- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 1-403-923/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00665-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- E. T.
- Kaltinamasis
- J. U.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis, Nijolė Petraitienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorėms: Daliai Sabaliauskaitei, Daliai Pangonienei, nukentėjusiajam E. T., jo atstovei advokatei Nijolei Petraitienei, kaltinamajam J. U., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1983-10-03, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2004-03-05 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. – 5 MGL bauda;
2009-02-10 pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; Kauno apylinkės teismo 2010-04-09 nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, teistumas išnykęs;
kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. U. 2013-05-15, apie 06.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu atidarytuvu sudavė keturis smūgius E. T. į nugaros, krūtinės ir juosmens sritis, padarydamas jam paviršinę durtinę-pjautinę žaizdą nugaroje, durtinę-pjautinę žaizdą krūtinėje, durtines-pjautines žaizdas juosmenyje. Dėl durtinių-pjautinių žaizdų krūtinėje ir juosmenyje J. U. nesunkiai sutrikdė E. T. sveikatą.
Kaltinamasis J. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo draugė A. N. pasikvietė jį į „B. I.“, kur su jos bendradarbiais išgėrė po 1-2 taures brendžio, po to šventę pratęsė pas A. N. namuose. Kadangi kitą dieną jo laukė operacija, švęsti nenorėjo, atsigulė kitame kambaryje, tačiau A. N. jį kvietė, tempė eiti baliavoti su jos draugais. E. T. visą vakarą jam moralizavo, kad reikia pagarbiau elgtis su savo moterimi (A. N.), tarp jų įvyko pokalbis balkone, tačiau smurto nebuvo. Nuėjo į virtuvę iš šaldytuvo pasiimti alaus ir pajuto, kad E. T. jį smaugia iš nugaros, jam pradėjo trūkti oro, jie pargriuvo ant grindų, kažkuria ranka apgraibomis susirado atidarytuvą medine rankena ir dūrė E. T. juo į nugarą 2-3 kartus. Tada E. T. jį paleido, jis rankoje laikydamas atidarytuvą iš buto išėjo, tačiau vėliau grįžo, iš pykčio trenkė A. N. per veidą, numetė raktus, matė, kad merginos E. T. uždėjusios rankšluostį, iš to suprato, kad jis sužalotas.
Nukentėjusysis E. T. parodė, kad 2013-05-15 darbe ,,(duomenys neskelbtini)“ vyko naujos darbuotojos A. N. ,,prirašymas“, visi vartojo alkoholį. Po to pratęsė pas A. N. bute. Tiek jis, tiek kaltinamasis buvo apsvaigę nuo alkoholio. Matė, kad J. U. nepagarbiai bendrauja su savo mergina (A. N.), pastūmė ją į sieną. Kalbėjosi su kaltinamuoju apie tai balkone. Kai J. U. pastūmė A. N. antrą kartą, virtuvėje pirmasis ėmėsi veiksmų - paėmė J. U. už kaklo, abu nukrito ant grindų, kaltinamasis turbūt pasiėmė peilį, nes jautė, kad kažkas remiasi į nugarą ir kairį šoną. Pirmasis iš virtuvės išėjo J. U., jis iš buto pasišalino. Merginos pamatė, kad jam kraujuoja šonas, nugara, jam darėsi bloga, paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kai kaltinamasis grįžo, matė jo rankoje virtuvinį peiliuką.
Liudytoja A. N. parodė, kad šventė jos naujajame darbe ,, (duomenys neskelbtini)“, apie 02.00 val. visi atvyko į jos namus. J. U. nenorėjo švęsti, jis norėjo miego, buvo piktas, tačiau ji vis tiek prašė pasėdėti su jos bendradarbiais, todėl jie susipyko. Visi vartojo alkoholį, nukentėjusysis buvo labiau apsvaigęs negu kaltinamasis. Matė, kaip jiedu kalbėjosi balkone. Susipykus su J. U., liepė jam išeiti. Kaltinamasis nuėjo į virtuvę pasiimti alų, į virtuvę atėjo ir E. T.. Galėjo būti, kad J. U. išeidamas pastūmė ją į sieną, norėdamas praeiti. E. T. pasakė jam: ,,baik bajerius, baik nesąmones“ ir griebė kaltinamąjį iš nugaros. J. U. veidas pasidarė bordinis, jį smaugė ir abu nugriuvo ant grindų. J. U. ranka ieškojo kažko ant grindų, o susiradęs, iš E. T. išsilaisvino ir iš buto išėjo. Jam išėjus matė, kad E. T. marškinėliai nugaroje kruvini. Merginos iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ją ir E. T. išvežė į Kauno Klinikas, nes jai buvo sužalotas veidas, gavo smūgį, tačiau neprisimena kada ir kaip, pretenzijų niekam neturi. Ji Edvino neprašė pagalbos, nebuvo pagrindo ją ginti nuo J. U., kadangi ji su kaltinamuoju tik apsižodžiavo, galėjo būti, kad jis ją stūmė į sieną.
