Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka susipažino su civiline byla pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui dėl patirtų nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo bankrutavusios individualios įmonės „Jonas“ nemokumo administratorius – uždaroji akcinė bendrovė „TopConsult“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas J. J. pateikė netiesioginį ieškinį, kuriame prašė iš atsakovo VĮ Vilniaus universiteto bankrutavusiai individualiai įmonei „Jonas“ priteisti 101 750,76 Eur patirtų nuostolių bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį atsisakoma priimti.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta Civilinio proceso kodekse ir kituose įstatymuose. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio (priešieškinio) pateikimas. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, todėl teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį.

3. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisę kreiptis į teismą įgyvendina, pasinaudodamas netiesioginio ieškinio institutu. Iš netiesioginiame ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, kad ieškovas J. J. yra bankrutavusios individualios įmonės „Jonas“ savininkas. Pateiktu netiesioginiu ieškiniu ieškovas reikalauja priteisti bankrutavusiai individualiai įmonei „Jonas“ iš atsakovo VšĮ Vilniaus universiteto 101 750,76 Eur patirtų nuostolių.

4. Pažymėtina, kad CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

5. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 17 d. nutartimi atmetė J. J. prašymą įtraukti jį į bankrutavusios individualios įmonės „Jonas“ kreditorių sąrašą (civilinė byla Nr. eB2-2574-340/2020). Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 17 d. nutartį nepakeistą. Taigi, remiantis CK 6.68 straipsnio nuostata ir kasacinio teismo išaiškinimais, nėra vienos iš būtinų netiesioginio ieškinio sąlygų – ieškovas J. J. nėra bankrutavusios įmonės kreditorius, todėl negali reikšti netiesioginio ieškinio bankrutavusios individualios įmonės „Jonas“ vardu.

6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2-1310-516/2020, kurioje buvo nagrinėjamas J. J. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, 2020 m. spalio 20 d. nutartimi konstatavo, kad nors, J. J. teigimu, jis yra bankrutavusios bendrovės savininkas ir yra solidariai atsakingas, tačiau vien ši aplinkybė, nenustačius, kad J. J. turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkei (atsakovei) VšĮ Vilniaus universitetui, nesuteikia teisės jam reikšti netiesioginio ieškinio CK 6.68 straipsnio pagrindu.

7. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog neegzistuojant vienai iš būtinų netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų, įtvirtintų CK 6.68 straipsnyje, teismas ieškovo ieškinį atsisako priimti (CPK 137 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsniu, 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.