- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- 1-2555-1053/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00024-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- R. Č.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Jorūnės Žeberskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, užsiimantis individualia veikla Londone pagal Jungtinės Karalystės išduotą pažymą, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. sukčiavo ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, kai dėl to negalima iš dalies nustatyti ūkio subjekto veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros: laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. birželio 6 d. būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 1991 m. spalio 17 d., registruotos adresu (duomenys neskelbtini), realiu savininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas savo žinioje įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, veikdamas tyčia, siekdamas vieningo sumanymo išvengti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turimos 2013 m. birželio 6 dienai susidariusios 4796,88 eurų dydžio mokestinės prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui įvykdymo, siekdamas savo naudai išvengti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo proceso bei siekdamas, kad valstybinės įstaigos negalėtų pasinaudoti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį bei numatydamas, kad nesaugant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebus galima nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir siekdamas šių padarinių atsiradimo, susitaręs su V. Ž., gim. 1973 m., ir 2013 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, sumokėdamas V. Ž. nemažiau nei 3000,00 Lt (868,86 eurų) dydžio užmokestį už tai, kad V. Ž. suorganizuos jo, R. Č., sąsajų panaikinimą dėl ankstesnės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos, tyčia paslėpė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1991 m. spalio 17 d. iki 2013 m. birželio 6 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus, 2013 m. birželio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, juos perduodamas V. Ž., kuriuos V. Ž. paslėpė, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 6 d. turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir tokiu būdu jis, R. Č., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 4796,88 eurų dydžio turtinės prievolės. Taip R. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. Č. savo kaltę pripažino visiškai. 2016 m. balandžio 20 d. apklausos metu paaiškino, kad nuo apie 2008 metų jis buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kuri vykdė santechnikos paslaugų teikimo ir santechnikos prekių pardavimo veiklas. Šios įmonės direktoriumi jis buvo iki 2011 metais jos buvusio oficialaus bankroto. Bankrutavus šiai įmonei, jis, kartu su savo pusbroliu R. K., sumanė kartu vykdyti įmonės vardu santechnikos paslaugų teikimo ir santechnikos prekių pardavimo veiklas. Šiam tikslui jis su R. K. rado parduodamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri veikė nuo 1991 metų ir neturėjo jokių finansinių problemų bei neturėjo turto. Jis nepamena ką įmonė veikė iki tol. Jis ir R. K. sumanė, kad šios naujos įmonės akcininke būtų jo žmona L. K., o direktore būtų L. K. motina D. M.. Jis šiuo metu nepamena priežasčių kodėl jis ir R. K. netapo oficialiais įmonės asmenimis. Realiai tik jis ir R. K. kontroliavo įmonę ir organizavo bei vykdė įmonės veiklą. Įgijus minėtą įmonę, greitu metu įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo vykdyti veiklą. Įmonė vykdė santechnikos paslaugų teikimo ir santechnikos prekių pardavimo veiklas Kaune, Vilniuje ir Prienuose. Įmonė atlikinėjo visus santechnikos darbus naujai statomuose pastatuose. Įmonė vykdė veiklą savo darbuotojų pajėgomis. Įmonėje buvo keli darbininkai, tarp kurių buvo jis ir R. K.. Įmonė iš veiklos turto turėjo tik smulkius darbo įrankius. Įmonė pagal klientų poreikius perparduodavo klientams reikalingas santechnikos prekes. Įmonės pajamų ir išlaidų mėnesių finansinių apyvartų jis nepamena, tačiau įmonė pagal finansines apyvartas turėjo pridėtinės vertės mokėtojo statusą. Įmonė turėjo realią buveinę adresu Savanorių pr. 192, Kaune. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės darbuotoja buhalterė, jos duomenų dabar nepamena. Ši buhalterė teikė įmonės mokestines deklaracijas. 2012 metų pavasarį jis ėmė nesutarti su R. K., R. K. sumanė visiškai atsiriboti nuo įmonės veiklos. Dėl šių priežasčių po R. K. jis tapo įmonės direktoriumi. Jam tapus įmonės direktoriumi, L. K. realiai su įmone neturėjo sąsajų, o buvo tik formali akcininkė. Jam tapus įmonės direktoriumi, toliau tik jis vienas kontroliavo įmonę, organizavo bei vykdė įmonės veiklą, valdė įmonės finansus. 2013 metais jis suprato, kad nebeišvystys įmonės veiklos, nes įmonės skolos vis didėjo, o įmonės kreditoriai irgi vis neatsiskaitinėjo. Tuo metu jis sumanė išvykti į užsienį uždarbiauti, o tam tikslui jam reikėjo panaikinti savo sąsajas su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad vėliau jo jokios valstybinės įstaigos netrukdytų dėl šios įmonės veiklos. Jis apie tai pabendravo su R. K.. R. K. pasakė, kad galima parduoti įmonę pagal internete esančius skelbimus ir R. K. pagal tokį skelbimą surado įmonės pirkėją. Jis tuo metu žinojo, kad galima įmonę likviduoti, tačiau tai ilgas ir daug jo pinigų reikalausiantis procesas. Jam įmonės akcijų perleidimo variantas pasirodė žymiai patogesnis ir greitesnis, kad būtų panaikintos jo sąsajos su įmone. R. K. su šiuo pirkėju bendravo telefonu ir pateikė jam įmonės akcininko bei jo, kaip direktoriaus, duomenis dėl reikiamų įmonės valdymo perleidimo dokumentų. Pirkėjas per R. K. jam nurodė pateikti įmonės balanso dokumentus. Jis kažkokiu būdu pateikė pirkėjui balanso dokumentus. Pirkėjas, susipažinęs su balanso duomenimis, pranešė, kad pirkėjui reikės sumokėti kelis tūkstančius litų, nes įmonė turi skolų ir dalį skolų reikės pirkėjui padengti. Jis ir R. K. sutarė, kad jie abu šią pinigų sumą sumokės per pusę. Taip pat jis liepė įmonės buhalterei parengti visų įmonės apskaitos dokumentų perdavimo aktą bei paruošti perdavimui visus dokumentus. Kažkokiu būdu jis iš pirkėjo gavo elektroniniu būdu įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią kažkurią dieną jis pateikė pasirašyti L. K., dalyvaujant R. K.. R. K. suderino susitikimą su įmonės pirkėju ir dėl to kažkurią dieną jis ir R. K. atvyko į Vilnių bei parsivežė visus įmonės apskaitos dokumentus ir pinigus. Šis susitikimas įvyko netoliese VĮ „Registrų centras“ patalpų. Į šį susitikimą iš pirkėjo pusės atėjo jam nepažįstami vyriškis, jaunuolis ir mergina, jų tikslių duomenų nepamena, tik atsimena, kad vienas jų buvo pavarde K.. Apklausos metu jis juos atpažino iš jam pateiktų nuotraukų jų atpažinimui. Susitikimo metu jis ir R. K. pagrinde bendravo tik su V. Ž.. V. Ž. jam sakė, kad V. Ž. ši įmonė reikalinga veiklai su Rusijos įmonėmis ir gerai yra tas, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra su sena istorija. Tačiau V. Ž. nesakė kokią konkrečią veiklą vykdys įmonės vardu. V. Ž. jis pateikė pasirašyti minėtą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jis pateikė pasirašyti R. K.. Šio susitikimo kažkuriuo momentu jie su R. K. V. Ž. įteikė jo reikalaujamus kelis tūkstančius litų, tikslios sumos nepamena, bet ši pinigų suma buvo nemažesnė nei 3000,00 Lt. V. Ž., paimdamas minėtus pinigus pasakė, kad šie pinigai yra reikalingi apsitvarkyti kažkokius įmonės skolų reikalus, bet nesakė kokius būtent. Šis pinigų įteikimo faktas nebuvo įtvirtintas jokiu dokumentu. Nei iš R. K., nei iš V. Ž. nei jis, nei R. K. negavo jokios įmokos už parduodamas akcijas R. K.. L. K. už oficialiai parduotas akcijas irgi tikrai negavo jokios pinigų įmokos. Jis klausė V. Ž. kodėl įmonės nauju akcininku ir direktoriumi yra forminamas ne V. Ž., o R. K.. V. Ž. į tai atsakė, kad V. Ž. pats jau turi savo vardu įmones ir negali daugiau jų savo vardu registruoti. Iš V. Ž. suprato, kad R. K. yra V. Ž. senas pažįstamas ir R. K. savo vardu turi ir daugiau įmonių. V. Ž. pasakė, kad jis ir R. K. nuo senų laikų užsiima įmonių pirkimais. Su pačiu R. K. jis nebendravo dėl įmonės reikalų, todėl jis nespėjo pats įvertinti R. K. dalykiškumo būti įmonės savininku ir direktoriumi. R. K. šio susitikimo metu