikti Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakultetui. Šios ekspertizės metu nustatyta, kad motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ greitis susidūrimo momentu buvo didesnis, nei 70 km/h ir galėjo siekti apie 80 km/h. Nors nukentėjusysis T. Š. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jis vairavo motociklą 60 km/h greičiu (2 t., b.l. 74), tačiau jo parodymus paneigia ne tik ekspertizės išvada, bet ir byloje esantys bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų A. P. ir M. S. parodymai (2 t., b.l. 70 – 71), remiantis kuriais motociklas važiavo žymiai didesniu, nei leistinu 50 km/h greičiu (2 t., b.l. 70).

Akivaizdu, kad T. Š. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimo važiuoti neviršijant leistino greičio, 134 punkto reikalavimo vairuotojui sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui bei 135 punkto reikalavimo gyvenvietėse važiuoti ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu. Nuteistasis V. R., kaip jau minėta, pažeidė KET 158 punkte numatytą važiavimo per sankryžas taisyklę. Taigi, šiuo konkrečiu atveju faktinės bylos aplinkybės rodo, kad tiek automobilio vairuotojas V. R., tiek motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ vairuotojas T. Š. pažeidė Kelių eismo taisykles, neįvertino savo galimybes saugiai valdyti vairuojamas transporto priemones. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia abu eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio iš jų pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika laikoma priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų. Į pirmosios instancijos teismo posėdį iškviesta Erika Giedraitytė patvirtino savo atliktą specialisto išvadą ir paaiškino, kad nors motociklo vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga visgi buvo automobilio vairuotojo veiksmai, kadangi jis išvažiavo iš šalutinio kelio ir sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei (t. 1, b. l. 77). Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad KET 158 punkte yra keliami itin aukšti atsargumo reikalavimai nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojančiam vairuotojui, pagal kuriuos jis privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kaip minėta, V. R. pažeidė šį Kelių eismo taisyklių reikalavimą, važiuodamas nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu, išvažiavo į pagrindinę gatvę, nepraleidęs pagrindine gatve važiuojančio motociklo SUZUKI GSX-R 1000, vairuojamo T. Š.. Nors apeliacinės instancijos teismo skirta autotechnine ekspertize buvo nustatyta, kad motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ greitis susidūrimo momentu gerokai viršijo leistiną greitį (didesnis nei 70 km/h ir galėjo siekti apie 80 km/h), tačiau ši aplinkybė veikos kvalifikavimui įtakos neturi, nes analogiškoje situacijoje automobilio vairuotojui laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o motociklo vairuotojui pažeidus minėtas Kelių eismo taisykles, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyti padariniai, nebūtų įvykęs.

Nuteistasis tvirtina, kad atstumas iki pagrindine gatve atvažiuojančio motociklo buvo pakankamai didelis saugiam jo manevrui atlikti, jei motociklas būtų važiavęs leistinu greičiu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad subjektyvus situacijos vertinimas neduoda paskatos pagrįstai manyti, kad ir kitas eismo dalyvis susidariusią situaciją vertins analogiškai ar tiesiog privalo analogiškai vertinti. Atsakomybė ir prievolė į pagrindinį kelią išsukti taip, kad nesudarytų net menkiausios dingsties suabejoti situacijos saugumu eismo dalyviams pagrindiniame kelyje, šiuo atveju teko V. R., kadangi pirmenybė nelygiareikšmių kelių sankryžoje tenka pagrindiniu keliu važiuojančiam eismo dalyviui. Iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis matė iš kairės pusės artėjančią transporto priemonę, tačiau po to pažiūrėjęs į dešinę pusę (sugaišęs tam tikrą laiko tarpą) į sankryžą įvažiavo nepažiūrėjęs ar jo matyta transporto priemonė iš kairės pusės nepriartėjo pavojingu atstumu ir pilnai neįsitikinęs manevro saugumu. Neabejotina, kad apeliantas nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Tai rodo, kad V. R. buvo neatsargus, jo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 str. 3 d.).

