Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-15 · Administracinė byla Nr. I-813-621/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-15
Bylos Nr.
I-813-621/2016
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02565-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
R. Č.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-813-621/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02565-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 15 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjui R. Č.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. Č. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (2, 8-9 b. l.) ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjas būdamas Šiaulių TI iš savo mamos N. Č. paštu gavo siuntinį, kuriame buvo vokai, pašto ženklai, tušinukai, sąsiuvinis, kad galėtų rašyti laiškus savo vaikams, mamai, broliui, žmonai, t.y. bendrauti, susirašinėti su artimaisiais. Atsiųsti vokai, pašto ženklai, tušinukai iš pareiškėjo buvo paimti ir jam nebuvo leista šių pašto reikmenų turėti, jais naudotis. Mamos atsiųsti daiktai iš pareiškėjo buvo atimti ir padėti į Šiaulių TI sandėlį, kurie nebuvo grąžinti iki skundo teismui surašymo dienos. Rašė prašymus Šiaulių TI direktoriui, buvo pradėjęs badauti. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015-02-18 pažymoje Nr. 4D2014/1-386 nurodė, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į susirašinėjimą, į socialinius ryšius ir kt. Dėl Šiaulių TI veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, buvo atimta teisė į susirašinėjimą, į bendravimą, buvo pažeminta pareiškėjo garbė ir orumas, patyrė depresiją, patyčias iš pareigūnų pusės, kurie atėmė vokus ir kt., ir taip užkirto teisę ir galimybę rašyti laiškus artimiesiems.

Pareiškėjas pateikė atsikirtimą (74 b.l.), kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą (20-23 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtųjų teisės gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus bei visa su tuo susijusi tvarka organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis. Suėmimo vykdymo įstatymo 24 str. nustatyta, kad Suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 55 p. numatyta, kad priimant perduodamą siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, juos atnešusio asmens akivaizdoje patikrinama, ar juose nėra daiktų, kurių perdavimo Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato. Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme, grąžinami asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda, ir apie tai nurodoma Prašyme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketą su spauda. 60 p. pažymėta, kad Suimtųjų gauti siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda apskaitomi Suimtojo pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelėje.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo R. Č. siuntinyje patikrinimo metu rasti ne tik drabužiai ir avalynė, todėl daiktai, kurie nėra numatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, buvo paimti ir surašytas Siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda patikrinimo protokolas, kurį pasirašė suimtasis R. Č., nurodydamas, kad turi daug pretenzijų. Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 59 punkte nurodyta, kad pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete su spauda rasti daiktai ir reikmenys, kurių perdavimas Suėmimo vykdymo įstatymo nenumatytas, perduodami ir saugomi. Teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus pašto bei perduodamų siuntinių ir pašto smulkiųjų paketų su spauda apskaitos žurnalo kopiją, iš kurios matyti, kad 2014-01-15 pareiškėjo R. Č. vardu buvo gautas siuntinys. Iš 2014-01-15 protokolo, ir apskaitos žurnalo matyti, kad pareiškėjui nebuvo įteikti ausų krapštukai, ausų kamštukai, 2 rašikliai, USB „Medion", dantų pasta „Edodenta", dantų šepetėlis, vienkartinės nosinaitės, 10 vokų su markutėmis, šokoladas „Karūna", arbata žaloji su citrina ir ženšeniu. Iš protokolo turinio matyti, kad R. Č. dėl jam neperduotų daiktų turėjo daug pretenzijų. 2015-01-19 pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui pateikė skundą Nr. 74/04-580, kuriame reiškė pretenzijas dėl jam neperduotų daiktų. Atsakovas 2015-02-10 pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 59 p. nustatyta, kad pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete su spauda rasti daiktai ir reikmenys, kurių perdavimas Suėmimo vykdymo įstatyme nenumatytas yra sunaikinami arba saugomi. 2015-03-07 buvo gautas dar vienas pareiškėjo R. Č. skundas, kuriame jis nurodo, kad jam neperduoti daiktai, t.y. vokai, tušinukai, USB, dantų pasta ir kt. jam būtų perduoti, kai jis bus etapuojamas į laisvės atėmimo vietą. Šiaulių tardymo izoliatorius, atsakydamas į minėtą skundą, nurodė, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės neįpareigoja tardymo izoliatoriaus administracijos neperduotus daiktus atiduoti suimtajam (nuteistajam) jam išvykstant iš įstaigos. Pareiškėjui neperduotus daiktus, t.y. USB, vokus, tušinuką, dantų pastą ir kt. gali pasiimti į įstaigą artimieji arba tokie daiktai bus atiduoti, išėjus iš laisvės atėmimo vietos.

