Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, L. S., E. B., D. G., B. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjos E. J. pareiškimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad jos tėvas K. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsirado palikimas ir jį įstatymo nustatytu terminu priėmė jos mama N. S.. N. S. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimai, pagal kuriuos pareiškėjos mama N. S. paveldėjo visą tėvui K. S. priklausiusį turtą. 1999 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais pareiškėjos tėvo K. S. vardu dar nebuvo atkurta nuosavybės teisė į jo tėvo J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę. Tik 2004 m. liepos 27 d. Tauragės apskrities viršininkas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atkūrė K. S. vardu nuosavybės teisę į 2,51 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), esančias dviejose plotuose, t. y. 0,70000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1,81 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos mama N. S. nesikreipė į VĮ „Registrų centras“ ir žemės sklypų neįregistravo, nesikreipė pas notarą gauti dar vieną paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į žemės sklypus, į kuriuos pareiškėjos tėvo vardu nuosavybės teisė buvo atkurta (duomenys neskelbtini). Žemės sklypai teisiškai iki šiol nėra įregistruoti viešajame registre K. S. vardu ir į juos nėra išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas N. S. vardu. Nuo tos dienos, kai K. S. vardu buvo atkurta nuosavybės teisė į 2,51 ha žemės sklypus, šią žemę pradėjo naudoti pareiškėja ir naudoja iki šiol nepertraukiamai. Palaipsniui N. S. sveikata pradėjo silpti, todėl ji (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo pareiškėjai visus jai priklausiusius pastatus ir žemės sklypą po pastatais. 2,51 ha žemės sklypų pareiškėjai nepadovanojo, kadangi pati nebuvo gavusi paveldėjimo teisės liudijimo ir formaliai šis turtas jai nepriklausė.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama N. S.. Po pareiškėjos mamos mirties, pareiškėja buvo įsitikinusi, kad pareiškėjos mamos vardu nėra jokio nekilnojamojo ar registruotino turto. Tačiau pastaruoju metu pamatė, kad pagal dokumentus du žemės sklypai priklauso jos tėvui K. S., o po jo mirties paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas pareiškėjos mamai N. S., nes ji priėmė palikimą po pareiškėjos tėvo mirties. Pareiškėja per tris mėnesius po jos mamos N. S. mirties nesikreipė į notaro kontorą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byla po pareiškėjos mamos mirties nėra užvesta dėl suklydimo, manė, kad visas jos mamai priklausęs turtas yra jai padovanotas ir paveldimo turto nėra. Po pareiškėjos mamos N. S. mirties, ji ją palaidojo, prižiūri jos kapą, jai liko jos mamos asmeniniai daiktai ir šeimos relikvijos. Pareiškėja nuo nuosavybės teisės atkūrimo, valdo ir naudoja abu žemės sklypus, kurie yra iki šiol registruoti mirusio pareiškėjos tėvo K. S. vardu ir į kuriuos teisę paveldėti turi jos mama N. S.. Žemės sklypus jau daugiau nei 10 metų deklaruoja Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir už juos gauna išmokas, jais naudoja ir prižiūri.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Aukščiau išdėstyta įrodo, jog E. J. iš karto po jos motinos mirties priėmė ir valdė N. S. priklausiusį turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad E. J. po motinos N. S. mirties, atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą. Todėl darytina išvada, kad po N. S. mirties jos dukra E. J. rūpinosi palikėjos turtu kaip savo, todėl laikytina, jog E. J. priėmė po palikėjos N. S. mirties palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo mamos N. S. vardu į jos sutuoktinio K. S. vardu atkurtus žemės sklypus, o vėliau dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo pareiškėjos vardu po mamos N. S. mirties.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).

Dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo

Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, kad pareiškėja E. J., pateikdama teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjamoje civilinėje byloje, sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, tai patvirtina 2020 m. rugsėjo 7 d. per UAB „Perlas Finance“ įmoka. Šiuo atveju, žyminio mokesčio turėjo būti sumokėta 38,00 Eur.

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu arba teismo iniciatyva grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu nustato įstatymai. Todėl šiuo atveju pareiškėjai grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis, t. y. 37,00 Eur. Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi, šiuo atveju teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėja E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo N. S. vardu į jos sutuoktinio K. S. vardu atkurtus žemės sklypus, o vėliau dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo pareiškėjos vardu po mamos N. S. mirties.

Grąžinti pareiškėjai E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 37,00 Eur (trisdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. rugsėjo 7 d. per UAB „Perlas Finance“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.