Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-03-20 nutarimo D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad Institucijos pareigūno 2014-07-18 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ str. 1 d. Jam buvo pa­s­kir­ta administracinė nuobauda – 400 litų bauda už tai, kad jis 2014-06-20 8.15 val. policijos pa­rei­gū­nui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis teisės pažeidimas, būdamas transporto prie­monės valdytoju nenurodė visų LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAK įs­ta­tymas) 20 str. nurodytų duomenų (gimimo datos ir gyvenamosios vietos) apie asmenį, kuris 2014-04-22 8:44 val. naudojosi jo valdomu automobiliu Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vai­ruotojas padarė administracinį teisės pažeidimą, tuo padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė nu­ma­ty­ta ATPK 133¹ str. 1 d. Skunde nurodoma, kad SEAK įstatymo 20 str. imperatyviai nurodyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės sa­vininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyve­na­mąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ATPK nustatyta tvarka. Institucijos nuomone, policijos pareigūnai administracinį teisės pažeidimą dėl to, kad transporto priemonė Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo tai­syklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, nustatė tinkamai. Norėdamas išsiaiškinti kas vairavo automobilį, pareigūnas D. S. keletą kartų uždavė tą patį klausimą. D. S. buvo supažindintas su pažeidimu, nurodyta data, laikas, vieta, automobilis ir parodytas vaizdo įrašas iš kurio matyti padarytas pažeidimas, tačiau D. S. negalėjo atskleisti būtinų tyrimui duomenų, todėl privalo už tai atsakyti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, jog pažeidimo padarymo metu automobilyje yra tik vienas asmuo, vairuotojas, kitų asmenų automobilyje nėra. Todėl argumentas, kad jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje yra gy­ny­binė pozicija. Apelianto nuomone, D. S. buvo nenuoširdus ir nesiekė įvykį tiriantiems parei­gū­nams padėti nustatyti tikrąsias įvykio kilimo prie­žastis. Nurodo, kad teismas padarė klaidingą išva­dą, jog D. S. nebuvo tinkamai infor­muo­tas apie savo pareigą policijos pareigūnui pareikalavus pranešti duomenis apie nurodytu laiku au­to­mobilį vairavusį asmenį. Atvirkščiai, policijos pa­rei­gū­nas keletą kartų D. S. klausė, kas vairavo automobilį. Kad D. S. pažeidė SEAK įsta­ty­mą įrodo vaizdo įrašas, administracinio teisės pa­žeidimo protokolas, jo paaiškinimas dėl pažeidimo. Institucija mano, kad Kauno apskrities vy­riau­siojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014-07-18 nutarimas, kurį priėmė policijos pareigūnas, yra tei­sė­tas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostatas apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nu­s­ta­tytų faktinių bylos aplinkybių visumą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas D. S. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplin­ky­bes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą. Pri­im­damas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas neiš­siaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn trau­kiamo asmens kaltę patvirtinančių ar pa­nei­giančių įrodymų.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas konstatavo, kad pareiškėjas D. S. nebuvo tinkamai informuotas apie savo pareigą policijos pareigūnams pareikalavus, pranešti duomenis apie nurodytu laiku automobilį vairavusį asmenį teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu. Ši aplinkybė buvo įvertinta Kauno apygardos teismo 2015-01-13 nutartyje. Taip pat teismas konstatavo, kad admi­nis­tracinio teisės pažeidimo byloje nėra konkrečių faktinių duomenų apie tai, jog 2014-04-22 8.44 val. būtent automobiliu Mercedes Benz C240, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas pažeidimas. Kaip ma­tyti iš skundo, Institucija su tuo nesutinka. Argumentuoja, kad policijos pareigūnas net kelis kartus D. S. klausė kas vairavo automobilį, o tai, kad D. S. pažeidė SEAK įstatymą, įrodo vaizdo įrašas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo paaiškinimas dėl pažeidimo.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam adminis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas nega­­li priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Kaip matyti iš skundžiamo nu­tarimo, pirmosios instancijos teismas apelianto nurodytų bylos aplinkybių netyrė bei dėl to nepa­si­sa­kė. Tuo tarpu, vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 248 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas pro­ce­si­nis sprendimas laikytinas tei­sė­tu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ad­mi­nis­­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Esant nuro­dy­toms aplinkybėms aukštesnysis teismas sprendžia, kad gavus Institucijos apeliacinį skundą su prie­dais, akivaizdu, kad prie skundo pateiktas vaizdo įrašas nebuvo įvertintas pirmos instancijos teisme ir manytina, kad dėl to byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­imas negali būti laikoma teisėtu.

Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismui tinkamai neištyrus ir neįvertinus Institucijos pateik­to vaizdo įrašo dėl padaryto pažeidimo bei neįvertinus aplinkybės dėl pareigūno tinkamo parei­ka­la­vi­mo, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pa­žeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo. Kadangi apeliantas prašė nu­tarimą pa­naikinti ir priimti naują nutarimą, tačiau skundo reikalavimo neišgrynino, apeliacinis skundas tenki­na­mas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015-03-20 nutarimą panaikinti ir D. S. admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui na­grinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.