Atsiliepimas

Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktuose nurodytas funkcijas, tai yra, neperduodami su siuntiniais atsiųstus daiktus, kuriuos draudžiama siusti, nepažeidė jokių teisės aktų, o priešingai, veikė teisėtai ir pagal galiojančias teisės normas.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje televizorių, radijo imtuvų, kompiuterinių, kompiuterinių žaidimų aparatų ir kitų daiktų priėmimo ir naudojimosi tvarka organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. IX-994 patvirtintu Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintomis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėmis.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 24 str. 1 d. nuostatomis, suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamų drabužių avalynės siuntinį ir neribotą kieki smulkiųjų paketų su spauda. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XIV skirsnio 83 straipsnyje numatoma, kad „suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, radijo imtuvais, kompiuteriais, kompiuterinių žaidimų aparatais, neperrašomais kompaktiniais diskais, kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis ir patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis".

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatomis, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, savo darbe vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir jo darbą reglamentuojančiomis normomis.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė, kad tam tikra kančia ar pažeminimas - tai dažnai būdingi ar neišvengiami bausmės formos ar laisvės atėmimo priemonių elementai. Valstybė privalo užtikrinti, kad asmens įkalinimo sąlygos nepažeistų jo žmoniškojo orumo, kad priemonės, vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai įkalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-17-1001/2007 nurodė, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246 -6.249 straipsniuose. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-1355/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. prasme).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis - sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti. Be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.). Atsakovas taip pat prašo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui klausimą atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. Č. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų pažeidžiant jo teises į bendravimą su artimaisiais ir socialinių ryšių palaikymą, Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, kad 2014-01-15 Šiaulių tardymo izoliatoriuje gautas pareiškėjui adresuotas siuntinys, kuriame be kitų daiktų buvo ausų krapštukai, ausų kamštukai, 2 rašikliai, USB „Medion“, dantų pasta „Ecodenta“, dantų šepetėlis, vienkartinės nosinaitės, 10 vokų su markutėmis, šokoladas „karūna“, arbata „Žalioji su citrina ir ženšeniu“, ir šie daiktai buvo paimti Šiaulių TI pareigūno (39-40 b.l.).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 12-313; 2008, Nr. 81-3172) 24 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2015-08-31) numatyta, kad suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda. To paties straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2015-08-31) numatyta, kad pašto ar perduodamų drabužių, avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims tvarka ir labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo šiems asmenims tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 „Dėl Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 68-2782) patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojusi iki 2014-12-31) (toliau – taisyklės) 58 punkte numatyta, kad „Pašto siuntinys ar smulkusis paketas su spauda perduodamas suimtajam, kurio vardu jis gautas, prieš tai jo akivaizdoje atidarius ir patikrinus, ar jame nėra daiktų, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme“, o 59 punkte numatyta, kad „Pašto siuntinyje ar smulkiajame pakete su spauda rasti daiktai ir reikmenys, kurių perdavimas Suėmimo vykdymo įstatyme nenumatytas, perduodami saugoti arba sunaikinami.“ Ginčo metu pagal galiojusią Suėmimo vykdymo įstatymo redakciją vokai, rašikliai, pašto ženklai nebuvo nurodyti kaip leidžiami perduoti daiktai. Šiaulių TI pareigūnai paimdami iš pareiškėjo vokus su pašto ženklais, rašiklius ir kitus susirašinėjimo reikmenis, jokių ginčo metu galiojusių teisės aktų nepažeidė.

Teismas pažymi, kad 2014-01-31, 2014-02-03, 2014-02-10, 2014-02-12, 2014-02-13, 2014-03-04 pareiškėjui buvo išduoti vokai ir popieriaus lapai (95-100 b.l.), taip pat laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-11-18 pareiškėjas siuntė laiškus iš Šiaulių TI (101-134 b.l.).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją ir pareiškėjo teisių į susirašinėjimą, nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 5000 Eur žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Žanas Kubeckas