vykdė V. Ž. nurodymus. Šio susitikimo metu jis ir R. K., V. Ž. nurodymu, pasirašė įmonės buhalterinių apskaitos dokumentų perdavimo aktą, pagal kurį visi dokumentai realiai buvo perduoti R. K.. Šių apskaitos dokumentų buvo pilna lengvojo automobilio bagažinė. Šiuos dokumentus visi jie pernešė į minėtos merginos vairuojamą automobilį. Po šio įmonės valdymo perleidimo jis neturėjo jokių realių sąsajų su įmone ir neturėjo jokių įmonės valdymo įgaliojimų. Jam nėra žinomas minėtų apskaitos dokumentų kelias po jų perdavimo. Joks įmonės turtas R. K. perduotas nebuvo, nes ir turto nebuvo. Įmonės perdavimo momentui jis su keliais įmonės kreditoriais, kurie buvo jo pažįstami, buvo pasirašęs dokumentus, kad įmonės skolas jis apsiima asmenine atsakomybe. Tačiau įmonės perdavimo momentui įmonė turėjo ir kitų kreditorinių bei mokestinių įsipareigojimų. Taip pat įmonė turėjo ir debitorinių reikalavimų. Tačiau įmonės įsipareigojimai viršijo įmonės debitorinius reikalavimus. Jis šiuo metu tiksliai nepamena, kokių tiksliai įmonė turėjo įsipareigojimų perleidimo momentui, tačiau jam inkriminuojamą skolą valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įmonė galėjo turėti. Jis atsimena, kad visi jie kartu nuėjo į VĮ „Registrų centras“ Vilniuje, kur atliko veiksmus dėl juridinio fakto užregistravimo, kad R. K. po jo tapo direktoriumi, ir po L. K. tapo akcininku. Jam nėra žinomas įmonės veiklos tęstinumas bei koks buvo tolesnis įmonės veiklos statusas. Jis pripažįsta savo kaltę pagal jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas dėl to, kad naudodamasis V. Ž. ir R. K. įmonės naudai išvengė įmonės turimų mokestinių įsipareigojimų. Taip pat pripažįsta savo kaltę dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų praradimo, nes juos perduodamas R. K. suprato, kad R. K., nebūdamas savarankišku įmonės perėmime, minėtus dokumentus praras ir tokiu būdu jie nebus pateikti valstybinėms įstaigoms. Jis ketina atlyginti jam inkriminuojamus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinius įsipareigojimus, susidariusius, kol jis kontroliavo įmonę. Dėl minėtų padarytų nusikalstamų veikų jis nuoširdžiai gailisi. Prašo jo atžvilgiu nagrinėti šią baudžiamąją bylą supaprastinta tvarka. (2 t., b. l. 60-62). 2017 m. rugpjūčio 21 d. apklaustas įtariamuoju R. Č. parodė, kad jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir prašo jais vadovautis. Pagal ikiteisminio tyrimo tyrėjo užduotą klausimą parodė, kad jis iki šiol nėra sirgęs psichikos sveikatos ir priklausomybės ligomis. Pagal jam įteiktą pranešimą apie įtarimą jis patikslina savo ankstesnius parodymus, kad šiuo metu jam įteiktame pranešime apie įtarimą išdėstytos jo atliktų nusikalstamų veikų aplinkybės tiksliau atitinka buvusią jo atliktų veiksmų realybę. Remdamasis jam įteiktu pranešimu apie įtarimą jis patvirtina savo kaltę, kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. birželio 6 d. būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiu savininku ir direktoriumi, turėdamas savo žinioje įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, veikdamas tyčia, siekdamas vieningo sumanymo išvengti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turimos 2013 m. birželio 6 dienai susidariusios 4796,88 eurų dydžio mokestinės prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui įvykdymo, siekdamas savo naudai išvengti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo proceso bei siekdamas, kad valstybinės įstaigos negalėtų pasinaudoti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, susitarė su V. Ž., kad V. Ž. suorganizuos jo sąsajų panaikinimą dėl ankstesnės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos. Pagal šį susitarimą jis 2013 m, birželio 6 d. Vilniuje sumokėjo V. Ž. pagal jo pageidavimą nemažiau nei 3000,00 Lt (868,86 eurų) dydžio užmokestį, tikslesnės sumokėtos sumos dydžio nepamena. Šio susitikimo su V. Ž. metu, V. Ž. jam pranešė naujieną, kad po jo nauju įmonės akcininku ir direktoriumi bus įregistruotas ne V. Ž., o minėto susitikimo metu su V. Ž. esantis jam nežinomas jo kolega R. K.. Šio susitikimo metu jis, pagal V. Ž. nurodymą, įteikė V. Ž. ir R. K. visus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1991 