Tuo pačiu teisėjų kolegija nepateisina motociklo vairuotojo T. Š. padarytų KET pažeidimų. Nors šie pažeidimai nepaneigia V. R. atsakomybės dėl kilusių padarinių, tačiau į juos būtina atsižvelgti tiek sprendžiant bausmės klausimą, tiek - civilinės atsakomybės klausimą.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, paskyrė jam vidurkį už neatsargų nusikaltimą viršijančią baudą (BK 47 str. 3 d. 5 p.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti švelnesne bausme, todėl nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.). Nors V. R. eismo įvykio metu sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, tačiau, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, pasekmės kilo dėl to, kad netinkamai įvertino įvykio situaciją. V. R. neteistas, administracine tvarka nebaustas. Nors transporto priemones vairuoja dešimt metų, tačiau už KET pažeidimus iki šiol baustas nebuvo. Minėtos aplinkybės rodo, kad V. R. nėra linkęs pažeidinėti visuotinai priimtas elgesio taisykles, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo gan rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), nes jis miesto ribose ženkliai viršijo leistiną greitį, pastebėjęs kliūtį, nestabdė, netrumpą kelio atkarpą važiavo vienu ratu. Neabejotinai važiavimas ant vieno galinio rato apsunkino kito eismo dalyvio (šiuo atveju V. R.) galimybę tiksliai nustatyti atstumą iki motociklo (motociklo priekinio žibinto šviesa tokiu atveju buvo nukreipta į viršų, o ne judėjimo kryptimi) bei jo greitį. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliantui skirta bauda mažintina iki 15 MGL dydžio.

Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš kalto asmens bei draudimo bendrovės 27 400 Lt (iš nuteistojo V. R. - 25 000 Lt ir iš ADB ERGO LIETUVA - 2400 Lt). Draudimo įmonė priteisto neturtinės žalos dydžio neskundžia, tačiau apeliantas prašo nukentėjusiojo civilinį ieškinį atmesti. Nustačius V. R. kaltę dėl kilusių padarinių, ieškinys negali būti atmetamas, tačiau, įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnyje nurodytas aplinkybes, priteistos neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis. Todėl nuosprendis keičiamas ir BPK 328 str. 4 p. pagrindu.

Neturtinės žalos turinį apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nėra abejonių, kad T. Š. dėl jam eismo įvykio metu padarytų sužalojimų - atviro skeveldrinio kairio žastikaulio lūžio, atvirų skeveldrinių dešinio alkūnkaulio ir dešinio stipinkaulio lūžių, dešinės plaštakos V-to piršto naginio pirštikaulio lūžio, krūtinės ląstos kairės pusės minkštųjų audinių sumušimo, ir kitų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą. Buvo darytos operacijos, teko patirti skausmingą pooperacinį laikotarpį, ilgalaikį gydymą tiek ligoninėje, tiek namuose. Teko atsisakyti gerai apmokamo darbo užsienyje. Tačiau atliktais eismo įvykio tyrimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis T. Š. anaiptol nebuvo atsargus, dėmesingas, preciziškai besilaikantis Kelių eismo taisyklių eismo dalyvis, jo paties veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Pažymėtina, kad T. Š., važiuodamas motociklu ženkliai viršijo gyvenvietėse leistiną 50 km/h greitį, motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ greitis susidūrimo momentu buvo didesnis, nei 70 km/h ir galėjo siekti apie 80 km/h. Liudytoja M. S. matė, kad nukentėjusysis prie redakcijos pakėlė vieną motociklo ratą ir važiavo vienu ratu iki turgaus vartelių. Liudytojos parodymų patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad ant vieno rato motociklininkas važiavo 169,60 m. ir, nuleido ratą toliau važiavo ant dviejų ratų, esant jam 85,80 m. iki eismo įvykio vietos (1 t., b.l. 95-100). Nėra abejonių, kad toks nukentėjusiojo važiavimo būdas pavojingas ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nustatant neturtinės žalos dydį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ji padaryta dėl nuteistojo neatsargumo, t.y. nuteistasis V. R. sąmoningai nesiekė sukelti T. Š. fizinių bei dvasinių išgyvenimų, todėl neatsargios kaltės atveju paprastai priteisiama mažesnė neturtinė žala, nei esant tyčiai. Įvertinus minėtas aplinkybes, neturtinė žala mažintina iki 5000 Lt.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti.

V. R. pagal BK 281 str. 3 d. skirtą baudą mažinti iki 15 MGL dydžio (1950 Lt).

Iš V. R. priteistą 25000 Lt neturtinę žalą T. Š. mažinti iki 5000 Lt.