Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Varėnos rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 55-3-ATP-PB-1080 R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 160 litų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 3550 Lt bauda. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2007 m. vasario 15 d., apie 8 val. 10 min., Varėnos r., kelio Varėna – Matuizos – Valkininkai 23 kilometre, vairuodamas automobilį Ford Mondeo (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko užvažiavo ant važiuojamojoje dalyje esančios kliūties ir sugadino vairuojamą automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) V skirsnio 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų bei Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir KET) 51, 53 ir 63 punktų reikalavimus. Vadovaujantis ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30, 30² straipsniais bei 33 straipsnio 2 dalimi R. M. buvo paskirta galutinė nuobauda – 3550 Lt bauda.

R. M. nesutiko, kad jis savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą. Jo veikoje nėra jokių neteisėtų veiksmų, priešingai nei teigiama nutarime, buvo laikytasi atsargumo priemonių. Institucija, priėmusi nutarimą, nenustatė abejonių nekeliančiais įrodymais, jog R. M. veiksmuose buvo KET pažeidimas, dėl kurio sugadintas automobilis. Nesant administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės, nėra ir subjektyviosios pusės, t. y. kaltės. Pareiškėjas teigė, kad byloje esančios fotonuotraukos tik patvirtina, jog automobilis matomose vietose (priekinė dalis) nėra apgadintas. Automobilio dugne atsiradusių įlenkimų, įskilimų, nubraukimų priežasties, t. y. jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmais padaryti apgadinimai, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Pareiškėjas pripažino, jog pravažiuodamas kliūtį, pajuto, kad ji palietė automobilio dugną, išlipęs iš automobilio pamatė, kad bėga tepalas ir apie įvykį nedelsdamas informavo darbovietę.

II.

Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, jog R. M. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko užvažiavo ant važiuojamojoje dalyje esančios kliūties ir sugadino vairuojamą automobilį, apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Teismas taip pat byloje nustatė R. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarus kelis tos pačios rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jam paskirtos administracinės nuobaudos, o jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

III.

Nesutinka su teismo išvadą, kad jis savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir mano, kad asmuo gali būti baudžiamas pagal šią ATPK normą, tik tuo atveju, jeigu kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą) nulėmė konkretus KET pažeidimas. Byloje nustatyta, jog dieną iki įvykio ilgą laiką snigo, R. M. parodymais (paaiškinimu) nustatyta, jog kelias dėl sustumto sniego buvo siauras, o įvykio metu, t. y. automobiliui pravažiuojant kliūtį, panašią į purvino sniego grumstą, apeliantas prasilenkinėjo su sunkvežimiu ir neturėjo galimybės kliūtį apvažiuoti. Teigia, jog teismas įrodymų paneigiančių minėtus apelianto parodymus, nesurinko ir nerinko.

Pažymi, jog teismas nutartyje nenurodė, kokių būtinų atsargumo priemonių (pvz.: greičio viršijimas, atstumo nesilaikymas ir t. t.) nesilaikė apeliantas. Pareiga rinkti įrodymus nustatyta pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantiems organams (pareigūnams). Apelianto manymu, nei teismas, nei ginčijamą nutarimą priėmusi institucija nenustatė abejonių nekeliančiais įrodymais, jog R. M. veiksmuose buvo konkretus KET pažeidimas, t. y. ATPK 127 straipsnio 2 dalies objektyvioji pusė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą.

Administracinių teisės pažeidimų padarymo metu galiojusi ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustatė, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, - baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad <…> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų <…>.

Apeliantas neneigia aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam priklausančio automobilio sugadinimu, tačiau nesutinka, kad savo veiksmais padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nes nepadarė jokio KET pažeidimo.

Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad atsakomybė pagal ATPJ 127 straipsnio 2 dalį atsiranda tik tuo atveju, kai kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) lėmė konkretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Iš nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 5–6) matyti, jog apeliantui administracinė nuobauda pagal minėtą ATPK nuostatą buvo paskirta už tai, kad savo veiksmais pažeidė KET 53 punkto reikalavimus.

KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 975 redakcija) 53 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių.

2007 m. kovo 29 d. paaiškinime (b. l. 49) R. M. nurodė, kad transporto priemonę sugadino, kai lenkdamas sunkvežimį ant kelio pastebėjo kliūtį, kuri jam pasirodė kaip purvino sniego grumstas, tačiau neturėdamas galimybės (dėl siauro ir slidaus kelio) jos apvažiuoti, kliūtį pervažiavo. Tas pačias aplinkybes apeliantas išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui (b. l. 2–4) bei apeliaciniame skunde (b. l. 125–128). Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš lenkdamas tą pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, R. M. privalėjo imtis būtinų atsargumo priemonių – žinodamas, jog kelias yra siauras, privalėjo įsitikinti, jog eismo juosta yra laisva ir ant kelio nėra jokių kliūčių, galinčių trukdyti atlikti lenkimo manevrą. Manydamas, jog ant kelio esanti kliūtis tėra sniego grumstas, R. M. neįvertino galimų žalingų pasekmių, jei jo nuomonė apie minėta kliūtį nepasitvirtintų, nors, būdamas atsargus ir apdairus, turėjo ir galėjo jas numatyti. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti R. M. veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip KET 53 punkto pažeidimas ir tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

R. M. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose bei KET 51 ir 63 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus.

Pirmiausia atmestini apelianto argumentai, jog jo vairuotos transporto priemonės apgadinimas nelaikytinas eismo įvykiu. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. X-973 redakcija) 2 straipsnio 2 dalis eismo įvykį apibrėžia, kaip įvykį kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Nagrinėjamoje byloje aptariamas įvykis atitinka minėtoje įstatymo nuostatoje apibrėžto eismo įvyko sąvoką, o transporto priemonei padaryti pažeidimai (b. l. 53–57) pagrįstai leidžia teigti, kad R. M. turėjo suprasti apie tai, jog įvyko eismo įvykis.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose buvo nustatyta, kad Įvykus eismo įvykiui, eismo dalyvis privalo pasilikti eismo įvykio vietoje, jeigu eismo dalyvis yra susijęs su eismo įvykiu, išskyrus Kelių eismo taisyklėse nustatytus atvejus, ir pranešti apie eismo įvykį policijai. Nagrinėjamu atveju, R. M. policijai apie eismo įvykį nepranešė, pasišalino iš įvykio vietos, taip pažeisdamas minėto įstatymo nuostatas bei neįvykdydamas, KET 269–272 punktuose numatytų, eismo dalyvių pareigų įvykus eismo įvykiui.

Pažymėtina, jog galimybė palikti eismo įvykio vietą be kita ko buvo numatyta KET 271 punkte, nustatančiame, kad jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius. Tačiau apeliantas šių veiksmų neatliko.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. M. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose bei KET 51 ir 63 punktuose nustatytus reikalavimus, o padaryti pažeidimai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir individualizuojant nuobaudos dydį už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdyti ATPK 30, 31, 32 ir 33 straipsnių reikalavimai, todėl ją švelninti nėra pagrindo. R. M. skiriant 3550 Lt dydžio baudą buvo atsižvelgta į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinį tos pačios rūšies nusižengimo padarymą (2006 m. vasario 27 d. baustas pagal ATPK 124 str. 3 d; b. l. 42), o atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.