m. spalio 17 d. iki 2013 m. birželio 6 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie realiai buvo perkrauti iš jo lengvojo automobilio bagažinės į V. Ž. nurodytą lengvojo automobilio bagažinę. Tą pačią dieną jis, V. Ž. ir R. K. kartu nuėjo į Vilniuje esančią valstybės įmonę „Registrų centras“, kur buvo įregistruoti juridiniai faktai, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi tapo R. K.. V. Ž. jį patikino, jog tam, kad jis ateityje nebūtų trukdomas valstybinių įstaigų dėl visos ankstesnės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos, yra reikalinga joms nepateikti įmonės apskaitos dokumentų ir V. Ž. pasirūpins, kad įmonės dokumentai niekada nepatektų šioms įstaigoms. Taip pat V. Ž. jį patikino, kad R. K. savo asmenine atsakomybe atliks visus reikiamus veiksmus tinkamai, kad jam nebus jokios atsakomybės dėl ankstesnės įmonės veiklos, apskaitos ir įmonės skolų. R. K. visą laiką buvo nekalbus ir vykdė visus V. Ž. nurodymus, dėl to susidarė įspūdins, kad R. K. yra asocialus asmuo. Jis iš V. Ž. ar R. K. už įmonės perleidimą jokio atlygio negavo. Jis pripažįsta savo kaltę pagal jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodytas nusikalstamas veikas dėl to, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neteisėtai išvengė 4.796,88 eurų dydžio turtinės prievolės, tokiais savo veiksmais sukčiavo, ir kad savo naudai išvengtų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo proceso bei, kad nebūtų galima patikrinti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos, paslėpė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus juos perduodamas V. Ž., kuris toliau šiuos dokumentus paslėpė, tokiais savo veiksmais apgaulingai tvarkė apskaitą. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų minėtų nusikalstamų veikų, pasižada ateityje nedaryti jokių teisės pažeidimų. Jis pageidauja, kad ši baudžiamoji byla jo atžvilgiu būtų baigta supaprastinta tvarka. Jis pripažįsta, kad minėtomis nusikalstamomis veikomis valstybės biudžetui padarė 4796,88 eurų dydžio turtinę žalą. Šiam momentui jis nėra atlyginęs šios turtinės žalos, bet artimiausiu metu, tačiau nevėliau nei iki 2017 m. gruodžio 31 d. jis planuoja atlyginti šią minėtą turtinę žalą. Jis visiškai sutinka, kad teismas patenkintų šioje baudžiamojoje byloje esantį ir jam pateiktą susipažinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį dėl minėtos 4796,88 eurų turtinės žalos priteisimo iš jo. Jis pasistengs šią turtinę žalą atlyginti savarankiškai ir be priverstinio išieškojimo proceso per antstolį (2 t., b. l. 70-71).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad R. Č. iš jam pateiktų nuotraukų atpažino V. Ž. ir R. K. kaip asmenis, apie kuriuos davė parodymus (2 t., b .l. 63-66).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. Č. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo direktore laikotarpiu nuo 2011 metų vasario 8 dienos iki 2011 metų gegužės 6 dienos. Į pareigas ją priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, jo dukra L. K. ir žentas R. K.. Jai nebuvo perduoti jokie bendrovės buhalteriniai apskaitos dokumentai ir turtas, bendrovės reikalais rūpinosi žentas R. K.. Po atleidimo iš vadovo pareigų ji neperdavė jokių buhalterinių apskaitos dokumentų ir turto, kadangi jų neturėjo. Kas buvo atsakingas už bendrovės dokumentų saugojimą bei tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, ji nežino. Galimybę prisijungti prie bendrovės sąskaitų ir disponuoti jose turimomis lėšomis turėjo dukra L. K. arba žentas R. K., ji tokios teisės neturėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo susijusi su santechnikos darbais. Kokia buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė jos vadovavimo laikotarpiu, ji taip pat nebuvo informuota, kadangi bendrovės reikalais rūpinosi R. K. (2 t., b. l. 1-2).