Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui E. B. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė R. K. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punktą, jį išdėstant taip: E. B. nepilnamečiams vaikams – sūnui K. B. teiks 215 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis, dukrai K. B. teiks 216 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, sumokant išlaikymo lėšas iki einamojo mėnesio 15 dienos į R. K. asmeninę sąskaitą, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną R. K.. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo E. B. nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. laikiną išlaikymą po 160 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad išlaikymas vaikams buvo priteistas prieš 12 metų. Šiuo metu vaikai yra moksleiviai, vaikų poreikiai dėl jų amžiaus yra pasikeitę, o atsakovas geranoriškai vaikams padidinto išlaikymo neteikia. Už kiekvieną vaiką ieškovė gauna po 76 Eur per mėnesį, šių pajamų neužtenka net būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų laikiną išlaikymą po 160 Eur iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ši suma leistų tenkinti nepilnamečių vaikų dalį būtiniausių kasdienių poreikių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo E. B. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. po 100 Eur kiekvienam vaikui nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki teismo sprendimo byloje priėmimo.Teismas nustatė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu atsakovas E. B. įpareigotas teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. po 57,92 Eur (200 Lt) kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Teismas sprendė, kad pateikto ieškinio aplinkybės leidžia manyti, jog, neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo ieškovės nurodytą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bus priimtas sprendimas byloje, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes iš ieškinio matyti, kad iš atsakovo gaunamų pajamų išmokamų per mėnesį neužtenka net būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, taip pat įvertindamas aplinkybę, kad civilinė byla dar yra neišnagrinėta ir teismas nėra įvertinęs visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, sprendė, kad minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 100 Eur kas mėnesį vienam vaikui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir iki teismo sprendimo priėmimo padidinti iš E. B. nepilnamečiams vaikams – K. B. ir K. B. priteistą laikino išlaikymo sumą iki 160 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino to, kad prieš 12 metų priteisto išlaikymo dydis (200 Lt/57,92 Eur), kuomet vaikams buvo 3 ir 1,5 metų, nebeatitinka vaikų interesų ir neleidžia patenkinti net minimalių vaikų poreikių. Šiuo metu priteisto išlaikymo suma yra indeksuota, ko pasėkoje atsakovas vaikams moka po 75,88 Eur kiekvienam, tačiau ir ši suma neleidžia patenkinti bent minimalių vaikų poreikių. Ieškovė ilgą laiką vaikų poreikius tenkino viena ar padedama savo artimųjų, tačiau ne atsakovo.Teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus vaikų poreikių paskaičiavimus, atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančius viešai prieinamus duomenis, esmines aplinkybes, sąlygojusias prašomo priteisti laikino išlaikymo dydžio pagrįstumą. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą per mėnesį moka po 250 Eur, kas reiškia, kad kiekvieno vaiko daliai šių išlaidų tenka po 83 Eur per mėnesį. Be to, vaikams kasdien maitinimui mokykloje ieškovė privalo skirti po 2 Eur kiekvienam. Šios išlaidos per mėnesį sudaro po 44 Eur kiekvienam vaikui. Taip pat visuotinai žinoma, kad besinaudojantis turtu asmuo, privalo jį išlaikyti, mokėdamas už jį komunalinius mokesčius, kurie sudaro apie 90 Eur. Vaikų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra privalomos ir kitos išlaidos: internetas, nuolatinis autobuso bilietas, mobilaus telefono sąskaitos apmokėjimas. Nurodytos išlaidos kiekvienam vaikui per mėnesį jau sudaro 172 Eur, neįskaičius maitinimo namuose, higienos priemonių įsigijimo, vaikų poilsio, pramogų, rūbų ir avalynės, išlaidų akiniams, mokyklos fondui ir pan.Nors atsakovo pajamos nėra žinomos, tačiau viešai atsakovo deklaruotas turtas, registruotas nekilnojamasis turtas, jo pasisakymai apie savo prabangius pomėgius, leidžia spręsti apie atsakovo gerą turtinę padėtį, juo labiau, kad jis kandidatuodamas į savivaldybės tarybą deklaravo dideles santaupas, kitą kilnojamąjį didelės vertės turtą, kurių bendra vertė 160 000,00 Lt/46 339,20 Eur.Atsakovas E. B. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog teismas, priimdamas nutartį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertina byloje surinktų įrodymų. Atsakovas iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį bei įrodymų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį. Priimdamas nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyme įtvirtintais kriterijais ir užtikrina minimalių vaiko poreikių tenkinimą bylos nagrinėjimo laikotarpiu, todėl, atsakovo nuomone, 100 Eur dydžio laikinas išlaikymas bylos nagrinėjimo laikotarpiu yra pakankamas, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (ieškovės) R. K. pateiktus naujus rašytinius įrodymus – mokėjimo pavedimus, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, atsakovui minėti nauji įrodymai buvo išsiųsti kartu su atskiruoju skundu, taigi jis yra su jais susipažinęs bei turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus į juos, be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo E. B. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, taip pat įvertindamas aplinkybę, kad civilinė byla dar yra neišnagrinėta ir teismas nėra įvertinęs visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, sprendė, kad minimaliems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 100 Eur kas mėnesį vienam vaikui.Apeliantė (ieškovė) R. K., nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktus vaikų poreikių paskaičiavimus, atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis, esmines aplinkybes, sąlygojusias prašomo priteisti laikino išlaikymo dydžio pagrįstumą, o teismo priteistas 100 Eur išlaikymas nepatenkina net būtiniausių vaiko poreikių.

Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jo dydžio nustatymo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinę padėtį, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu buvo patvirtinta ieškovės R. K. ir atsakovo E. B. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 4 punktą atsakovas E. B. įpareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 57,92 Eur (200 Lt) iki vaikų pilnametystės. Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimą ir padidinti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo E. B. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. po 100 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo byloje priėmimo.Apeliantė (ieškovė) R. K. nesutinka su priteistu laikinojo išlaikymo dydžiu, atskirąjį skundą grįsdama tuo, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams buvo priteistas prieš 12 metų, priteisto išlaikymo dydis šiuo metu nebeatitinka vaikų interesų ir neleidžia patenkinti net minimalių vaikų poreikių, o teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, neįvertino vaikų poreikių paskaičiavimo, atsakovo turtinę padėtį pagrindžiančių duomenų, kitų esminių aplinkybių, pagrindžiančių prašomo priteisti laikino išlaikymo dydžio pagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinį, nepasisako dėl ginčo esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui (vaikams) dydžio bei atsakovo galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji jo turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai. Taigi taikant šią laikinąją apsaugos priemonę prioritetiškai ginami vaiko interesai, o tai reiškia, kad laikinas išlaikymas bet kokiu atveju turi būti tokio dydžio, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti bent minimalius ir būtiniausius savo poreikius.Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J. K., bylos Nr. 3K-3-528/2011; 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008), todėl sutiktina su apeliantės (ieškovės) R. K. atskirojo skundo argumentu, jog nuo teismo sprendimu priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo praėjus 12 metų vaikų poreikiai pasikeitė. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į šią aplinkybę ir įvertinęs ieškovės R. K. ieškinio reikalavimus, sprendė, jog atsakovo teikiamų pajamų per mėnesį nebeužtenka būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki bus priimtas sprendimas byloje, bus pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečių vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Todėl teismas priteisė iš atsakovo E. B. laikiną išlaikymą (100 Eur), kuris yra didesnis, nei buvo priteista ankstesniu teismo sprendimu (57,92 Eur).Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems motyvams, jog šiuo metu byla yra neišnagrinėta, teismas neturi visų įrodymų apie abiejų šalių turtinę padėtį ir turtinius įsipareigojimus, todėl, atsižvelgiant į šalių nepilnamečių vaikų amžių, 100 Eur kas mėnesį vienam vaikui ir vieno iš tėvų teikiamas išlaikymas yra pakankamas minimaliems vaikų poreikiams patenkinti.Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę civiliniame teisiniame ginče dalyvaujantys asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Apeliantės (ieškovės) R. K. pateikti vaikų poreikių paskaičiavimai šiuo atveju nevertintini, kadangi ieškovė jais remsis pirmosios instancijos teisme, įrodinėdama vaikams būtino išlaikymo dydį, o visos išlaidos ir jų dydžiai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti bus išsamiai išanalizuoti ir įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu taikant laikinąją apsaugos priemonę ir priteisiant laikiną išlaikymą, tokio išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, vaikų amžių, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus kiekvieno vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas. Nors ieškovės atskirajame skunde teigiama apie priteistų vaikų išlaikymui periodinių išmokų nepakankamumą, tačiau tai nėra pagrįsta konkrečiais vaikų nuolatiniais poreikiais, iš kurių teismas šiuo metu galėtų spręsti apie didesnio išlaikymo reikalingumą. Be to, pažymėtina, kad išlaikymo pareigą turi vykdyti abu tėvai. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, nepilnamečių vaikų, kuriems yra 13 ir 15 metų, poreikius, nenustačius, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra padidinti dėl sveikatos ar kokių nors kitų priežasčių, sprendžia, kad nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar pažeidžiantis nepilnamečių vaikų interesus, iš esmės atitinka vieną iš prioritetinių tikslų – užtikrinti vaiko (vaikų) teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.