- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-791-175-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00053-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Olegas Šibkovas, Algimantas Smolskas
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- S. C.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas
Teisėja Danutė Giačaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-791-175-2013
Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-69-3-00053-2013-3)
2013 m. spalio 11 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algimanto Smolsko ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant nukentėjusiajai R. M., jos gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, išteisintajam S. C., jo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. išteisintas pagal BK 140 str. 1 d. Taip pat R. M. civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. C. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymu, t. y. tuo, jog jis 2012 m. vasario 18 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bendrojo naudojimo koridoriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus kumščiu smogė R. M. į dešinį skruostą, po to sudavė smūgį į krūtinę, vieną smūgį į šoną, tuo sukeldamas R. M. fizinį skausmą, šių smūgių pasėkoje padarė R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Skundžiamu 2013 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu S. C. buvo išteisintas, nenustačius jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. M. prašo Kauno apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir S. C. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat patenkinti jos civilinį ieškinį. Skunde nurodo, jog ji nesutinka su teismo nuosprendžio motyvais, teismas pažeidė BPK 305 str. 3 d. nurodytus reikalavimus, keliamus teismo nuosprendžio surašymui. S. C. nusikalstamais veiksmais jai buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji sekančią dieną, t. y. 2012-02-19, kreipėsi į traumatologinį punktą. Išraše iš medicininių dokumentų traumatologas R. M. nurodė, jog objektyviai stebimas kairio skruostikaulio srities sumušimas, patinimas, čiuopiant nežymus skausmingumas kairėje krūtinės ląstos pusėje. Veido ir kairės krūtinės pusės sumušimas užfiksuotas visuose jos medicininiuose dokumentuose. Iš karto į ekspertus ji nesikreipė, nes nežinojo tokių teisinių dalykų, manė, kad pakanka, kad jos sužalojimai būtų užfiksuoti medicininiuose dokumentuose. 2012-02-19 ji taip pat kreipėsi į Žaliakalnio PK dėl neblaivaus S. C. veiksmų, tačiau tyrimas pagal jos pareiškimą buvo pradėtas tik 2012-05-03. Ikiteisminio tyrimo metu, pagal tyrėjos užduotį, buvo surašyta specialisto išvada. Atsižvelgiant į tai, teismas nepagrįstai teigė, kad ji į ekspertus – specialistus kreipėsi praėjus daugiau nei pusei metų.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog teismas netinkamai vertino liudytojų M. K., G. Š.-K., E. M., V. C. parodymus. Tiek M. K., tiek G. Š.-K. parodė, jog išėjo į koridorių, nes išgirdo triukšmą. Šie parodymai patvirtina, kad S. C. sudavus smūgius, ji suriko iš baimės ir skausmo. Vertinant V. C. parodymus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ji yra S. C. sutuoktinė ir duodama parodymus siekė padėti savo vyrui. Teismas nepagrįstai E. M. parodymus vertino kaip nepatikimus, nes jo parodymus patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. Taip pat nebuvo tinkamai įvertinti eksperto G. A. C. parodymai, kuris parodė, kad be trauminio poveikio kraujosruva negalėjo atsirasti, duotu atveju buvo trauminis poveikis, jis taip pat nurodė, kad iš karto po įvykio kraujosruvos gali ir nesimatyti, ji gali išryškėti tik po 6 val. Eksperto parodymai paaiškina, dėl kokių priežasčių liudytojai iškarto nematė jos veide sužalojimų. Be to, liudytoja G. Š.-K. arti net nebuvo priėjusi.
Šalies argumentai
Skunde apeliantė taip pat nurodė, jog atvykus greitajai pagalbai, pagalbos į juos nesikreipė, nes tik po įvykio jokių akivaizdžių sužalojimų nesimatė, be to, medicinos pagalbą kvietė ne jie, o Cimbolai.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Išnagrinėjusi nukentėjusiosios apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai išteisino S. C. dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., vadovaudamasis BPK 303 str. 5 d. 1 p., nenustačius jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.
Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančių įrodymų, turinčių esminę reikšmę išsiaiškinant faktines bylos aplinkybes, visumą. Iš išteisinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad jame yra išdėstyti bei analizuoti S. C. parodymai, nukentėjusios R. M., liudytojų E. M., V. C., M. K., G. Š. – Kazlauskienės, eksperto G. A. C. parodymai, specialisto išvada.
Pagal BK 140 str. 1 d. atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam jį susargdino. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti fizinio skausmo ar tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo – padarinių kilimą. Byloje esančioje specialisto išvadoje konstatuota kraujosruva R. M. kairio skruosto srityje ir tai vertinta kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustačius objektyviosios pusės požymių – padarinius, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių.
Nors nukentėjusioji teigia, jog S. C. kaltas dėl jos sveikatos sužalojimo, tačiau byloje nepakanka duomenų padaryti neabejotinai išvadai, jog S. C. atliko kaltinime aprašytus BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį atitinkančius veiksmus, t. y. kad jis du kartus kumščiu smogė R. M. į dešinį skruostą, po to sudavė smūgį į krūtinę, vieną smūgį į šoną ir sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė R. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Pats S. C. nukentėjusios parodymus kategoriškai neigia, nurodė, jog jis smurto prieš nukentėjusią nenaudojo. Byloje apklausti liudytojai G. Š. – K. ir M. K. esminių įvykio aplinkybių nepatvirtino, teismui nurodė, jog išgirdę triukšmą, išėjo į koridorių, matė susikibusius S. C. ir E. M., tačiau jokių smūgių nematė, o taip pat nematė, jog R. M. būtų sumušta, jokių sužalojimų jos veide nematė, niekas nesiskundė. Jokie nusiskundimai nebuvo išreikšti ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams. Nors liudytojas E. M. nurodė, jog S. C. smūgiavo jo žmonai į veidą, šoną ir šonkaulių sritį, tačiau jo parodymai kelia abejonių ir ne vien dėl to, jog R. M. yra jo žmona, bet ir dėl to, jog jo ir S. C. santykiai yra labai priešiški, tiek S. C., tiek E. M. vienas kitą kaltina nusikalstamų veikų padarymu. Pačios R. M. paaiškinimai tai pat kelia abejonių, nes nukentėjusioji skunde dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo nurodė, jog S. C. jai smūgiavo į dešinį skuostą, jau teisme aiškinantis įvykio aplinkybes, nurodė, jog smūgiavo į kairį skruostą. Aplinkybės, kad R. M. būtų smūgiuota į kitas vietas, šoną, krūtinės sritį, neįrodytos. Ekspertas, vertinęs R. M. medicininius dokumentus, konstatavo tik kairiojo skruosto sumušimą, teisme nurodė, jog duomenų apie krūtinės sumušimą medicininiuose dokumentuose nėra. Duomenų, jog R. M. būtų sumuštas dešinysis skuostas, kaip tai nurodyta kaltinime, byloje taip pat nėra.
Vien R. M. ir E. M. parodymų, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, nepakanka priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje pateikti medicininiai dokumentai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nepatvirtina sveikatos sužalojimo masto. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo, darant nusikalstamą veiką, nekyla jokių pagrįstų abejonių, o visos iškilusios abejonės, kai jų negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje pagrįstų ir abejonių nekeliančių duomenų, jog S. C. atliko nusikalstamus veiksmus, nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti jį nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestas pagrįstai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiosios R. M. apeliacinį skundą atmesti.