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. K. parodė, kad su savo pusbroliu R. Č. 2011 metais (tikslesnės datos neatsimena) sugalvojo kurti verslą, susijusį su santechnikos darbais. Tad šiai veiklai jiems reikėjo įmonės. Kiek atsimena, R. Č. surado parduodamą įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šią įmonę nupirko jo žmonos L. K. vardu. Iš ko pirko įmonę, jis neatsimena ir kiek mokėjo už šią įmonę pinigų, neatsimena. Kiek atsimena, už įmonės akcijas sumokėjo grynais. Kiek atsimena, pradžioje keletą mėnesių šios įmonės direktore dirbo jo žmonos mama D. M., o paskui šios įmonės direktoriumi apie metus laiko buvo jis, bet koks tai buvo laikotarpis - neatsimena. Kiek žino, jo žmonos, kaip akcininkės, sprendimu buvo priimtas į darbą, o paskui atleistas. Visą įmonės veiklą tvarkė jis su R. Č., o jo žmona į įmonės veiklą nesikišo ir nieko nežinojo. Buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė J. V.. Kokiu pagrindu ji tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. ar ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar buvo sudaryta kokia sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, jis neatsimena. Kiek atsimena, jiems nupirkus minėtą įmonę, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pas J. V.. Ar keičiantis įmonės direktoriams buvo surašomi buhalterinės apskaitos dokumentų priėmimo-perdavimo aktai - jis neprisimena. Niekas niekam realiai dokumentų ir turto neperduodavo, o ar buvo surašomi aktai, jis tikrai neatsimena. Jis nežino, kas buvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų saugojimą, bet, kiek atsimena, šie dokumentai buvo saugomi įmonės buveinėje, tačiau tikslaus adreso ji neatsimena, bet, kiek atsimena, gal Kaune, Savanorių pr. 192. Būdamas įmonės direktoriumi jis turėjo visus prisijungimus prie bendrovės sąskaitos ir galėjo disponuoti jose esančiomis lėšomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo santechniniai darbai. Jo vadovavimo laikotarpiu įmonės finansinė būklė buvo patenkinama, daug skolų neturėjo. 2012 metų pavasarį jo su pusbroliu R. Č. požiūris į verslą nesutapo ir jis išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tad R. Č. tapo šios įmonės direktoriumi. Kam jis pardavė šios įmonės akcijas, jis nežino, tik lygtai pardavė vilniečiams. Už kokią pinigų sumą R. Č. pardavė šią įmonę - jis nežino. Kur yra šios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, jis tikrai nežino. Jam išėjus iš darbo visus įmonės dokumentus ir turtą paliko R. Č.. Ar pasirašė kokius priėmimo-perdavimo aktus, jis tikrai neatsimena. R. Č. gyvena Anglijoje, Londono mieste, tačiau kokiu adresu, jis nežino. Su juo nebendrauja ir jo kontaktų nežino (2 t., b. l. 3-4).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. K. parodė, kad 2011 metais (tikslesnės datos neatsimena) jos vyras R. K. paprašė, kad jos vardu būtų nupirktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos. Ji net nežino iš ko šias akcijas pirko, ji tik pasirašė akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje. Šios sutarties ji nėra išsaugojusi ir pateikti negali. Taip pat nežino, kas mokėjo už šias akcijas ir kokiu būdu buvo atsiskaityta. Kiek atsimena, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 8 d. iki 2013 m. liepos 22 d. vadovavo jos mama D. M., paskui jos vyras R. K. ir paskutinis direktorius buvo R. Č.. Kodėl keitėsi bendrovės vadovai - ji nežino, kadangi įmonės veikloje ji visiškai nedalyvavo, ji buvo akcininke tik formaliai. Kiek žino, šios įmonės veikla buvo santechnikos darbai. Kokia šios įmonės buvo finansinė būklė ji tikrai nežinojo ir nežino, nes nesidomėjo. Kas tvarkė buhalterinę apskaitą - ji nežino. Kiek jai buvo žinoma, šios įmonės visai veiklai vadovavo R. Č. ir realiai tai buvo jo įmonė, tad nuolat ji jam sakė, kad pasiimtų (kam nors parduotų ar kitaip perleistų) šios įmonės akcijas. Kam šios akcijos buvo parduotos - ji nežino, akcijų pirkimo-pardavimo sutartį R. Č. jai atvežė į namus esančius Prienuose ir ji pasirašė. Jai pasirašant sutartį dalyvavo jos vyras R. K.. Už tariamai parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas ji pinigų negavo, kaip ir nemokėjo tapdama šios įmonės akcininke. R. Č. yra jos vyro pusbrolis ir dabar gyvena Anglijoje, tačiau jo kontaktų ji neturi ir nežino, kokiam jis mieste gyvena. Jokių minėtos įmonės dokumentų ji neturi ir nežino, kur jie galėtų būti (2 t., b. l. 5-6).