- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-13
- Bylos Nr.
- 1N-2-870/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens T. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria T. V. perduotas Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Prancūzijos Respublikos Mulhouse (Miulūz) teismo 2020 m. lapkričio 13 d. išduotą Europos arešto orderį.
Teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Prancūzijos Respublikos Mulhouse (Miulūz) teismo 2020 m. lapkričio 13 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau ir – EAO) Nr. 19/225/70 (prokuratūros numeris), Nr. 3/19/27 (tyrimo numeris) dėl Lietuvos Respublikos piliečio T. V. perdavimo Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už jos teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.
2. Išduotame Europos arešto orderyje nurodyta, kad pagal surinktus įrodymus T. V. įtariamas padaręs keturias nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 222-37 straipsnio 1 dalyje (bendrininkavimas disponuojant narkotinėmis medžiagomis be leidimo), 222-37 straipsnio 1 dalyje (bendrininkavimas transportuojant narkotines medžiagas be leidimo), Muitinės kodekso 419 straipsnio 1 dalyje, Viešosios sveikatos kodekso 5132-7 straipsnyje (bendrininkavimas neteisėtai disponuojant visuomenės sveikatai pavojingomis prekėmis be patvirtinančių dokumentų – kontrabanda), Muitinės kodekso 419 straipsnio 1 dalyje, Viešosios sveikatos kodekso 5132-7 straipsnyje (bendrininkavimas transportuojant visuomenės sveikatai pavojingas prekes be patvirtinančių dokumentų – kontrabanda).
3. Europos arešto orderio (e) dalyje nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 9 d. Prancūzijos Respublikos muitinės pareigūnai tikrino A36 greitkelį ir sulaikė furgoną su jame esančiais V. I. ir G. S.. Pareigūnai rado 234,44 kg kanapių dervos, kuri buvo paslėpta skardinėse. Per sulaikymą V. I. (Lietuvos bendrovės vairuotojas) pasakė, kad jis gavo nurodymus iš savo viršininko T. V. nuvykti į sandėlį Ispanijos Karalystėje, kur buvo pakrautos skardinės į sunkvežimį, jam (vairuotojui) nežinant apie šių skardinių turinį. Buvo pradėtas tyrimas pagal teisės aktų nuostatas dėl su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų. V. I. telefono analizė parodė, kad jis gavo tikslias instrukcijas iš vyro, kurį jis nurodė kaip savo viršininką T. V.. Apklausiamas Lietuvos Respublikos institucijų T. V. paneigė, jog jis susijęs su minėtų prekių transportavimu. Tačiau pagal turimą informaciją, T. V. prašė V. I. nuvykti į Ispaniją atsiimti anksčiau palikto sunkvežimio ir, kad jis, visą laiką darbuotojui esant Ispanijoje, palaikė su juo ryšį per „Viber“ aplikaciją, siųsdamas nurodymus ir adresus.
4. Vykdant Europos arešto orderį, T. V. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 30 d.
5. 2020 m. gruodžio 8 d., dalyvaujant gynėjui, T. V. buvo supažindintas su Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos jam išduoto Europos arešto orderio turiniu, jam įteiktas Europos arešto orderio vertimas į lietuvių kalbą, išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio perdavimo pasekmės. T. V. nesutiko būti perduotas pagal EAO supaprastinta tvarka Prancūzijos Respublikai.
Žemesnės instancijos teismas
6. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 21 d. nutartimi tenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio T. V. perdavimo Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Prancūzijos Respublikos Mulhouse (Miulūz) teismo 2020 m. lapkričio 13 d. išduotą Europos arešto orderį Nr. 19/225/70 (prokuratūros numeris), Nr. 3/19/27 (tyrimo numeris). Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyta nei imperatyvių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 9¹ straipsnio 3 dalyje, nei diskrecinių, numatytų BK 9¹ straipsnio 4 dalyje, pagrindų, kurie neleistų perduoti T. V. EAO išdavusiai valstybei.
II. Skundo aukštesniajam teismui ir atsiliepimo į skundą argumentai
7. Perduotino asmens T. V. gynėjas advokatas D. Svirinavičius skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti.
7.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįvertinus visų reikšmingų bylos aplinkybių bei nepaneigus T. V. ir jo gynėjo teisme išdėstytų argumentų. Gynėjo teigimu, prievartinis T. V. perdavimas Prancūzijos Respublikai pagal EAO prieštarautų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, o būtent 6 straipsnio reikalavimams, užtikrinantiems kiekvieno žmogaus teisę į teisingą procesą. Tai savo ruožtu atitinka BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą atsisakymo perduoti asmenį pagal EAO pagrindą, kai asmens perdavimas pagal EAO pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves.