L. R. B. parodė, kad su kolektyvu šventė ,,B. I.“, po to važiavo pas A. N.. Visi vartojo alkoholį, apie 02.30 val. ji užmigo. Paryčiais ją pažadino I. S., pasakė, kad E. ligoninėje, nes jis bandė ginti A. N. ir susistumdė su kaltinamuoju virtuvėje. K. E. įdūrė.
Liudytoja I. S. parodė, kad 2013-05-15 šventė „(duomenys neskelbtini)“ kavinėje, po to važiavo pas A. N. į namus, pratęsti. Atvyko apie 02.00-03.00 val. Visi vartojo alkoholį. Kaltinamasis su A. N. kažkoko ginčijosi ir nesutarė, nukentėjusysis sakė kaltinamajam ,,kaip tu gali taip kalbėti su savo mergina“, po to jie kalbėjosi balkone, o virtuvėje susimušė. Būdama kambaryje girdėjo, kad kažkas vyksta, krenta daiktai, atėjusi pamatė, kad E. guli perdurtas peiliu, jo marškinėliai buvo kruvini. Kaltinamojo rankoje matė daiktą panašų į peilį, jis jį buvo įrėmęs į E.. Jie ginčijosi, grūmėsi, ji pradėjo rėkti, tada jie atsitraukė vienas nuo kito. Kaltinamasis išėjo iš buto, dar pagrasino, kad ir jai taip bus, jei kišis. K. E. labai kraujavo, iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Liudytoja I. M. parodė, kad iš pradžių sėdėjo ,, (duomenys neskelbtini)“, po to vyko pas A. N. į svečius. Sėdėdami svetainėje visi matė, kad J. U. pradėjo negražiai bendrauti su A. N., nemandagiai su keiksmais, jie ginčijosi, išėję į koridorių stumdėsi, pykosi. Grįžę į kambarį jie dar labiau konfliktavo, tada E. pasakė, kad su savo moterimi reikia pagarbiau kalbėti. Tada kaltinamasis ir nukentėjusysis išėjo į balkoną pasikalbėti. Kai grįžo iš balkono, jie dar sėdėjo kambaryje, po to nuėjo į virtuvę, ten buvo ir A. N.. Kas įvyko virtuvėje, nematė, tačiau kai išėjo kaltinamasis, jo rankose matė atlenkiamą peiliuką, jis iš buto pasišalino. E. buvo subadytas, kruvinas, A. N. skruostas buvo sutrenktas. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kai į butą sugrįžo kaltinamasis antrą kartą trenkė A. N. per veidą.
Iš 2013-05-15 apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu koridoriuje ant grindų, prie dešinės sienos, rasti baltos spalvos marškinėliai su dėmėmis, panašiomis į kraują, ir žalios spalvos rankšluostis su dėmėmis, panašiomis į kraują. Virtuvėje netvarkinga, ant žemės mėtosi katėms skirtas kraikas, ant spintelės, stovinčios prie lango bei palangės matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b.l. 97-105).