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju R. K. parodė, kad jis nuo 2012 metų pradėjo bendrauti su V. Ž.. Nuo 2012 metų pabaigos jo asmeninė finansinė padėtis buvo silpna, nes niekur nerasdavo darbo. Jis su V. Ž. pradėjo bendravimą nuo to, kad jis už atlygį iš V. Ž. pasirašė ant V. Ž. jam pateikiamų dokumentų, kuriais buvo įtvirtinti žinomai netikri faktai, kad jis tapo įmonės UAB „Viltas“ akcininku ir direktoriumi ir po to vėliau pasirašė ant dokumentų, kuriais buvo kažkam perleista ši įmonė. Vėliau, likusiais 2012 metais ir visų 2013 metų laikotarpiu į jį bent vieną kartą į mėnesį kreipdavosi V. Ž. dėl analogiškų veiksmų, kad jis už atlygį pasirašytų ant dokumentų, kuriais įtvirtinami žinomai netikri faktai, kad jis tapo kitų įmonių akcininku ir direktoriumi. Jis atsimena įmonių pavadinimus be įmonės UAB „Viltas“, kuriuose jis V. Ž. nurodymu analogišku būdu buvo tapęs po jam nežinomų asmenų netikru akcininku ir direktoriumi ir vėliau šias įmones V. Ž. nurodymų fiktyviai perleido kitiems jam nežinomiems asmenims, šios įmonės buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie šias įmones jam yra žinoma, kad su jomis kažkokiu būdu yra susijęs V. Ž.. Jam visiškai nėra žinoma kokią veiklą vykdė šios įmonės iki jam tampant netikru jų savininku, kokią veiklą V. Ž. vykdė su šiomis įmonėmis, apie šių įmonių buhalterinę apskaitą, disponuotą turtą, įgytas mokestines ir kreditorines prievoles, vykdytą kokią nors neteisėtą veiklą. Kai jis pasirašydavo ant V. Ž. jam pateikiamų dokumentų, V. Ž. jam sakydavo, kad jis pasirašė dėl šių įmonių perėmimo ar jų perleidimo dokumentų. Taip pat būdavo ir kitokių šių įmonių dokumentų, tokių kaip pinigų mokėjimo dokumentai ir pirkimų ar pardavimų dokumentai, dėl kurių V. Ž. jam sakydavo, kad juos jam reikia pasirašyti. Jis nesigilindavo į jo pasirašomų dokumentų turinį, nes jam rūpėjo tik gauti už tai atlygį, kurį gaudavo tiesiogiai iš V. Ž. ir jis būdavo nuo 20 iki 50 litų. Dėl šių minėtų dokumentų pasirašymo V. Ž. jį susirasdavo įvairiuose Vilniaus miesto vietose ir jis V. Ž. vairuojamuose automobiliuose šiuos dokumentus pasirašydavo. V. Ž. su juo atsiskaitydavo iš karto, kai jis pasirašydavo ant V. Ž. jam pateikiamų dokumentų. Jis šiuo metu detaliai neatsimena, kada kur kokius dokumentus jis pasirašė ir koks buvo šių dokumentų turinys. Buvo atvejų, kad jis V. Ž. nurodymu kartu su juo eidavo į VĮ „Registrų centras“ Lvovo gatvėje Vilniaus mieste dėl juridinių faktų užregistravimo, kad jis tapdavo minėtų įmonių savininku ir direktoriumi. Jis nežino, ar dėl visų įmonių jis eidavo į VĮ „Registrų centras“. Jam nėra tiksliai žinomi V. Ž. motyvai, dėl kurių jis tapdavo minėtų įmonių savininku ir direktoriumi. Jis, būdamas minėtų įmonių formaliu savininku ir direktoriumi, neturėjo tikslų jų vardu vykdyti ūkinės-komercinės veiklos. Jam formaliai įgijus šias įmones, jam nebuvo žinomos įmonių finansinės problemos ir jo nedomino įmonių turimos mokestinės ar kreditorinės prievolės. Jam formaliai įgijus šias įmones, tarp jo ir V. Ž. nebuvo jokių susitarimų dėl jo veiklos su šiomis įmonėmis. Jis niekada nerengė įmonių valdymo ir dokumentacijos perdavimo dokumentų. V. Ž. jam pateikdavo dokumentus pasirašymui, o kas juos rengė jam nėra žinoma. Jis nesigilino ar jo pasirašomų dokumentų datos sutampa su realiomis pasirašymo datomis. Jis nebuvo perėmęs šių įmonių apskaitos dokumentų, nes jam jų V. Ž. nepasiūlė perimti ir jam jų nereikėjo. Jam nėra žinoma kur yra šių įmonių apskaitos dokumentai. Jam nebuvo perduotas joks šių įmonių turtas, antspaudai, elektroninės bankininkystės įrankiai ar duomenys. Jam nėra žinoma apie šių įmonių vykdytą ūkinę-komercinę veiklą jam tapus formaliu šių įmonių savininku ir direktoriumi. Jam nėra žinoma apie šių įmonių vardu įgytą turtą ir/ar įgytus kreditorinius įsipareigojimus jam būnant formaliu šių įmonių savininku ir direktoriumi. Jam nėra žinoma apie šių įmonių vardu įgytus mobilaus ryšio telefonus ar SIM korteles jam būnant formaliu šių įmonių savininku ir direktoriumi. Jam nėra žinoma apie šių įmonių vardu vykdytą neteisėtą veiklą forminant netikrų sandorių dokumentus jam būnant formaliu šių įmonių savininku ir direktoriumi. Jam nėra žinoma apie šių įmonės apskaitos tvarkymą jam būnant formaliu šių įmonių savininku ir direktoriumi. Jo, kaip šių įmonių direktoriaus, nėra niekas ieškojęs iš valstybinių įstaigų ar įmonių, bent jau apie tai jam nėra žinoma. V. Ž. jam aiškino, kad už tai, kad laikinai pabus formaliu vadovu, jam nebus jokios atsakomybės. Jis patvirtina, kad žinodamas, kad tikrovėje neįgys įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, netaps šios įmonės akcininku ir direktoriumi bei neperims įmonės apskaitos dokumentų ir kitų dokumentų už V. Ž. įteiktą ne mažesnį nei 20,00 litų dydžio piniginį atlygį, 2013 m. birželio 6 d. Vilniuje, V. Ž. nurodymu patvirtindamas savo parašu, suklastojo V. Ž. jam pateiktus pasirašyti dokumentus, nurodytus jam įteiktame pranešime apie įtarimą ir kurie jam buvo pateikti susipažinti apklausos metu, tai yra 2013 m. birželio 06 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimas ir 2013 m. birželio 06 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašas. Tuomet jis 2013 m. birželio 7 d. pateikė valstybės įmonei „Registrų centras“ su jo pasirašytu prašymu minėtus jo suklastotus dokumentus, įtvirtinusius žinomai netikrus duomenis, kad jis tapo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, dėl šių juridinių faktų užregistravimo (2 t., b. l. 7-20).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Ž. parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šios bendrovės veikla yra metalo ir jo dirbinių pardavimas. 2012-2013 metais, tikslių datų neprisimena, jis sugalvojo verstis kita veikla, tai yra pirkti bei parduoti įmones. Vienas įmones jis pirkdavo realiai ir mokėdavo pinigus, tačiau tuo laikotarpiu pasitaikydavo žmonių, kurie kreipdavosi į jį su prašymu, kad įmonę jis nupirktų su skolomis arba su kažkokiomis problemomis, tačiau būdavo taip, kad už tokias įmones ne jis mokėdavo pinigus, o jam sumokėdavo pinigus. Tokiu būdu jis tapdavo įmonės direktoriumi arba įmonės akcininku. Tokios įmonės turėjo kažkokių problemų - skolų ar grėsė bankrotas. Nuo skolų dydžio, nuo problemų kiekio priklausydavo ir jo užmokestis. Kiekvieną kartą jis to klausdavo pardavėjo. Kartais įmonės turėdavo finansinio turto, tai yra kreditorinių skolų. Ikiteisminiam tyrimui pageidaujamoje apimtyje V. Ž. parodymų nedavė (2 t., b. l. 31-37).
Iš 2017 m. gegužės 3 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvados dėl uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/40 matyti, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimą pagal surinktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, duomenis ir dokumentus iš duomenų saugyklų bei trečiųjų šalių, nustatyta, jog tyrimui nebuvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio dokumentai: 2013 m. finansinės atskaitomybės rinkinys, 2013-01-01 – 2014-06-09 buhalterinės apskaitos registrai ir dokumentai, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, kokio dydžio ir kokios struktūros įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo turtą bei debitorinius įsipareigojimus ir mokestinius bei kreditorinius įsipareigojimus 2013-01-01, 2013-12-31 ir 2014-06-09 dienoms, išskyrus AB DNB banko sąskaitos LT324010042502545486 išrašą ir jame įrašytą pradinį 10 Lt likutį 2013-01-01 dienai ir 0 Lt likutį 2013-08-21 dienai. Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą 2013-06-06 – 2014-06-09 laikotarpiu tyrimui nepateikta, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti įforminti dokumentuose, dokumentų duomenys apibendrinami apskaitos registruose. Buhalterinė apskaita turi būti sutvarkyta taip, kad iš buhalterinių sąskaitų būtų galima nustatyti įmonės turtą ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Tyrimo metu buvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-06-06 ir nuo 2013-06-06 iki 2014-06-09. VSDFV Kauno skyrius 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (7.2) S-51149 informavo FNTT prie Lietuvos Respublikos VRM Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyrių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola 2013 m. birželio 6 dienai buvo 16562,65 Lt (4796,88 Eur), tame skaičiuje 16050,15 Lt įmokų už apdraustuosius, 20,94 Lt įmokų už naujus darbo rinkos dalyvius, 488, 30 Lt delspinigių už apdraustuosius ir 3,26 Lt delspinigių už naujus darbo rinkos dalyvius. (1 t., b. l. 182-187).