7.2. Teigiama, kad T. V. pagal Prancūzijos Respublikos pareigūnų prašymą buvo apklaustas Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų ir davė parodymus. Po to T. V. nebuvo kviečiamas (nei telefonu, nei elektroniniu paštu, nei šaukimais per pašto įstaigas ar kokiu kitu būdu) į apklausas ar kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą nei Prancūzijoje, nei Lietuvoje. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog T. V. būtų slapstęsis nuo pareigūnų, kokiu nors būdu būtų bandęs trukdyti ikiteisminio tyrimo procesą ar būtų padaręs kokius nors teisės pažeidimus. Gynėjo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste priverstinis Lietuvos Respublikos piliečio T. V. perdavimas kitai valstybei akivaizdžiai neatitiktų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, garantuojančių traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui teisę į teisingą procesą.
7.3. Kaip nurodoma skunde, T. V. ne tik niekada nesislapstė nuo teisėsaugos pareigūnų, bet tam neturi ir jokio tikslo, kadangi apklausiamas paneigė bet kokius įtarimus nusikalstamos veikos padarymu ir yra įsitikinęs, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla bus nutraukta. T. V. garantuoja, kad būdamas laisvas nesislapstys nei nuo Prancūzijos Respublikos, nei nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos pareigūnų, laikysis įstatymų, nedarys jokių naujų nusikalstamų veikų, taip pat netrukdys baudžiamąją bylą tirti ir nagrinėti. Skunde atkreipiamas dėmesys į T. V. charakterizuojančias aplinkybes: jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, gyvena faktinėje santuokoje, augina du vaikus, nepaisant Sodros pažymos apie jo formalų atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, dirbo iki pat sulaikymo, be to, T. V. yra ligotas, ilgą laiką buvo neįgalus ir tik pastaruoju metu neįgalumas formaliai buvo nepratęstas, nors sveikatos būklė ir nėra pagerėjusi. Taip pat už T. V. jo tėvas K. P. V. siūlo įnešti 5 000 Eur dydžio užstatą. Išvardintos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog T. V. pats geranoriškai nuvyks į Prancūziją ir dalyvaus jo atžvilgiu atliekamame tyrime.
7.4. Be to, T. V. ne tik pats geranoriškai sutinka dalyvauti jo atžvilgiu atliekamame tyrime, bet norėtų pats pasirinkti saugų būdą nuvykti į Prancūziją atsižvelgiant į dabartinę koronaviruso pandemiją. Pažymima, kad asmuo, priverstinai ekstradijuojamas, negali pasirinkti saugios gyvensenos, saugaus buvimo būdo šiuo metu besitęsiančios koronaviruso pandemijos metu. T. V. tebelaikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame plinta koronavirusinė infekcija. Priėmus sprendimą T. V. perduoti Prancūzijos Respublikai, jis bus ruošiamas ekstradicijai per kažkurį Lietuvos oro uostą, skraidinamas lėktuvu, kur didelė tikimybė kontaktui su pašaliniais asmenimis, taip pat T. V. turės lydėti keletas pareigūnų. Visa tai dabartinėmis sąlygomis kelia didelį pavojų T. V. sveikatai, o galėdamas pats pasirinkti saugų nuvykimo į Prancūziją būdą, T. V. išvengtų realios grėsmės užsikrėsti koronavirusu, dažnu atveju sukeliančiu sunkius sveikatos sutrikimus ar net mirtį.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į perduotino asmens T. V. gynėjo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
9. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, T. V. perdavimo Prancūzijos Respublikai byla bei T. V. gynėjo skundu, konstatuoja, kad sprendimas perduoti T. V. Prancūzijos Respublikai yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 71¹, 73 straipsnių bei Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR (keisto Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR) nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių teisinių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, dėl kurių asmuo negali būti perduotas EAO išdavusiai Prancūzijos Respublikai.
10. Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Vilniaus apygardos teismas šias aplinkybes patikrino ir pagrįstai nenustatė aplinkybių, trukdančių perduoti T. V. Prancūzijos Respublikai.
11. T. V. prašoma perduoti Prancūzijos Respublikai siekiant vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso 222-37 straipsnio 1 dalyje (bendrininkavimas disponuojant narkotinėmis medžiagomis be leidimo), 222-37 straipsnio 1 dalyje (bendrininkavimas transportuojant narkotines medžiagas be leidimo), Muitinės kodekso 419 straipsnio 1 dalyje, Viešosios sveikatos kodekso 5132-7 straipsnyje (bendrininkavimas neteisėtai disponuojant visuomenės sveikatai pavojingomis prekėmis be patvirtinančių dokumentų – kontrabanda), Muitinės kodekso 419 straipsnio 1 dalyje, Viešosios sveikatos kodekso 5132-7 straipsnyje (bendrininkavimas transportuojant visuomenės sveikatai pavojingas prekes be patvirtinančių dokumentų – kontrabanda) už kurias numatyta laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė. Iš EAO nurodyto T. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių aprašymo matyti, kad T. V. įtariamas neteisėtai disponavęs labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Europos arešto orderio „e“ dalies I skirsnyje pažymėta, kad T. V. inkriminuota nusikalstama veika (neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis) įrašyta į nusikalstamų veikų, išvardintų Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje, baigtinį sąrašą, todėl šiuo atveju veikos dvigubo baudžiamumo sąlygos nereikia tikrinti. Kita vertus, pagal faktines aplinkybes T. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.
