Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-17 · Byla Nr. A2.6.-2853-891/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
A2.6.-2853-891/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01366-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Pažeidėjas
V. R.
Nukentėjusysis
E. K.
Advokatai
Lina Sakalauskienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2853-891/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01366-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui V. R.,jo atstovei advokato padėjėjai Linai Sakalauskienei,nukentėjusiajai E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. 2016 m. sausio 15 d., apie 19:20 val., Kovo 11-osios g. 30, Grigiškėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį KIA CARENS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo, kliudė gale stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Taip V. R. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad jį iškvietė į Kelių policiją ir ten pasakė, kad jis padarė eismo įvykį, kad yra liudytojai. Jis parašė paaiškinimą, kad važiavo atbuline eiga ir, atseit, atsirėmė į mašiną. Tą dieną jis važiavo į parduotuvę apsipirkti ir grįždamas matė stovintį kaimyno automobilį Rover, bet jokio smūgio nejautė ir negirdėjo. Jis nebuvo niekur atsitrenkęs. Ant jo automobilio jokių sužalojimų nėra. Jei būtų girdėjęs smūgį, būtų išlipęs. Jam atrodė, kad sniegas po ratais traška.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir V. R. rašytiniame paaiškinime (b. l. 14).

Nukentėjusioji E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį Rover pirko po Naujųjų metų Gariūnuose, tačiau kol kas negali jo perregistruoti, nes neranda automobilio savininko. V. R. pažįsta, jis yra jos kaimynas. Grįžo po darbo ir nutarė apsipirkti, pastatė mašiną tolėliau ir nuėjo į parduotuvę. Grįžus iš automobilio išlipo du vaikinai ir pasakė, kad lyg ir kažkoks automobilis atsitrenkė į jos mašiną, nurodė to automobilio numerius, todėl ji iškvietė policiją. Tik vėliau sužinojo, kad tai kaimyno automobilis. Jos automobilis draustas, dėl žalos atlyginimo į bendrovę nesikreipė. Kai sužinojo, kad tai kaimynas, susitarė, kad nesikreips, nes nėra dėl ko atlyginti žalą, žalos nepatyrė, automobilio netaisė, vyras bamperį tiesiog prikabino, o dėl įspaudimo - negali atsakyti, nepamena, ar tas įspaudimas ant bamperio priekio buvo iš anksčiau. Kaimynas teiravosi dėl automobilio, kelis kartus buvo atėjęs, siūlė atlyginti žalą jei automobilis bus varomas į servisą. Kaimynas sakė, kad nematė ir nejautė jokio smūgio.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir E. K. rašytiniame paaiškinime (b. l. 8).

E. J. 2016-01-21 elektroniniu laišku rašytame paaiškinime nurodyta, kad 2016-01-15, apie 19.20 val. vakaro buvo Grigiškėse, prie parduotuvės „Iki cento“, esančios Kovo 11-osios ir Kunigiškių gatvės kampe, išėjęs iš parduotuvės ir atsisėdęs į automobilį pamatė, kaip galu judantis automobilis kliudė stovintį automobilį savo galu daugmaž per vidurį, galimai vadinamuoju farkopu, stovintis automobilis sujudėjo, buvo didelio garso, nes automobilyje buvęs kitas draugas nematęs susidūrimo suprato nuo garso, kad kažkas ne taip. Jiems išlipus, o vienam draugui grįžtant iš parduotuvės atsitrenkusio automobilio vairuotojas trumpam sutriko pamatęs, jog jie prie jo neina, nuvažiavo visai kita kryptimi nei buvo planavęs iki susidūrimo, vairavo vyras apie 40 metų, spėjo įsidėmėti valstybinį Nr. (duomenys neskelbtini) tai buvo sidabrinės spalvos automobilis, markės neįsidėmėjo. E. J., 1988-09-04 (b. l. 9).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. Š. 2016-01-21 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog eismo įvykio reg. Nr. AV2-201/60 tyrimo metu 2016-01-20 buvo susisiekta telefonu 869079018 su eismo įvykio liudininku. Liudininkas E. J. pokalbio metu nurodė, kad pasišalinusio automobilio valstybinis Nr. yra (duomenys neskelbtini) o ne (duomenys neskelbtini) E. J. nurodė, kad eismo įvykį matė dar du jo draugai, kurių taip pat paprašys atsiųsti paaiškinimus el. paštu. 2016-01-21 susisiekus su E. J. pastarasis nurodė, kad abu draugai atsisakė liudyti bei jų duomenų nepateikė (b. l. 11).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyr. patrulio A. A. 2016-01-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-01-15, dirbo su vyr. patruliu M. K.. Iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 30, sugadintas automobilis. Atvykus į vietą rado ROVER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja E. K. pasakė, kad automobilį paliko adresu Kovo 11-osios g. 30, ir grįžusi apie 19.31 val. rado sugadintą priekinį bamperį. Prie jos priėjo vyriškis ir pasakė, kad į ROVER atsitrenkė automobilis, kurio numeris (duomenys neskelbtini) ir iš vietos nuvažiavo. Liudininkas paliko telefono numerį (duomenys neskelbtini). Ant priekinio bamperio matosi prisilietimo žymė, aukštyje 0,45 iki 0,5 m. Priekinio bamperio dešinys kampas išlaužtas iš laikiklių (b. l. 4).

