- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-826-601/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pran.), Birutė Bobrel, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- Evaldo Mikalkino, E. M.
- Ieškovas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 14-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Dana Žvingilienė, Vygintas Viktoras Jukna
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovo atstovui advokatui Vygintui Viktorui Juknai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Evaldo Mikalkino apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-00094-528/2009 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui E. M. , trečiajam asmeniui Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei Dangirai Martinonytei dėl apgaule sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį Nr.GDM1-1584, sudarytą 2001-05-24 Kauno miesto 14-ajame notarų biure tarp A. D. ir E. M.; taikyti vienašalę restituciją; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad 2001-05-24 Kauno miesto 14-ajame notarų biure notarė Dangira Martinonytė tarp šalių patvirtino dovanojimo sutartį, kuria ieškovė A. D. dovanojo atsakovui E. M. ½ dalį vieno aukšto gyvenamojo namo, ½ dalį ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7). Ginčijamos dovanojimo sutarties pagrindu VĮ Registrų centre turtas įregistruotas atsakovo vardu (t. 1, b. l. 8-10, 13-15). Ieškovė nurodė, jog atsakovas ją apgavo, žadėdamas už padovanotus pastatus perduoti jai vieną iš savo butų, esančių Kaune ir Jonavoje. Iš atsakovo ir šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų bei liudytojo V. N. parodymų, baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00216-04 medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas susipažino pagal skelbimus laikraštyje dėl namo pardavimo, jų nesiejo giminystės ar kitokie draugiški asmeniniai ryšiai, o tik su namo perleidimu susiję dalykiniai santykiai. Ieškovės ketinimų parduoti jai priklausančią namo dalį su priklausiniais neginčija nei viena šalis. Atsakovo paaiškinimai taip pat rodo, jog jokio pagrindo dovanojimui dėl artimų ar draugiškų santykių tarp šalių nebuvo, o už įsigijimą ieškovei priklausančios namo dalies atsakovas teigia mokėjęs pinigus, tačiau ne ieškovei, bet jos artimam draugui E. Z. , su kuriuo ši tuomet ketino tuoktis. Atsakovas neneigė žinojęs, jog minėtas E. Z. neturi įgaliojimo disponuoti ieškovės turtu, atstovauti ją parduodant nekilnojamąjį turtą ar gauti už ją pinigus, tačiau tvirtino, kad ieškovei buvo žinomi E. Z. veiksmai pardavinėjant jos turtą ir ji tiems veiksmams neprieštaravo. Įrodymų, kad ieškovė žinojo apie pinigų davimą E. Z. už jai priklausančio namo dalies pardavimą bei pritarimą pinigų ėmimui, atsakovas nepateikė, juolab, kad jis pats bei liudytojas V. N. nepatvirtino pinigų davimo E. Z. fakto, matant ar kartu esant ieškovei (CPK 177, 178, 185 str.). Iš civilinės bylos Nr. 2-2744/2002 nustatyta, jog atsakovas E. M. pats pripažino tarp šalių nebuvus dovanojimo santykių, bet buvus mainus, todėl teismas laikė, jog dovanojimo sandoris buvo sudarytas, siekiant paslėpti pirkimo - pardavimo ar mainų sandorį, kadangi sudarant dovanojimo sandorį ieškovei nebuvo reikalingas bendraturtės ieškovės motinos A. B. sutikimas (1964 m. CK 125 str., CPK 182 str. 2, 5p.). Iš atsakovo, šalių atstovų paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas iki šiol nėra, o ir neketina ieškovei perduoti buto, jis pats teismo posėdyje patvirtino neturįs nuosavybės teise buto Kaune, todėl teismas laikė, jog negalima pripažinti tarp šalių buvus mainų sandorį, nes atsakovas negalėjo ir negali mainyti buto, kurio neturi, o tai vertintina kaip apgaulė (CPK 177, 185 str.). Taip pat atsakovas pripažino nemokėjęs ir neskolinęs ieškovei ar jos įgaliotam asmeniui pinigų už ieškovės namo su priklausiniais dalį, todėl teismas laikė, jog negalima pripažinti tarp šalių buvus ir pirkimo-pardavimo sandorio (CPK 177, 178 str., 182 str. 2p., 185 str.). Ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 20-2-216-04 taip pat patvirtina ieškovės ketinimus ne dovanoti, bet parduoti jai priklausančią namo dalį, tačiau dėl atsakovo grasinimų už skolas pasodinti ieškovės artimą draugą E. Z. į kalėjimą, ieškovė sutiko sudaryti dovanojimo sutartį (b. l. 109-111,146, ikiteisminio tyrimo bylos 2 t.). Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nerasta pakankamai apgaulę pagrindžiančių duomenų, užvaldant ieškovės turtą, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė, nereiškia, jog ginčijama sutartis nebuvo sudaryta apgavus ieškovę. Išanalizavus visą bylos medžiagą, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovė 2001-05-24 dovanojimo sutartį sudarė atsakovo apgaulės įtakoje, nes padovanoti - atiduoti veltui, nieko už tai negaunant, vienintelį turimą gyvenamąjį būstą mažai pažįstamam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie asmeniniai ryšiai, juolab, gyvenant išsituokus ir su nepilnamečiu vaiku, ieškovės laisvos valios nebuvo, o atsakovo veiksmai, turėję lemiamos įtakos ieškovės valios susiformavimui, dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti, pripažintini tyčiniais ir nesąžiningais, kadangi atsakovas, žinodamas, jog E. Z. neturi įgaliojimo parduoti ieškovės turtą, davė jam pinigų, o vėliau, pasinaudodamas ieškovės jausmais minėtam asmeniui, privertė ieškovę perleisti jam neatlygintinai vertingą turtą 1964 m. CK 57 str. 1d., CK PĮĮĮ 9 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str.), todėl teismas panaikino, ginčijamą dovanojimo sutartį, pritaikant vienašalę restituciją – atsakovą įpareigojo grąžinti ieškovei turtą, kurį gavo pagal 2001-05-24 dovanojimo sutartį (CK 1.91 str. 2d., CK PĮĮĮ 9 str. 2d.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei teismas priteisė 2 000 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 50 Lt žyminio mokesčio, o valstybei iš atsakovo priteisė 349,49 Lt žyminio mokesčio, kuris ieškovei buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93, 96, 98 str., b. l. 4, 20, 139).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas E. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą, o ieškinį atmesti, priteisiant iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:
1) tarp šalių 2001-05-24 sudaryta dovanojimo sutartis atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus;
2) sutartyje nebuvo nustatyta sąlyga, jog atsakovas įsipareigoja perduoti ieškovei vieną iš savo butų Kaune ar Jonavoje (Kauno m. atsakovas buto niekada ir neturėjo), be to, ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad iki sutarties sudarymo ar sutarties sudarymo metu tarp šalių buvo žodinis susitarimas dėl atsakovui priklausiusio buto Jonavoje perdavimo ieškovei;
3) ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog atsakovas ją suklaidino tyčia, t. y. pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sandorio sąlygų tam, jog ieškovė sudarytų dovanojimo sandorį;
4) ieškovė nepateikė teismui patvirtinančių duomenų ir neteigė, jog atsakovas grasindamas ją privertė sudaryti dovanojimo sutartį;
5) dovanos kaina yra 13 316,50 Lt, o iš 2001-08-21 sutarties matyti, jog ieškovė pasiskolino iš atsakovo 27 200 Lt , kurie buvo perduoti ieškovei prieš pasirašant sutartį, ieškovė paskolos sutartimi buvo įsipareigojusi šią pinigų sumą grąžinti iki 2004-08-21, tačiau iki šiol nėra įvykdžiusi šio įsipareigojimo ir grąžinusi skolos, be to, ieškovė su ieškiniu dėl apgaule sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2004-08-25, tuoj pat po skolos grąžinimo termino pasibaigimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. D. prašo: 1) apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti iš apelianto ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Motyvuose nurodo:
1) ieškovės ketinimą parduoti, bet ne dovanoti jai priklausančią namo dalį ir jo priklausinius neginčijo ir atsakovas, pat atsakovas taip pat patvirtino, jog ketino pirkti iš ieškovės visą namą ir su E. Z. buvo susitaręs jį įsigyti už 12 000 JAV dolerių;
2) atsakovas apgavo (suklaidino) ieškovę žadėdamas už padovanotą turtą perduoti vieną iš savo butų Kaune ar Jonavoje, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant paslėpti pirkimo – pardavimo ar mainų sutartį, nes dovanojimo sutarčiai sudaryti nereikėjo bendraturčių sutikimo;
3) aplinkybę, jog nebuvo ieškovės valios sudaryti dovanojimo sutartį, patvirtina ir jos kreipimasis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą išduoti pažymą pardavimo sandoriui;
4) ieškovė neprašė sandorio pripažinti negaliojančiu dėl smurto, realių grasinimų;
5) ieškovė nėra gavusi jokių pinigų iš atsakovo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti, ieškovės atstovė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2001 m. gegužės 24 d. ieškovė A. D. ir atsakovas E. M. sudarė sutartį (kurią patvirtino Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarė Dangira Martinonytė, sutarties notarinio registro Nr. GDM1-1584), kuria ieškovė dovanojo atsakovui ½ dalį vieno aukšto gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2004 m. rugpjūčio 25 d. su ieškiniu dėl apgaule sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydama pripažinti negaliojančia 2001-05-24 tarp šalių sudarytą dovanojimo sutartį.
Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 9 striapsnio 1 dalimi CK 1.78-1.96 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui bei to paties straipsnio 2 dalimi CK nustatytos taisyklės dėl sandorių negaliojimo pasekmių taikomos sandoriams, pripažintiems negaliojančiais šiam kodeksui įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti. CK 1.91 str. 2 d. įtvirtinta, jog jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių (Dėl apgaulės), tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti, - atlyginti jo vertę pinigais, be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas.