12. Įvertinus Prancūzijos Respublikos išduotą Europos arešto orderį, taip pat kitą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateiktą informaciją, nenustatyta, kad išduotame Europos arešto orderyje būtų trūkumų dėl jo turinio. Europos arešto orderyje nurodyta informacija atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus reikalavimus. Europos arešto orderyje suprantamai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, kurioms esant galimai padaryta nusikalstama veika, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikos požymiai, baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuotina nusikalstama veika, nuostatos.
13. Pažymėtina, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, todėl išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nesprendžia klausimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumo ar asmens veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Šiame kontekste nėra pagrindo sutikti su T. V. gynėjo skundo argumentais, jog be papildomai išreikalautos medžiagos apie T. V. atliktą apklausą vykdant Europos tyrimo orderį negalima tinkamai išspręsti T. V. perdavimo Prancūzijos Respublikai pagal EAO klausimo.
14. Byloje ne tik nustatyti visi formalūs pagrindai perduoti T. V. Prancūzijos Respublikai, bet nėra ir imperatyvių bei diskrecinių Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse.
14.1. Skunde nepagrįstai teigiama, kad T. V. negali būti perduotas Prancūzijos Respublikai pagal EAO, kadangi tai pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves (BK 9¹ straipsnio 3 dalies 1 punktas). Šis skundo argumentas grindžiamas tuo, kad prievartinis T. V. perdavimas kitai valstybei pažeistų jo teisę į teisingą procesą, nes T. V. nuo Prancūzijos Respublikoje jo atžvilgiu atliekamo tyrimo nesislapstė ir jam netrukdė, pagal išduotą Europos tyrimo orderį buvo apklaustas Lietuvoje ir davė parodymus apie jam žinomas veikos padarymo aplinkybes, taip pat T. V. neketina slapstytis ar trukdyti baudžiamajam procesui ateityje, sutinka pats nuvykti į Prancūziją tam, kad būtų atlikti visi būtini baudžiamojo proceso veiksmai. Kaip jau buvo minėta, Europos arešto orderio mechanizmas remiasi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimo išduoti Europos arešto orderį T. V. atžvilgiu teisingumu ir pagrįstumu. Skundo argumentai, kad dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų būtų galima atlikti Lietuvos Respublikoje pagal Europos tyrimo orderį nesudaro pagrindo atsisakyti perduoti asmenį pagal EAO užsienio valstybei, tuo labiau nenustačius pagrindų, dėl kurių EAO negalėtų būti vykdomas. Vien tai, kad T. V. anksčiau buvo apklaustas pagal Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos išduotą Europos tyrimo orderį, nepaneigia Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos teisės T. V. atžvilgiu išduoti Europos arešto orderį. Kaip matyti iš pateiktos papildomos informacijos, susijusios su T. V. atžvilgiu išduotu EAO, išduodant EAO buvo žinoma apie T. V. atliktą apklausą vykdant Europos tyrimo orderį, kurios metu T. V. neigė savo kaltę dėl narkotinių medžiagų gabenimo, visgi priimant sprendimą dėl EAO išdavimo buvo atsižvelgta į kitus surinktus duomenis (perdavimo pagal EAO bylos 87-88 lapai). Deklaratyvus perduotino asmens T. V. ir jo gynėjo tvirtinimas, kad T. V. pats savanoriškai nuvyktų į Prancūziją baudžiamojo proceso veiksmams atlikti nepaneigia apygardos teismo priimto sprendimo perduoti T. V. Prancūzijos Respublikai pagal EAO teisėtumo ir pagrįstumo. Skunde pakankamai plačiai aprašytos T. V. socialinių ryšių tvirtumą patvirtinančios aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, šeima, darbu, tačiau šios aplinkybės neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl asmens perdavimo kitai valstybei pagal EAO bei savaime nepatvirtina skundo teiginių dėl pažeidžiamos T. V. teisės į teisingą procesą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę atsižvelgiama tik sprendžiant ar išduoti asmens atžvilgiu Europos arešto orderį (BPK 69¹ straipsnio 3 dalis), o ne dėl jo perdavimo pagal Europos arešto orderį. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo sutikti skundo argumentais, jog T. V. perdavimas Prancūzijos Respublikai pagal EAO pažeistų jo pagrindines teises ir laisves.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti T. V. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2, 3 dalimis,
nutaria:
perduotino asmens T. V. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.