Registruotų įvykių pažymoje nurodyta, kad 2016-01-15, 19.31 val., gautas K. pranešimas, kad prieš 10 min prie „Iki Cento“ aikštelėje stovintį pranešėjos automobilį ROVER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė ir iš įvykio vietos nežinoma kryptimi pasišalino automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, pranešėja laukia vietoje (b. l. 5).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, priede nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis (b. l. 6, 7).

2016-01-25 Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole eismo įvykio byloje Nr. AV2-201/60 bei fotolentelėje užfiksuota automobilių KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, nurodyta, jog apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai: KIA CARENS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai matomų apgadinimų ant galinio bamperio ir sukabinimo įtaiso nėra, (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deformuotas priekinis dešinės pusės bamperis, transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka (b. l. 17-20).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad V. R. pažeidė KET 9, 127 punktų reikalavimus, ko pasėkoje buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. V. R. teigė, jog jokio smūgio nejautė ir negirdėjo, niekur nebuvo atsitrenkęs, ant jo automobilio jokių sužalojimų nėra, tačiau, kita vertus, jis neneigia, jog matė stovintį kaimyno automobilį Rover, be to, patvirtino, kad visgi kažkokį garsą girdėjo, kadangi nurodė, jog jam atrodė, kad traška sniegas po ratais, taigi iš esmės jis neneigia galėjęs atsitrenkti į kitą automobilį. Tiesiogiai eismo įvykį matęs liudytojas E. J. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jis akivaizdžiai matė automobilių kontaktą, matė, kaip galu judantis automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį savo galu, matė, kad stovintis automobilis sujudėjo, be to, jis girdėjo kontakto garsą. Policijos pareigūnai užfiksavo automobiliams padarytus apgadinimus, jų lokalizaciją, o atlikę automobilių sugretinimą konstatavo, jog apgadinimų pobūdis, aukščiai atitinka. Taip pat byloje yra eismo įvykio schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, taip pat policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kur užfiksuota, kad automobiliui KIA CARENS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padaryti apgadinimai, nukentėjusiojo asmens E. K. paaiškinimai, kad jos automobiliui buvo padaryti tam tikri apgadinimai, nors ir visiškai nežymūs. Aukščiau paminėtų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad V. R. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

V. R. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus. Ši veika kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz. pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, tai yra nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, tai yra pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013, taip pat LAT 2015-11-03 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-697/2015).

V. R. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jokio smūgio nejautė ir negirdėjo, jei būtų girdėjęs smūgį, būtų išlipęs, jam atrodė, kad sniegas po ratais traška. Jo veiksmai niekaip negalėjo pasireikšti tyčiniais veiksmais arba veiksmais, padarytais dėl neatsargumo, nes net nežinojo ir nesuprato, jog apgadino kitą automobilį. Tai patvirtina V. R. elgesys po eismo įvykio, taip pat liudytojų paaiškinimai, kita bylos medžiaga. Kaip matyti tiek iš paties V. R., tiek iš eismo įvykį mačiusio liudytojo E. J. rašytinių paaiškinimų, iš automobilio V. R. išlipęs nebuvo, automobilių neapžiūrėjo, eismo įvykio vietoje ilgai nestovėjo, iš karto išvažiavo. Iš byloje esančių papildomų duomenų apie eismo įvykį, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, fotolentelių, Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo, taip pat paties V. R. bei teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios E. K. paaiškinimų matyti, kad automobiliams padaryti mažareikšmiai apgadinimai, ant KIA CARENS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio išvis akivaizdžių, matomų apgadinimų nėra, o automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tik deformuotas priekinis dešinės pusės bamperis, kaip nurodė teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. K., dėl tokių apgadinimų ji žalos nepatyrė. Todėl esant tokiems automobilių apgadinimams, tokiam jų mastui ir pobūdžiui V. R. kontakto galėjo ir nejusti. Vertindamas aukščiau nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad duomenų, jog V. R. automobilį būtų vairavęs neblaivus, nėra, automobilis apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo netikėti V. R. parodymais. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių faktą, kad V. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl teismas daro išvadą, kad administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, V. R. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant šio pažeidimo sudėties, tai yra nenustačius subjektyviojo jos požymio – tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę - V. R. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, į tai, kad V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. R. – anksčiau dar kelis kartus baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą, dirba, nurodė turintis neįgalumą. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau V. R. skirtina bauda, artimesnė minimaliai ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytai baudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, teismas

nutaria:

V. R. pripažinti kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį skirti 30 € (trisdešimties eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą V. R. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16054789488 ir įmokos kodą (1001).

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys