Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1782-230/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-23
Bylos Nr.: e2A-1782-230/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-22639-2014-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Leonas Jachimavičius
Ieškovas: D. I.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Osama“
Trečiasis asmuo: V. R., D. P.

Kategorijos

2.2.1.6Fizinio asmens garbės ir orumo gynimas

Civilinė byla Nr. e2A-1782-230/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22639-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.6.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimo ir 2015 m. gegužės 20 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1739-451/2015 pagal ieškovės D. I. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Osama“, tretiesiems asmenims V. R., D. P. dėl duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės, įpareigojimo juos paneigti bei neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu teismo prašė: 1) pripažinti, jog 2014-09-11 UAB „Osama“ išduotoje pažymoje apie D. I. darbą nurodyti teiginiai – derybiniai sugebėjimai vidutiniški. Tai labai konfliktiška asmenybė. Klientai atsiliepia kaip apie landų ir per daug įkyrų darbuotoją. Turėjo ir konfliktinių situacijų su savo kuruojamais klientais. Gavome nusiskundimų bei prašymų pakeisti vadybininką. Įmonėje nebuvo draugiška asmenybė – yra neatitinkantys tikrovės, pažemino ieškovės garbę ir orumą; 2) įpareigoti atsakovą adekvačia forma per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis – išduodant pažymą, kurioje būtų nurodyta, jog UAB „Osama“ 2014-09-11 pažymoje apie D. I. darbą nurodyti teiginiai yra neatitinkantys tikrovės; 3) priteisti iš atsakovės UAB „Osama“ D. I. naudai 5000 litų sumą neturtinei žalai atlyginti, 4) priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog ji nuo 2014-01-15 pradėjo dirbti atsakovės įmonėje ypatingai svarbių klientų vadybininko pareigose. Darbdavys įsipareigojo jai suteikti automobilį bei kitas darbo priemones, tačiau jų nesuteikė, todėl buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis. Visą darbo laikotarpį UAB „Osama“ minėtos sutarties įsipareigojimų nevykdė, automobilis buvo tvarkomas ieškovės lėšomis, o į raštiškus reikalavimus įvykdyti įsipareigojimus atsakovas nereagavo. Prasidėjus nesutarimams darbdavys 2014-08-13 raštu informavo ieškovę apie panaudos sutarties nutraukimą. Pareikalavus atsiskaityti pagal panaudos sutartį, 2014-09-11 darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal jos pareiškimą, tą pačią dieną ieškovei buvo išduota pažyma apie ieškovės darbą. Pažymoje kiekvienas nurodytas teiginys atskirai ir minėtų teiginių visuma neatitinka tikrovės, pažeidžia ieškovės garbę ir orumą, padarė didelę moralinę žalą ieškovės dalykinei reputacijai, suteršė gerą ieškovės vardą, todėl pažymoje nurodyti teiginiai turi būti paneigti, taip pat ieškovei turi būti atlyginama moralinė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės D. I. atsakovei UAB „Osama“ 672,18 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei – 3,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės D. I. atsakovei UAB „Osama“ 530,81 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, jog 2014-01-15 ieškovė pradėjo dirbti įmonėje UAB Osama“ ypatingai svarbių klientų vadybininko pareigose. Ieškovė įmonėje dirbo iki 2014-09-11. Atsakovės išduotoje 2014-09-11 pažymoje, kurios pagrindu pareikšti reikalavimai, kalbama būtent apie ieškovę D. I., tai nurodyta ir pačioje pažymoje, tuo tarpu dėl kitų atsakomybės taikymo sąlygų tarp šalių kilo ginčas. Byloje nustatyta, jog ieškovei prašant, atsakovė 2014-09-11 išdavė pažymą apie D. I. darbą UAB „Osama“ įmonėje. Pažymoje atsakovė konstatavo, kokias pareigas atliko ieškovė įmonėje bei pažymoje pateikė nuomonę apie ieškovės atliktą darbą įmonėje. Pažymoje atsakovė nurodė ieškovės darbines savybes, ieškovė neginčija gerųjų savybių, nurodytų pažymoje, tačiau nurodo, jog kitos savybės, kurios nepriskirtinos prie gerųjų savybių, neatitinka tikrovės ir turi būti pripažintos neatitinkančiomis tikrovės bei atsakovė turi jas paneigti. Atsakovė įrodė, jog nuomonė, kurią ji išdėstė pažymoje apie ieškovės D. I. darbą, yra teisinga, ji išsakyta pačiai ieškovei prašant, neįžeidžiant ieškovės, jos nežeminant. Pažyma, kurią išdavė atsakovė, yra vertinamojo pobūdžio, joje darbdavys vertina savo darbuotoją pagal jo atliktą darbą. Atsakovė pažymoje nenurodė konkrečių faktų ar duomenų apie ieškovę, ji išduotoje pažymoje tik išsakė savo subjektyvią nuomonę apie vykusius faktus. Tai neginčijamai patvirtina, jog atsakovė 2014-09-11 pažymoje išsakė nuomonę apie ieškovę, tokios pažymos prašė pati ieškovė. Tokios pažymos išdavimą reglamentuoja ir DK 141 str. 3 d., todėl ieškovei pageidaujant atsakovė privalėjo išduoti jai pažymą apie darbą. Atsakovė įvertino ieškovės darbines ir dalykines savybes, kurias nustatė ieškovei dirbant įmonėje. Tai, kad