1964 m. CK 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sandoris, sudarytas apgaulės, smurto ar grasinimo įtakoje arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąją šalimi, taip pat sandoris, kurį fizinis asmuo dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sau sąlygomis, gali būti teismine tvarka pripažįstamas negaliojančiu. Taigi CK 57 straipsnis numato keletą nuginčijamų sandorių rūšių, kurių pripažinimas negaliojančiais priklauso nuo skirtingų priežasčių, tačiau visais atvejais tos priežastys yra valios yda, skirtingos yra tik sąlygos, kurioms veikiant ydinga valia susiformavo. Viena iš priežasčių, dėl kurios sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tai apgaulė, kurios įtakoje susiformavo sudarytos sutarties šalies valia sudaryti sandorį. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulė, formuojant šalies valią, pasireiškia tuo, kad viena iš sandorio šalių tyčia suklaidino (pranešė klaidingas žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes) kitą šalį tam, kad pastaroji sudarytų šį sandorį. Apgaulės turinį sudarančius veiksmus gali atlikti kita sandorio šalis ar kitas asmuo, nesantis sandorio Tokiu būdu vienos sandorio šalies valia sudaryti sutartį suformuojama kitos sandorio šalies ir/ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų įtakoje. Apgaulė gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nėra, o taip pat kai nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybės. Taigi abejais pagrindais galimybė sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu priklauso nuo nustatymo, kokia gi buvo tikroji sandorį sudarančio subjekto (sandorio šalies) valia sudarant sandorį, ar buvo to subjekto valios yda, o jei buvo, tai ar jos atsiradimas priklausė nuo kitos sandorio šalies/trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų, ar valios ydos priežastis paties asmens klaidingas suvokimas dėl sudaromo sandorio aplinkybių, galinčių atsirasti pasekmių ir pan.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį ir pripažindamas negaliojančia tarp šalių 2001 m. gegužės 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį 1964 m. CK 57 straipsnio pagrindu ir pritaikęs vienašalę restituciją – atsakovą įpareigojo grąžinti ieškovei turtą, kurį gavo pagal 2001-05-24 dovanojimo sutartį (CK 1.91 str. 2 d. CK PĮĮĮ 9 str. 2 d.), pagrįstai motyvavo tuo, kad ieškovė 2001-05-24 dovanojimo sutartį sudarė atsakovo apgaulės įtakoje, nes padovanoti - atiduoti veltui, nieko už tai negaunant, vienintelį turimą gyvenamąjį būstą mažai pažįstamam asmeniui, su kuriuo nesieja jokie asmeniniai ryšiai, juolab, gyvenant išsituokus ir su nepilnamečiu vaiku, ieškovės laisvos valios nebuvo, o atsakovo veiksmai, turėję lemiamos įtakos ieškovės valios susiformavimui, dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti ne tokį sandorį, kokį ji iš tikrųjų siekė sudaryti, pripažintini tyčiniais ir nesąžiningais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė tiek ieškinyje ir teismo posėdžiuose nurodė, jog atsakovas ją apgavo, kadangi sudarydamas ginčo sandorį (dovanojimo sutartį) žadėjo ieškovei už padovanotus pastatus perduoti vieną iš jam priklausančių butų, esančių Kaune ir Jonavoje. Ieškovės tikslas nebuvo neatlygintinai perduoti jai nuosavybės teise priklausančios turto dalies atsakovui, ir sandorį sudarė turėdama tikslą iš atsakovo mainais gauti butą. Atsakovas taip pat pripažino, jog šalių valia buvo sudaryti mainų sandorį, t. y. už jam padovanotą turto dalį, atsakovas turėjo perduoti ieškovei nuosavybei kitą turtą (butą (-us), t. y. iš 2002 m. Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2744/2002 medžiagos matyti, jog pats atsakovas 2002 m. birželio 19-26 d. teismo posėdžių metu paaiškino, jog buvo susitarę su ieškove mainų būdu keisti ieškovės turto dalį į du butus, tačiau manai nebuvo faktiškai atlikti, kadangi atsakovas negali disponuoti jam priklausančiu turtu (butais), nes jie yra areštuoti. Nagrinėjamoje byloje atsakovas taip pat nurodė, jog iki šio, nėra, o ir neketina jis ieškovei perduoti buto, nes jis pats neturi nuosavybės teise jam priklausančio buto Kaune. Remiantis aukščiau išdėstytu, laikytina, jog tarp šalių nebuvo dovanojimo santykių (dovanojimo sandoris buvo sudarytas tik siekiant paslėpti mainų sandorį), nes šalys siekė sudaryti mainus, kurie realiai neįvyko, taigi atsakovas suklaidino ieškovę, kad sudarius dovanojimo sandorį, jis perleis ieškovei nuosavybės teises į butą. Atsakovo apgaulės pasekoje, ieškovė sudarė su atsakovu ginčytiną sandorį. Kadangi sandoris buvo sudarytas dėl atsakovo apgaulės, sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina vienašalė restitucija ir pareiga nukentėjusiajam atlyginti nuostolius.
Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 190 Lt (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt litų) ieškovei A. D. , a. k. (duomenys neskelbtini) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.