2013-05-23 apžiūrėjus įvykio vietoje rastus marškinėlius ir rankšluostį, nustatyta, kad ant rankšluosčio abiejų pusių, įvairiose vietose matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Marškinėlių nugarinės dalies apačioje yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, yra dvi lygių kraštų 1 cm ilgio skylutės, dar dvi, galimai plėštinės, skylutės, 1,3 cm ir 0,8 cm dydžio, yra nugarinės dalies kairės mentės srityje. Marškinėlių priekyje taip pat yra viena lygių kraštų 1 cm ilgio skylutė (1 t., b.l. 106-111).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. T. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai dešiniajame žaste, kurie padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis vieno ar daugiau smūgių pasėkoje, paviršinė durtinė-pjautinė žaizda nugaroje, durtinė-pjautinė žaizda krūtinėje, durtinės-pjautinės žaizdos juosmenyje, padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu keturių trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-05-15. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai dešiniajame žaste, paviršinė durtinė-pjautinė žaizda nugaroje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, o durtinės-pjautinės žaizdos krūtinėje ir juosmenyje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų E. T. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimai dešiniame žaste galėjo gautis savigynos metu. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi ir savaiminiam kritimui (1 t., b.l. 62-63).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas J. U. pasitvirtino. Nustatyta, jog jis panaudodamas fizinį smurtą, nesunkiai sutrikdė E. T. sveikatą. Nors kaltinamasis teigė, kad sužalojimus E. T. padarė besigindamas nuo jo, kai šis smaugė jį, tačiau byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Visų pirma, teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo E. T. parodymais, nes juos iš esmės patvirtina liudytojų: I. S., I. M. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, bei iš dalies liudytojos A. N. parodymai. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, jog kaltinamasis visą vakarą nepagarbiai elgėsi su savo mergina A. N., todėl jam moralizavo, kalbėjosi su juo balkone, o kai kaltinamasis antrą kartą pastūmė nukentėjusiąją į sieną, ranka apkabino J. U. per kaklą ir jie nugriuvo ant grindų, tada pajuto, kaip kaltinamasis kažką įrėmė jam į nugarą ir šoną. Kaltinamasis teigė, jog fizinio smurto A. N. atžvilgiu nenaudojo, E. T. be pagrindo jam moralizavo dėl elgesio su mergina, o kaip nukentėjusysis jį pradėjo smaugti, ant žemės susiradęs atidarytuvą smogė juo E. T., norėdamas apsiginti nuo jo. Liudytoja A. N. teisiamajame posėdyje savo parodymus pakeitė ir parodė, jog E. T. J. U. užsipuolė be pagrindo, nes kaltinamasis jos atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo, nors galėjo būti, kad ją pastūmė į sieną, dėl sužaloto veido pretenzijų ji niekam neturi. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. N. paaiškino, jog jos draugas J. U. dėl kažkokių priežasčių buvo labai piktas, norėjo išeiti, tačiau ji jo neišleido, kilusio konflikto metu J. U. buvo išgėręs ir piktas, tarp jo ir E. T. kilo susistumdymas ir grumtynės, vėliau ji kartu su E. T. buvo išvežta į ligoninę, nes jai buvo ištinęs dešinys žandas, tačiau kaip buvo sužalota neprisimena, bute buvusios draugės jai papasakojo, jog sugrįžęs J. U. trenkė jai į veidą. Šie liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka liudytojų I. S. ir I. M. parodymus, todėl abejonių dėl jų objektyvumo nekyla, o tai, kad liudytoja A. N. teisiamajame posėdyje parodymus pakeitė, laikytina kaip siekis padėti J. U., kuris įvykio metu buvo jos draugas, išvengti atsakomybės. Liudytojos I. S. ir I. M. patvirtino, kad J. U. netinkamai elgėsi su savo mergina A. N., todėl E. T. jam moralizavo, konfliktas tarp jų įvyko irgi dėl tos pačios priežasties. Iš to darytina išvada, kad E. T., kilus grėsmei A. N. sveikatai, po pakartotinio jos pastūmimo į sieną virtuvėje, ėmėsi aktyvių veiksmų sulaikyti J. U. nuo tolimesnių pavojingų veiksmų. Be to, būtina įvertinti ir J. U. elgesį po įvykio: jis iš buto pasišalino, rankoje išsinešdamas įrankį, kuriuo sužalojo E. T., jausdamasis E. T. užpultas, jis nelaukė, kol atvyks policijos pareigūnai, kad galėtų paaiškinti užpuolimo ir gynybos aplinkybes, be to, sugrįžęs į butą, smogė A. N. į veidą, dėl to, kad buvo užpultas E. T., nei įvykio dieną, nei vėliau į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Nekyla abejonių ir dėl to, kad nusikalstamą veiką J. U. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors kaltinamasis teigė alkoholį vartojęs tik kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, ten išgėręs 1-2 taures brendžio, tačiau nukentėjusysis ir visos liudytojos teisiamajame posėdyje patvirtino, jog alkoholį kaltinamasis vartojo ne tik kavinėje, bet ir A. N. bute, kad visi, įskaitant ir kaltinamąjį, buvo apsvaigę nuo alkoholio.