pažymoje atsakovo išdėstyta nuomonė atitinka tikrovę, byloje patvirtino apklausti liudytojai G. Š. ir J. J.. Teismas pažymėjo, jog nėra dokumento, įpareigojančio ar nurodančio, kaip darbdavys turi vertinti darbuotoją. Tai tik patvirtina, jog kiekvieno darbdavio teisė išreikšti vienokią ar kitokią subjektyvią ir teisingą nuomonę apie savo darbuotoją, todėl šios rekomendacijos pateikimas negali paneigti atsakovės pažymoje išdėstytos subjektyvios nuomonės apie ieškovę. Teismas, nustatęs, kad buvo pareikšta nuomonė, sprendė, jog reikalavimas įpareigoti atsakovę ją paneigti ar atlyginti su jos išsakymu susijusią žalą atmestinas, kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. įtvirtintai asmens teisei turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Teismas, vertindamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, laikė neginčijamai nustatytu, jog atsakovė įrodė, kad 2014-09-11 pažymoje ji išdėstė subjektyvią nuomonę apie ieškovės darbines ir dalykines savybes, jos išdėstyta nuomonė atitinka tikrovę, kuri niekaip nežemina ieškovės garbės ir orumo. Be to, teismas sprendė, jog ši pažyma skirta tik ieškovei, ji įteikta ieškovės sutuoktiniui R. I., kuris buvo įgaliotas ieškovės pagal notaro išduotą įgaliojimą, todėl jokiems kitiems asmenims pažyma nebuvo įteikta, išsiųsta ar išplatinta. Aplinkybę, jog pažymą įteikė ne įmonės vadovas, teismas atmetė tuo pagrindu, kad įmonėje darbdaviui gali atstovauti ne tik pats įmonės vadovas, bet ir kiti įgalioti administracijos darbuotojai, kadangi įmonės vadovas organizuoja įmonės veiklą, jo įgalioti asmenys veikia darbdavio vardu ir negali būti laikomi pašaliniais asmenimis. Pati ieškovė patvirtino, kad ginčo pažymos ji neteikė darbdaviams, todėl ieškovei nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių ginčo pažymos apie ieškovę paskleidimo faktą, teismas laikė neginčijamai nustatyta, jog ginčo pažyma buvo išduota ieškovės įgaliotam asmeniui, ji nebuvo paskleista, jos turinys netapo žinomas pašaliniams asmenims. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovo išduota 2014-09-11 pažyma apie D. I. darbą turėjo įtakos jos tolimesnei darbinei veiklai, kadangi iš byloje pateiktos darbo sutarties matyti, jog ieškovė atsakovės įmonėje dirbo iki 2014-09-11 dienos, o nuo 2014-09-25 dienos dirba „Krekenavos agrofirmoje“. Tai neginčijamai patvirtina, jog išduota pažyma neturėjo jokios įtakos ieškovės tolimesnei darbinei veiklai, kadangi ji jau po dviejų savaičių dirbo kitoje įmonėje. Pagal CK 2.24 str. 1 d. preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Teismas sprendė, kad atsakovės ir trečiojo asmens V. R. duoti paaiškinimai, liudytojų J. J., G. Š. duoti parodymai patvirtina, kad atsakovo 2014-09-11 pažymoje apie D. I. darbą nurodyti duomenys atitinka tikrovę, todėl ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovę paneigti paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d. sprendimą ir 2015 m. gegužės 20 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, prijungti prie bylos naujai teikiamus įrodymus – garso įrašus, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrįsdama savo reikalavimus, nurodo šiuos skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ginčijamame sprendime visiškai netinkamai aiškino surinktus įrodymus bei nustatytas faktines aplinkybes. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl darbo santykių nutraukimo bendru sutarimu, tačiau atsakovas nesutiko ir siekė, kad darbuotoja būtų atleista iš užimamų pareigų nustačius pažeidimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2014-08-12 atsakovės atsakymas į ieškovės siūlymą nutraukti darbo sutartį, kuriame atsakovė nesutinka ir tik praėjus beveik 3 mėn. prašo pasiaiškinti apie tariamai gautą nusiskundimą įmonėje UAB „Fresh Market“, adresu Lašo g. 9, Kaunas. Šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių patvirtinančių įrodymų, jog toks nusiskundimas buvo, o tuo labiau teismui buvo pateikti duomenys, jog įmonė UAB „Fresh Market“ tokiu adresu kaip Lašo g. 9, Kaunas, neegzistuoja. Visa tai įrodo, jog atsakovė, būdama stipresne darbo santykių šalimi, siekė priverstinai pasiaiškinti ieškovę, o tai įtakotų darbo sutarties nutraukimą nustačius D. I. pažeidimą. Teismas priimdamas ginčijamą sprendimą neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir dėl jų sprendime nepasisakė, nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu iš esmės atsikirtinėjo į ieškovės ieškinį tik tariamo incidento UAB „Fresh Market“ pagrindu, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų.Teismas visiškai nepagrįstai bei neteisėtai ginčijamame sprendime nurodė, jog paskleistų duomenų neteisingumas yra preziumuojamas, todėl pareiga šią aplinkybę paneigti tenka atsakovui, o visas kitas aplinkybes privalo įrodinėti ieškovas. Visų pirma, teismas nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė ieškovei įrodinėjimo pareigą dėl to, kas realiai neegzistavo, ko įrodyti neįmanoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą formuodamas praktiką yra nurodęs, kad įrodinėjimo pareiga yra tam, kuris tuos ginčijamus teiginius yra paskleidęs, ir šis privalo įrodyti jų pagrįstumą, egzistavimą bei įrodyti, jog būta būtent tokių. Jei asmuo ar organizacija, paskleidę ginčijamas žinias, neįrodo teisme, kad jos atitinka tikrovę, teismas įpareigoja jas paneigti ir nustato tokių žinių paneigimo būdą, t. y. ši norma įtvirtina paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikimo prezumpciją. UAB „Osama“ išduotoje pažymoje apie D. I. darbą yra aiškiai ir nedviprasmiškai kalbama apie tariamai įvykusius įvykius, faktus. Tam, kad šių įvykių egzistavimas, atitiktis tikrovei būtų pagrįstas ir įrodytas, atsakovė privalėjo pateikti darbuotojo/ų atsiliepimus, įvardinti pagrįstas situacijas, pateikti gautus skundus bei prašymą pakeisti vadybininką. Šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta nei vieno tai patvirtinančio įrodymo, nepateikta net konkrečių situacijų. Teismo sprendime nurodytas formalus aiškinimas, jog tariamai aplinkybes įrodo trečiojo asmens E. R. paaiškinimai bei apklausti liudytojai, yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi trečiasis asmuo ir apklausti liudytojai yra įmonės darbuotojai, iki šiol dirbantys UAB „Osama“, be to, jų parodymai buvo nenuoseklūs.Teismas neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovė išdėstė subjektyvią nuomonę ir jos išdėstyta nuomonė atitinka tikrovę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad būtina atriboti duomenis nuo nuomonės, nes asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį ginamos paskelbus tikrovės neatitinkančius duomenis. Duomenų paskelbimas yra informacijos apie aplinką pateikimas. Tuo tarpu asmens nuomonė – tai individualus konkretaus asmens vertinimas apie vykstančius aplinkos reiškinius. Nagrinėjamoje byloje ginčo duomenis buvo galima patikrinti ir nustatyti, ar jie atitinka tikrovę, t. y. atsakovei teigiant apie konkrečius įvykius, ji turėjo juos įrodyti. Šioje byloje ieškovė pagrįstai kėlė klausimą, kaip juridinis asmuo gali turėti nuomonę ir tuo labiau, kaip ta nuomonė galėjo susiformuoti, kai nebuvo rengiamas joks akcininkų susirinkimas, įmonėje nebuvo daroma dirbančių asmenų apklausa, o ginčijamiems teiginiams pagrįsti apsiribota (pasikliauta) tik vieno darbuotojo nurodytais argumentais jų net nebandant patikrinti.Teismas priimdamas sprendimą turėjo nustatyti faktą, kad paskleistos žinios buvo paviešintos ir jos žemina ieškovės garbę ir orumą. Ginčo pažymoje nurodyti teiginiai atskirai ir minėtų teiginių visuma apie ieškovę, atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, yra laikomi diskredituojančiais ieškovės garbę, gerą vardą visuomenėje bei mažinantys paties savęs vertinimą, tai padarė didelę moralinę žalą ieškovės dalykinei reputacijai, suteršė gerą jos vardą, todėl minėti teiginiai turėjo būti pripažinti neatitinkančiais tikrovės, įžeidžiančiais ieškovės garbę ir orumą, o taip pat atsakovė įpareigotina minėtus teiginius paneigti. Ieškovė bylos metu ne kartą yra paaiškinusi ir pateikusi rašytinius įrodymus, kurie eliminuoja bet kokią interpretaciją apie tariamai blogą jos reputaciją ar atliktą netinkamą darbą įmonėje UAB „Osama“. Visą darbo laikotarpį, t. y. kiekvieną mėnesį, kuomet ieškovė dirbo UAB „Osama“ įmonėje, ji buvo skatinama ir jai mokamas priedas už gerą darbą. Be to, UAB „Sileda“ rekomendacija paneigia tiek teismo, tiek atsakovės nurodytus teiginius apie ieškovės neigiamas savybes. UAB „Osama“ jokių pretenzijų apie ieškovės darbą nėra gavusi nei raštu, nei žodžiu ir tai patvirtino atsakovės atstovas 2014-04-13 teismo posėdžio metu. Jokių nuobaudų minėtoje įmonėje ieškovė neturėjo, net ir pačios minimaliausios – pastabos.Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo pažymoje nurodyta informacija nebuvo paviešinta kitiems asmenims. Visų pirma, byloje nebuvo ginčijama, jog pažyma apie ieškovės darbą ieškovei buvo perduota ne tiesiogiai ir tai padarė ne pats pažymą surašęs asmuo, o įmonėje dirbanti buhalterė. Nors ieškovė ir nepateikė rašytinių įrodymų, tačiau jai yra žinoma, jog įmonėje dirbantiems asmenims pažymos turinys yra paviešintas, kadangi apie tai kalbėjo įmonėje UAB „Osama“ dirbantys asmenys, kalbos sklido ir viešojoje/internetinėje erdvėje. Kad ginčo pažyma apie D. I. darbą buvo paviešinta, įrodo ir tai, jog apklaustas liudytojas G. Š. patvirtino, kad jam iki šios bylos iškėlimo momento buvo žinoma ginčo pažyma ir joje esantis turinys. Be to, teismas visiškai nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos garso įrašus, kuriuose yra kalbama, jog UAB „Osama“ paviešino J. J. pažymos turinį, prašo, jog ieškovės niekam nerekomenduotų. Garso įrašuose liudytoja J. J. teigia, jog buvo įvykęs atsitiktinumas, kad prašo informacijos apie kitą asmenį, o UAB „Osama“ pateikia informaciją apie ieškovę. Liudytoja aiškiai ir suprantamai D. I. nurodo, kad jai yra visiškai suvaržytos galimybės konkuruoti konkursuose į analogiškas užimamas pareigas, siūloma jai aplenkti UAB „Osama“ pateiktą charakteristiką, kalbama, kodėl ieškovės kandidatūra į įmonę UAB „Gudobelė“ buvo atmesta, atsakovui paviešinus informaciją.Atsakovės turėtos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 202,99 Eur (su PVM). Visų pirma, šios patirtos atsakovės išlaidos viršija nustatytą priteistiną maksimalų dydį, kuris nustatytas patvirtintose rekomendacijose. Kita vertus, atskirai skaičiuojamas PVM mokestis prie advokato padėjėjo honoraro yra skaičiuotas ir priteistas neteisėtai, tuo labiau, kad į šalių aptartą honoraro dydį privalo būti įskaičiuoti ir visi privalomieji valstybei mokėti mokesčiai. Teismas 2015-05-20 papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 530,81 Eur sumą. Ši suma tariamai susidarė tik po bylos iš esmės išnagrinėjimo teisme ir tik pasiruošiant baigiamosioms kalboms. Teismas aplaidžiai vertino aplinkybes, formaliai ir nepagrįstai priteisė atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgęs į rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino maksimalaus užmokesčio dydžio paskaičiavimo numatytus kriterijus.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „Osama“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą palikti nepakeistus, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog nors aplinkybės dėl ieškovės D. I. automobilio nuomos ir atleidimo iš darbo aplinkybių buvo išdėstytos jos ieškinyje bei pagarsintos teismo posėdžių metu, tačiau jos yra visiškai nesusiję su ieškovės ieškinio dalyku ir jo pagrindu. Ginčas dėl automobilio nuomos nagrinėjamas visai kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje, o atleidimo pagrindo ieškovė teisme iš viso neginčijo. Be to, ginčo pažyma išduota po nurodytų aplinkybių. Todėl teismas visiškai pagrįstai dėl šių ieškovės išdėstytų aplinkybių sprendime nepasisakė ir jų nenagrinėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta, kad paskleistų duomenų neteisingumas yra preziumuojamas, t. y. pareiga šią aplinkybę paneigti tenka atsakovui. Tačiau visas kitas aplinkybes, remiantis CPK 178 straipsniu, privalo įrodinėti ieškovas. Teismas savo sprendime konstatavo, kad atsakovė savo pareigą įrodyti išsakytos nuomonės teisingumą įrodė teismo posėdžio metu duotais trečiojo asmens V. R. paaiškinimais, liudytojų J. J., G. Š. parodymais. Tuo tarpu visas likusias aplinkybes: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą ir (4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą, privalėjo įrodyti ieškovė, tačiau to nepadarė. Apeliantės argumentas, jog atsakovė privalėjo pateikti darbuotojų atsiliepimus, įvardinti pagrįstas situacijas, pateikti gautus skundus ir prašymą pakeisti vadybininką, tačiau nepateikė nei vieno tai patvirtinančio įrodymo, yra nepagrįstas. Liudytojo G. Š. ir trečiojo asmens V. R. parodymai dėl ieškovės darbinių savybių vertinimo sutapo, lygiai taip pat šių asmenų parodymai sutapo ir skundo, gauto iš UAB „Fresh Market“ klausimu. Antra, atsakovė UAB „Osama“ teikė teismui rašytinės formos UAB „Fresh Market“ skundą, gautą elektroniniu paštu apie tai, kad ieškovė D. I., sukonfliktavusi darbinio susitikimo metu, parašė skundą UAB „Fresh Market“ vadovybei bei pateikė jį per savo sutuoktinio R. I. elektroninį paštą. Trečia, daugelis nusiskundimų ieškove ir prašymų ją pakeisti kitu vadybininku buvo gauti žodžiu, t. y. kalbant telefonu arba susitikus prekybos centrų vadovus viešųjų renginių metu. Atsakovė niekada nereikalaudavo iš savo klientų pateikti rašytinio pobūdžio pretenzijas su įrodymais apie savo darbuotojo veiksmus ar pan. Ketvirta, visas šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino tiesioginis ieškovės vadovas – UAB „Osama“ pardavimų vadovas G. Š., taip pat ieškovės iniciatyva liudytoja kviesta įdarbinimo įmonės UAB „Personalo partneriai“ darbuotoja J. J.. Šias aplinkybes ir įvertino teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais, jog 2014-09-11 pažyma pažemino ieškovės garbę ir orumą, ir mano, kad aplinkybės, jog ieškovė buvo skatinama ir jai buvo mokamas priedas už gerą darbą, taip pat pateikta 2013-11-13 UAB „Sileda“ rekomendacija neteikia pagrindo pripažinti, jog pažymoje išdėstyta atsakovės nuomonė kaip nors pažemino apeliantės garbę ar orumą. Atsakovė, teikdama nuomonę, rėmėsi tik tais faktiniais duomenimis, kurie jai buvo žinomi, vertino, ar ieškovės elgesys atitinka UAB „Osama“ ypatingai svarbių klientų vadybininko pareiginius nuostatus, ypatingą dėmesį skirdama bendravimo su klientais įgūdžiams. Atsakovė pažymi, kad ieškovė turėjo dirbti ne su bet kokiais klientais, bet tik su tais, kuriems UAB „Osama“ skiria papildomą dėmesį ir nuo kurių tiesiogiai priklauso įmonės komercinė sėkmė. Atsakovė pažymoje nurodė ne asmenines ieškovės, kaip privataus asmens, savybes, tačiau tas savybes, kurios tiesiogiai buvo susiję su jos vykdytomis darbo funkcijomis. Galiausiai, atsakovės pažymoje nurodyti ieškovės apibūdinimai yra lakoniški, neužgaulūs, koncentruotai išreiškiantys atsakovės subjektyvų požiūrį. Ieškovė niekaip neįrodė, kad pažymoje išdėstyta nuomone būtų pažeista jos garbė ir orumas. Vien tik teiginys, kad pažymoje nurodyti teiginiai (atskirai ir minėtų teiginių visuma), atsižvelgiant į objektyvius kriterijus, yra laikomi diskredituojančiais ieškovės garbę, gerą vardą visuomenėje bei mažinančiais asmens paties savęs vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą. Ieškovė neįrodė, kad šia pažyma būtų kaip nors įtakoti jos interesai ateityje bei pati pripažino, kad šios pažymos niekam neteikė. Pažyma buvo skirta tik ieškovei ir jai perduota atsakovės administracijos darbuotojų per ieškovės įgaliotą asmenį – jos sutuoktinį R. I., kuris, veikdamas pagal Kaišiadorių rajono 3-ojo notaro biuro notaro A. B. patvirtintą įgaliojimą, ieškovės vardu atliko visus būtinus veiksmus dėl darbo sutarties nutraukimo, t. y. ieškovės vardu pasirašinėjo dokumentus, gavo jų antrus egzempliorius. Tokiu būdu, veikdamas ieškovės vardu, R. I. negali būti prilyginamas pašaliniam asmeniui, kuriam tapo žinoma pažymos informacija, ir konstatuoti žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo aplinkybių nėra jokio pagrindo. Pažymi ir tai, kad darbdaviams įmonėse gali atstovauti ne tik įmonės vadovas, bet ir kiti asmenys, kurie laikytini įmonės administracija. Ginčo pažyma ieškovės sutuoktiniui buvo perduota per darbdavio administracijos darbuotoją buhalterę I. K., kuri pas atsakovę yra atsakinga už bendrovės personalo klausimus, t. y. įformina darbo sutarčių nutraukimus, rengia darbo dokumentus, veda darbuotojų asmens bylas ir atlieka visus kitus darbdavio įsipareigojimus. Darbdavio administracijos darbuotojai veikia darbdavio vardu, be to, būdami ir ieškovės bendradarbiais, jie niekaip negali būti prilyginami pašaliniams asmenims. Kita vertus, iš byloje pateikto trečiojo asmens V. P. paaiškinimo galima nustatyti, kad darbdavio administracijos darbuotoja net nesusipažino su pažymoje esančia informacija, o tik formaliai kartu su kitais darbo sutarties nutraukimo dokumentais perdavė pažymą ieškovės įgaliotam asmeniui. Teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai neprijungė ieškovės teiktų garso įrašų CD laikmenoje, kuriuose fiksuotas pokalbis su apklausta liudytoja J. J., kadangi šie pokalbiai įrašyti J. J. nežinant ir prieš jos valią. Taigi teismas, ieškovei nepateikus kitų įrodymų, patvirtinančių ginčo pažymos apie ieškovę paskleidimo faktą, pagrįstai ir teisėtai laikė neginčijamai nustatyta, jog ginčo pažyma nebuvo paskleista, jos turinys netapo žinomas pašaliniams asmenims. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio yra taikytinos tik kitai šaliai pateikus įrodymus, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės. Jeigu tokių įrodymų nėra, nėra pagrindo mažinti prašomų priteisti išlaidų, net jeigu jos viršija Rekomendacijose nurodytą dydį. Apeliantė teismui nepateikė jokių įrodymų (skaičiavimų), kad atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra neprotingai didelės. Be to, taikant naująją Rekomendacijų redakciją pripažintina, kad atsakovo bylinėjimosi išlaidus nebuvo per didelės ir yra pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl darbdavio – atsakovės UAB „Osama“ buvusiai darbuotojai – ieškovei D. I. Darbo kodekso (toliau DK) 141 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka išduotoje pažymoje nurodytų duomenų atitikimo tikrovei, jų pripažinimo žeminančiais ieškovės garbę ir orumą bei jų paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo. DK 141 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo išduoti jam pažymą apie darbą, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradžios ir pabaigos datas, o darbuotojo prašymu – darbo užmokesčio dydį ir darbo įvertinimą (charakteristiką). Atsakovė, ieškovės prašymu 2014 m. rugsėjo 11 d. išduodama pažymą apie D. I. darbą, joje nurodė šiuos duomenis, ieškovės nuomone, neatitinkančius tikrovės: „Derybiniai sugebėjimai vidutiniški. Tai labai konfliktiška asmenybė. Klientai atsiliepia kaip apie landų ir per daug įkyrų darbuotoją. Turėjo ir konfliktinių situacijų su savo kuruojamais klientais. Gavome nusiskundimų bei prašymų pakeisti vadybininką. Įmonėje nebuvo draugiška asmenybė“. Ieškovė prašė pripažinti šiuos teiginius neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais jos garbę ir orumą bei juos paneigti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, pripažinęs, kad pažymoje buvo išreikšta darbdavio nuomonė apie ieškovės darbines savybes, o ši nuomonė suformuota tikrovę atitinkančių faktų pagrindu, ką teismas nustatė, remdamasis trečiojo asmens V. R. ir liudytojų G. Š., J. J. parodymais, be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pažymoje nurodyta nuomonė nebuvo paskleista ir neturėjo jokios įtakos ieškovės tolimesnei darbinei veiklai. Apeliantė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, neteisėtai ir be pagrindo perkėlė jai įrodinėjimo naštą.

