- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-05
- Bylos Nr.
- 2-1249/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00377-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Serneta“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo UAB „Serneta“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 227 710,20 Lt skolos, 5 578,90 Lt delspinigių, 929,82 Lt palūkanų ir 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas, neviršijant ieškinio sumos. Prašymą grindė tuo, jog ieškinio suma atsakovo kaip fizinio asmens atžvilgiu laikytina didele, nes atsakovo pajamos 2009 m. sumažėjo 123 000 000 Lt, prekių pardavimo pajamos sumažėjo 96 300 000 Lt, suteiktų paslaugų pardavimo pajamos sumažėjo beveik dvigubai – 27 600 000 Lt, atsakovo skolos tiekėjams, kurios yra didesnės už prekių atsargas, sudarė 98 600 000 Lt. Šie duomenys patvirtina, kad bet kokie rinkos svyravimai ir ekonomikos pokyčiai neigiamai atsiliepia atsakovo ūkinei – komercinei veiklai, dėl ko kyla grėsmė atsakovo veiklos tęstinumui ir galimybei atsiskaityti su dideliu skaičiumi kreditorių, kurie yra pradėję skolų išieškojimo procesus. Be to, atsakovas daugiausiai savo veiklą vykdo išnuomotose patalpose, vengia atsiskaityti su savo klientais, piktybiškai ilgą laiką nemoka skolos ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 9 d. nutartimi nutarė ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškinio suma (234 218,92 Lt) nėra laikytina didele atsakovo atžvilgiu, nes jis yra juridinis asmuo, rinkoje žinoma bendrovė, valdanti daugiau nei 100 parduotuvių. Be to, ši ieškinio suma nelaikytina didele, lyginant ją su atsakovo turimu turtu, gaunamu pelnu bei apyvarta. Atsakovo vengimas mokėti susidariusį įsiskolinimą negali būti vertinamas kaip pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kadangi sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas iš esmės nevertina ieškovo materialinio – teisinio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas turi daug kreditorių ir, kad yra pradėtas skolų išieškojimo procesas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį ir areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas, neviršijant ieškinio sumos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
teismas, vertindamas ieškinio sumos dydį, turėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo atžvilgiu ši suma laikytina didele, ir šios skolos sumokėjimo delsimas, atsakovui su ieškovu nebendradarbiaujant, turi tiesioginę įtaką ieškovo vykdomai veiklai;teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu nėra laikytina didele, nes priešingą išvadą patvirtina atsakovo finansiniai duomenys, tai yra atsakovo pajamos 2009 m. sumažėjo 123 000 000 Lt, prekių pardavimo pajamos sumažėjo 96 300 000 Lt, suteiktų paslaugų pardavimo pajamos sumažėjo beveik dvigubai – 27 600 000 Lt, atsakovo skolos tiekėjams, kurios yra didesnės už prekių atsargas, sudarė 98 600 000 Lt. Be to, iš UAB „Creditreform“ ataskaitos matyti, kad atsakovas turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų. Bendras atsakovo įsiskolinimas ieškovui siekia 1 101 730,61 Lt, nes ieškovas dėl skolos, viršijančios 444 542,72 Lt sumą, yra pradėjęs teisminį išieškojimą Vilniaus apygardos teisme, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškovas atsakovui yra pareiškęs eilę ieškinių, kurių bendra suma sudaro 422 968,97 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.
Nagrinėjamu atveju ieškovas atskirajame skunde įrodinėja, kad ieškinio materialinio reikalavimų suma, kuri sudaro 234 218,92 Lt, atsakovo atžvilgiu laikytina didele. Tačiau kaip matyti iš atsakovo 2009 m. gruodžio 31 d. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos, nepaisant to, kad atsakovo pardavimo pajamos ar kiti atskirajame skunde minimi atsakovo finansiniai rodikliai 2009 m. sumažėjo lyginant su 2008 m., vien atsakovo turimų grynųjų pinigų suma 2009 m. sudarė 3 221 893 Lt, materialaus turto vertė sudarė 26 051 578 Lt, o viso turimo turto vertė sudarė 145 646 797 Lt. Be to, atsakovo grynasis pelnas nuo 2008 m. buvusio 733 780 Lt padidėjo 2009 m. iki 2 805 215 Lt. Šie atsakovo finansiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas turi didelės vertės turto, kuris net daugiau nei šešis šimtus kartų yra didesnis už ieškinio sumą. Taip pat šie duomenys patvirtina, kad atsakovas vykdo pelningą ūkinę – komercinę veiklą, iš kurios gautas pelnas daugiau nei vienuolika kartų viršija ieškinio reikalavimų sumą. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei būtų laikoma, kad atsakovas yra pradelsęs ieškovui sumokėti ieškovo nurodomą bendrą 1 101 730,61 Lt skolą, atsakovo turimo turto vertė bei gaunamo grynojo pelno dydis vis vien leistų daryti išvadą, kad atsakovas bus finansiškai pajėgus įvykdyti būsimą galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Tuo tarpu pagal ieškovo pateiktą 2010 m. gruodžio 2 d. išrašą iš duomenų bazės www.creditreform.lt matyti, kad nepaisant to, jog UAB „Norfos mažmena“ dalyvauja 43 teisminiuose ginčuose, jos turtui yra pritaikytas tik 1 areštas. Vadinasi, vykstančių teisminių ginčų skaičius nepablogina atsakovo finansinės padėties iki tokio lygio, kuris sudarytų savarankišką pagrindą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, iš nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinio suma (234 218,92 Lt) atsakovo atžvilgiu nėr laikytina didele. Todėl visi atskirojo skundo argumentai, kuriais ieškovas įrodinėja prastą atsakovo finansinę padėtį, patvirtinančią, kad ieškinio suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele, atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12 str. ir 178 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai teismas priima ieškovui palankų galutinį procesinį sprendimą, paprastai sprendimo įvykdymas tiesiogiai priklauso nuo atsakovo valios, veiksmų bei finansinių galimybių. Būtent todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, kurių tikslas ir yra eliminuoti bet kokias grėsmes būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra vertinami veiksniai, susiję su atsakovo asmeniu bei turtine padėtimi. Atsižvelgiant į išdėstyta, atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo atskirojo skundo argumentai, jog ieškovo atžvilgiu ieškinio suma laikytina didele bei atsakovo delsimas ją sumokėti, sukelia ieškovui nuostolius (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).
Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.