Kaltinamajame akte nurodyta, jog J. U. nukentėjusįjį sužalojo suduodamas keturis smūgius peiliu. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis parodė, jog kaltinamojo rankoje matė virtuvinį peiliuką, liudytoja I. M. parodė, jog jo rankoje matė atlenkiamą peiliuką. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje parodė, jog ant grindų susirado atidarytuvą medine rankena, juo ir dūrė nukentėjusiajam. Kadangi įrankis, kuriuo buvo sužalotas nukentėjusysis, įvykio vietoje nebuvo rastas, teismas remiasi kaltinamojo parodymais, jog nukentėjusįjį sužalojo atidarytuvu, tokie kaltinamojo parodymai iš esmės neprieštarauja teismo medicinos specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad paviršinė durtinė-pjautinė žaizda nugaroje, durtinė-pjautinė žaizda krūtinėje, durtinės-pjautinės žaizdos juosmenyje, padarytos aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu keturių trauminių poveikių pasekoje.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir nenustačius, kad J. U. veikė būtinosios ginties ribose, bei įvertinus į nukentėjusiojo E. T. sveikatos sutrikdymo mastą, J. U. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 138 str. 1 d.
Kaltinamojo J. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad J. U. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant kaltinamojo asmenybę pažymėtina, kad jis anksčiau du kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neįrašytas.
BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Kadangi J. U. teistumas išnykęs, skiriant bausmę vadovaujamasi BK 55 str. nuostatomis, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, J. U. skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir per penkis mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 519,86 litų civilinį ieškinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 66-71). Kadangi civilinis ieškinys pagrįstas, žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta dėl nusikalstamų J. U. veiksmų, civilinis ieškinys tenkintinas.
Nukentėjusysis E. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį 1475,39 litų turtinei ir 12 000 litų neturtinei žalai atlyginti (1 t., b.l. 190-197). Įvertinus tai, kad E. T. žalą patyrė dėl nusikalstamų J. U. veiksmų, jis turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (BPK 109 str.).
Kaltinamajam panaudojus fizinį smurtą, nukentėjusysis patyrė sužalojimus, dėl šios priežasties jis buvo nedarbingas nuo 2013-05-16 iki 2013-06-17, ir už šį laikotarpį neteko darbinių pajamų 1475,39 litų sumai, ką patvirtina UAB ,,B. I.“ 2014-04-10 pažymos, medicininė pažyma apie neatvykimą į darbą (1 t., b.l. 192-194). Atsižvelgiant į tai, kad pajamų nukentėjusysis neteko dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kad negautos pajamos pagrįstos į bylą pateiktomis pažymomis, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl J. U. panaudoto fizinio smurto, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą, E. T. patyrė fizinį skausmą, sužalojimai sukėlė nepatogumus kasdieniniame gyvenime, negalėjo užsiimti įprasta veikla, dirbti, nuo 2013-05-16 iki 2013-06-17 buvo nedarbingas, negalėjo lankyti Kauno technikos kolegijos šokio kolektyvo ,,Pušynėlis repeticijų, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 12 000 litų. Įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, padaryto sveikatos sužalojimo mastą, padarytos turtinės žalos dydį, į J. U. kaltę, į tai, kad nukentėjusįjį jis sužalojo veikdamas tyčia, kad yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, ir į teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo E. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusysis ir jo atstovė prašė teismo pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteisti E. T. turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagrindžiantį, jog atstovavimo išlaidas sudaro 2000 litų (1 t., b.l. 196). Atsižvelgiant į civilinio ieškinio pareiškimo surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, jos išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ir per 5 (penkis) mėnesius išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
J. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš J. U. priteisti 519,86 litų turtinei žalai atlyginti.
E. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. U. 1475,39 litų turtinei ir 3000 litų neturtinei žalai atlyginti.
Iš J. U. išieškoti 2000 litų nukentėjusiojo E. T. atstovavimo išlaidoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.