Dėl naujo įrodymo priėmimo į bylą

Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, prašo prie bylos prijungti telefoninių pokalbių, vykusių su J. J. (įdarbinimo agentūros UAB „Personalo partneriai“ darbuotoja), garso įrašus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti. CPK 314 straipsnyje, reglamentuojančiame naujų įrodymų priėmimą apeliacinėje instancijoje, yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau šiuo atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 9 d. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje pagrįstai atsisakė priimti nurodytus garso įrašus, kadangi nutarė apklausti pačią liudytoją J. J., kurios telefoniniai pokalbiai su ieškove pastarosios buvo įrašinėjami, apie tai neinformavus J. J.. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apklausus liudytoją J. J., jos parodymai laikytini labiau patikimu įrodymų šaltiniu nei garso įrašas, kuris buvo atliktas ne įstatymo nustatyta tvarka (t. y. ne CPK 177 straipsnio 2 dalies tvarka). Be to, liudytoja J. J. parodė, kad įrašinėjant pokalbiai buvo tikslingai kreipiami ta linkme, kad ieškovė gautų tam tikrą jai reikalingą informaciją ar patvirtinimą. Todėl išsiaiškinti tikrąsias liudytojai J. J. žinomas tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes buvo galima tik tiesiogiai apklausus liudytoją, ką pagrįstai ir atliko pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, išklausius liudytojos J. J. parodymus, nereiškė pakartotinio prašymo prijungti garso įrašus, o jį tik pareiškė apeliacinės instancijos teisme po to, kai buvo priimtas jai nepalankus sprendimas. Todėl ir apeliacinės instancijos teismas garso įrašų nepriima į bylą ir jais nesiremia.

Dėl pažymoje nurodytų duomenų atitikimo tikrovei ir išreikštos darbdavio nuomonės apie ieškovę, kaip buvusią darbuotoją

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo pažymoje yra pateikti įvykę faktai, o ne nuomonė, todėl jų atitiktis (neatitiktis) tikrovei turėjo būti įrodyta, tačiau tai nebuvo padaryta.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. E. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. P. teisių perėmėjai L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Šilo bitė“, A. D., V. K.; bylos Nr. 3K-3-193/2007). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje taip pat aiškiai atskiriama fakto konstatavimas ir vertinamieji teiginiai. Faktų buvimas gali būti įrodomas, o vertinamųjų teiginių teisingumo negalima įrodyti. Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, jų reiškimo ribos, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar turima pakankamai faktų ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr. Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vedautos autotransportas“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-30/2014). Taigi nuomonės pagrįstumas ir atitiktis etikos normų reikalavimams, kaip ir žinios ir nuomonės atskyrimas, yra fakto klausimas, todėl kilus ginčui atsakovas privalo įrodyti, kad turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Savo ruožtu teismas, nagrinėdamas tokį ieškinį, privalo tirti ir vertinti, pirma, ar tekste, kuriame pateikta nuomonė, esantys duomenys, atsakovo teismui pateikti įrodymai yra pakankamai patikimi atsakovo išreikštai nuomonei susiformuoti, antra, kad nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino ieškovo garbės ir orumo.

Todėl skundžiamas teismo sprendimas vertintinas, atsižvelgiant į tokias teismų praktikoje suformuotas nuomonės ir žinios atribojimo taisykles. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ginčijamus pažymoje nurodytus duomenis vertino, kaip darbdavio nuomonės pareiškimą apie pas jį dirbusios ieškovės darbinius gebėjimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad ginčo pažymoje atsakovė išreiškė subjektyvią nuomonę apie ieškoves darbines ir dalykines savybes, remdamasi tais faktiniais duomenimis, kurie jai buvo žinomi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 141 straipsnio 4 dalyje reglamentuotas pažymos darbuotojo prašymu išdavimas numato be joje nurodomų duomenų apie darbo funkcijas (pareigas), jo pradžios ir pabaigos datas, o darbuotojo prašymu – darbo užmokesčio dydį, kurių teisingumas gali būti objektyviai patikrintas, yra numatytas ir darbo įvertinimas (charakteristika). Būtent dėl ieškovės atlikto pas atsakovę darbo įvertinimo ir yra kilęs ginčas. Tai reiškia, kad darbdavio išduotoje pažymoje apie ieškovės darbą yra nurodytas tam tikras vertinimas, jos charakterizavimas, t. y. išreikšta tam tikra nuomonė. Galima sutikti su apeliante, kad pažymoje yra ir faktų, kurių tikrumas gali būti patikrintas, kaip pvz. pažymoje nurodyta, kad ieškovė turėjo ir konfliktinių situacijų su savo kuruojamais klientais, darbdavys gavo nusiskundimų bei prašymų pakeisti vadybininką (t. y. ieškovę), tačiau ir šie faktai yra ieškovės, kaip buvusios darbuotojos, vertinimo, jos charakterizavimo dalis. Todėl šie nurodyti faktai tik tvirtina darbdavio išreikšto vertinimo pagrįstumą, t. y. kad buvo faktinis pagrindas išreikštam vertinimui susiformuoti.

Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo ir įrodymų vertinimo

Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas. Remdamasis CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reikalavimu, nustatančiu, kad yra preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, visiškai pagrįstai konstatavo, kad šią prezumpciją paneigti turėjo atsakovė, o tai faktiškai reiškia, kad atsakovė privalėjo įrodyti, kad duomenys, nurodyti pažymoje, atitinka tikrovę. Todėl visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad jai buvo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo našta, t. y įrodyti tai, ko faktiškai nebuvo, ko įrodyti neįmanoma, nes kaip nurodyta, duomenų atitikimą tikrovei turėjo įrodyti atsakovė. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovė turi įrodyti kitas garbės ir orumo gynimo sąlygas, o būtent žinių paskleidimo faktą, faktą, kad paskleistos žinios yra apie ieškovę ir kad paskleistos žinios žemina jos garbę ir orumą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir, remdamasis trečiojo asmens V. R. paaiškinimais, liudytojų G. Š., J. J. parodymais, byloje pateiktu rašytiniu įrodymu (atsakovės raštu ieškovei), patvirtinančiu, kad buvo gautas nusiskundimas iš įmonės kliento UAB „Fresh Market“ (b. l. 54) sprendė, kad ginčo pažymoje nurodyti duomenys, t. y. kad atsakovės suformuota nuomonė apie ieškoves darbines savybes atsakovės turėtos informacijos pagrindu atitinka tikrovę. Ieškovės nuomone, atsakovė pagrįsti ir įrodyti pažymoje nurodytų įvykių (nusiskundimų, prašymų pakeisti vadybininką pateikimą) atitiktį tikrovei, turėjo pateikti darbuotojų atsiliepimus, gautus skundus ir prašymus pakeisti vadybininką. Tačiau tai nereiškia, kad šios aplinkybės galėjo būti įrodytos tik rašytiniais įrodymais. Kaip parodė buvęs ieškovės tiesioginis vadovas G. Š. ir paaiškino trečiasis asmuo V. R., kad nusiskundimai ir informacija apie incidentą UAB „Fresh Market“ buvo gauti žodžiu, paskambimus telefonu. Nors apeliantė teigia, kad šių asmenų parodymai ir paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, tačiau kolegija, vertindama šių asmenų parodymus, to neįžvelgia, nes esminių prieštaravimų dėl bylai reikšmingų aplinkybių nėra. Kadangi pažyma, charakterizuojanti ieškovę, kaip buvusią darbuotoją, galėjo būti išduota tik vertinant jos darbą pas atsakovę, todėl toks specifinis jos pobūdis nulemia tai, kad jos darbą galėjo vertinti betarpiškai jai vadovavę asmenys. Todėl atsakovės darbuotojų paaiškinimai šiuo atveju yra tinkama ir pakankama įrodinėjimo priemonė. Be to, kadangi ši pažyma išduodama tik darbuotojo prašymu, tai reiškia, kad ji šio darbuotojo valia gali būti ir nepateikta kitų žiniai, nes įsidarbinant darbdavys privalo tik pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (DK 104 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas ne tik tinkamai įvertino įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bet ir pagrįstai nurodė, kodėl atmetė ieškovės pateiktus įrodymus. Ieškovės pateikta UAB „Sileda“ 2012-11-13 rekomendacija (b. l. 55) tėra kitos ieškovės darbovietės akcininko atliktas ieškovės darbo vertinimas, kuri nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, tai yra kito ieškovės darbinio periodo vertinimas su tikslu ją rekomenduoti kitoms pareigoms. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad pas atsakovę jai buvo mokamas priedas už pasiektus rezultatus (nurodyta pažymoje) ir kad ji darbo laikotarpiu pas atsakovę neturėjo jokių drausminių nuobaudų, reiškia tik tai, kad jai nebuvo taikyta drausminė atsakomybė ir kas galėtų būti pagrindu svarstyti jos atleidimo iš darbo šiuo pagrindu klausimą, tačiau tai nereiškia, kad darbdavys galėtų turėti kitokią nuomonę apie jos atliktas darbines funkcijas. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuomonė apie ieškovės darbą buvo suformuota, neapsvarsčius visuotiniame akcininkų susirinkime, nebuvo daroma darbuotojų apklausa, neturi jokios esminės įtakos, vertinant sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. DK 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiuose darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina per savo organus ir administraciją, o DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas. Todėl remiantis Darbo kodekso nuostatomis bendrovės vadovas darbo santykiuose yra teisėtas darbdavio atstovas ir gali darbuotojo prašymu teikiamoje pažymoje įvertinti darbuotojo darbą.

Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių, susijusių su kilusiais nesutarimais su darbdaviu dėl automobilio panaudos, atleidimo iš darbo pagrindu ir pan. Tačiau šios aplinkybės yra (dėl automobilio panaudos) arba galėjo būti (dėl atleidimo iš darbo pagrindo) kitų ginčų faktiniu pagrindu, tačiau remiantis vien šiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad darbdavys ieškovei išduotoje pažymoje nurodė sąmoningai klaidinančią informaciją.

Dėl žinių paskleidimo fakto

Specifinė darbo įvertinimo pažymos paskirtis ir jos gavimo būdas darbuotojo prašymu lemia ir ribotą joje nurodytos informacijos paskleidimą, nes pats pažymą gavęs asmuo gali nuspręsti, ar ši pažyma teiktina kitam darbdaviui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pažyma buvo skirta tik ieškovei, ji buvo įteikta ieškovės sutuoktiniui R. I., kuris buvo ieškovės įgaliotas pagal notaro išduotą įgaliojimą, todėl veikė kaip pati ieškovė, o jokiems kitiems asmenims ji nebuvo įteikta, išsiųsta ar išplatinta, ieškovė taip pat pati pripažino, kad jos neteikė jokiems kitiems asmenims. Negalima sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pažyma buvo paviešinta, kadangi apie tai kalbėjo atsakovės darbuotojai, kalbos sklido viešoje erdvėje, kadangi duomenų ir įrodymų, kad būtent ginčo pažymos turinys ir būtent darbdavio iniciatyva buvo kokiu nors būdu paviešintas, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Liudytoja J. J. savo parodymais paneigė, kad atsakovė atskleidė jai pažymos turinį. Kadangi pažyma buvo ruošiama renkant informaciją iš tiesioginio ieškovės vadovo (G. Š.), todėl pastarasis žinojo, kokią informaciją perdavė darbdavio vadovui, ir tai negali būti prilyginama pažymos turinio paviešinimu. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad dėl paskleistos informacijos jai buvo sutrukdyta įsidarbinti UAB „Gudobelė“, įvertinus liudytojos J. J. parodymus, nepatvirtina, kad pastarajai buvo pateikta ar paviešinta ginčo pažymoje esanti informacija. Kaip parodė ši liudytoja, UAB „Gudobelė“ atsisakė ieškovės kandidatūros, kadangi sužinojo, kad ji bylinėjasi su ankstesniu darbdaviu – atsakove.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu bei papildomu sprendimu priteistu iš jos atsakovei bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir teigia, kad priteistos 1 202,99 Eur (su PVM) atstovavimo išlaidos viršija priteistiną maksimalų tokių išlaidų dydį. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 13 d. sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovei 672,18 Eur bylinėjimosi išlaidas pagal atsakovės 2015-04-13 pateiktą prašymą (b. l. 63–64 65–75), o 2015-05-20 papildomu sprendimu dar priteisė 530,81 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi šių išlaidų priteisimo klausimo nebuvo išsprendęs priimdamas teismo sprendimą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų (redakcija, galiojusi iki 2015 m. kovo 20 d.) 8.2 punkte numatyta, jog rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį yra 3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, o pagal Rekomendacijų 8.18 punktą – už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Rekomendacijų (galiojančių nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.19 punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei buvo priteistos 1 203 Eur (672,18 Eur + 530,82 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės atstovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šias išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas, pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose ir kitos išlaidos. Pagal minėtas Rekomendacijas maksimali galima priteisti suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 720 Eur (3 x 1035 Lt (300 Eur) x 80 %). Atsakovę atstovavęs advokato padėjėjas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė suapvalinta pagal Rekomendacijų 9 punktą (2015-03-09 parengiamasis teismo posėdis – 45 min., taigi maksimali galima priteisti suma už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje sudaro 36 Eur (1 val. x 0,15 koeficientas x 1035 Lt (300 Eur) minimali mėnesinė alga x 80 %); 2015-04-13 teismo posėdis – 4 val., pasirengimas teismo posėdžiui – 2 val., taigi maksimali galima priteisti suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje sudaro 335,90 Eur (6 val. x 0,1 koeficientas x 699,8 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 80 %); 2015-04-23 teismo posėdis – 30 min., pasirengimas teismo posėdžiui – 2 val., taigi maksimali galima priteisti suma už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje sudaro 167,95 Eur (3 val. x 0,1 koeficientas x 699,8 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 80 %). Taigi bendra maksimali galima priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teisme ir pasirengimą teismo posėdžiams pagal Rekomendacijų nustatytus kriterijus yra 1 259,85 Eur. Kaip jau minėta, atsakovei buvo priteistos 1 203 Eur (672,18 Eur + 530,82 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas šias bylinėjimosi išlaidas atsakovei priteisė pagrįstai ir jų mažinti nėra pagrindo. Nors apeliantė skunde nurodo, jog PVM prie advokato padėjėjo honoraro yra skaičiuojamas neteisėtai, todėl negali būti priteistinas, į šalių aptartą honoraro dydį privalo būti įskaičiuoti visi privalomieji valstybei mokėti mokesčiai, tačiau šis jos argumentas yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog šiuo atveju sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo yra sudaryta su advokatų profesine bendrija Černiauskas ir partneriai, PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai vardu, profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai yra įsiregistravusi PVM mokėtoju ir nors teisines paslaugas suteikė advokato padėjėjas, tačiau jos suteiktos profesinės bendrijos vardu ir prie advokato padėjėjo honoraro šiuo atveju pagrįstai buvo papildomai nurodomas ir priskaičiuojamas 21 % pridėtinės vertės mokestis, t. y. į honoraro dydį pagrįstai buvo įskaičiuoti privalomi valstybei mokėti mokesčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantės turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti ir advokato teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kuri patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė turėjo 876,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą – 87,62 Eur, taip pat sąskaitos apmokėjimą patvirtinančius duomenis (b. l. 163, 164). Nustatant iš ieškovės atsakovei priteistinų atlyginti atstovavimo išlaidų dydį, remiamasi Rekomendacijų nuostatomis, nustatančiomis maksimalius advokatams ir jų padėjėjams už suteiktą teisinę pagalbą priteistinus dydžius. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 876,16 Eur išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovės (b. l. 163–165). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11 punktą, į bylos sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, jo turinį ir motyvus, taip pat į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokato padėjėjas, kuris atstovavo atsakovę ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (kas reiškia, jog papildomas susipažinimas su byla ir joje keltinais klausimais nereikalavo ypatingų laiko ir darbo sąnaudų), apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti turi būti mažintinos iki pagrįstų ir realiai jos patirtų išlaidų, todėl iš ieškovės (apeliantės) atsakovei UAB „Osama“ priteistina 400 Eur suma išlaidų už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme apmokėjimui (CPK 93, 98 straipsniai).

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovė kartu su prašymu priteisti išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą pateikė ir prašymą priteisti išlaidas už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo parengimą – 87,62 Eur. Pažymėtina, jog išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą, rengiant prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė prašymo priteisti minėtas išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų pirmosios instancijos teismui nepateikė (juos pateikė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme). Apeliacinės instancijos teismas tikrina neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą. Kadangi šiuo atveju pirmosios instancijos teisme išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo atlyginimo klausimas nebuvo sprendžiamas (ieškovė tokio prašymo dėl išlaidų atlyginimo nepateikė), todėl apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia ir dėl jo nepasisako.

Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 13 d sprendimą ir 2015 m. gegužės 20 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš ieškovės D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Osama“, įmonės kodas 134993481, buveinės adresas Energetikų g. 29, Kaunas, 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas JachimavičiusVirginija Lozoraitytė