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ja panaikino. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Minėti ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad R. Č., būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiu savininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, turėdamas savo žinioje įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, veikdamas tyčia, siekdamas vieningo sumanymo išvengti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turimos 2013 m. birželio 6 dienai susidariusios 4796,88 eurų dydžio mokestinės prievolės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui įvykdymo, siekdamas savo naudai išvengti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo proceso bei siekdamas, kad valstybinės įstaigos negalėtų pasinaudoti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais tiriant šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, suvokdamas savo nusikalstamo veikimo pobūdį bei numatydamas, kad nesaugant įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nebus galima nustatyti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir siekdamas šių padarinių atsiradimo, susitaręs su V. Ž., kad šis už atlygį suorganizuos jo, R. Č., sąsajų panaikinimą dėl ankstesnės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos, tyčia paslėpė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1991 m. spalio 17 d. iki 2013 m. birželio 6 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 6 d. turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, ir tokiu būdu jis, R. Č., įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 4796,88 eurų dydžio turtinės prievolės. Taip R. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu sutiko ir nurodė, kad su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (t. 2, b. l. 86).
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje pareiškė 4796,88 civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 38-52). Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad R. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, siekdamas išvengti įmonės naudai turimų mokestinių prievolių įvykdymo valstybės biudžetui, t.y. 2013 m. birželio 6 dienai susidariusios 4796,88 eurų įmokų skolos Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos (toliau- VSDFV) Kauno skyriui, tyčia paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei apskaitos registrus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, finansinės būklės rezultatų, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio bei struktūros, tokiu būdu išvengdamas prievolės ir padarydamas VSDFV biudžetui prašomą priteisti 4796,88 eurų dydžio žalą. Civilinis ieškinys įrodytas pateiktų dokumentų kopijomis, civiliniame ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, padaryta turtinė žala nėra atlyginta, ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis ieškinį pripažįsta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš kaltinamojo priteisiant ieškovo visą prašomą sumą. Kaltinamasis R. Č. įsipareigojo turtinę žalą atlyginti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 87).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti nesunkus ir apysunkis nusikaltimai, veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę – dirbantis, neteistas (b. l. 74), baustas administracine tvarka (b. l. 75-80), duomenų apie gydymąsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre byloje nėra, su žmona augina du nepilnamečius vaikus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – baudas, jas bendrinant apėmimo būdu. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė už kiekvieną atskirą nusikalstamą veiką, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 40 MGL (1506,40 eurų) baudą.
R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 MGL (2259,60 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. Č. skirti subendrintą bausmę – 60 MGL ( 2259,60 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Č. skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL ( 1506,40 Eur) baudą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. Č. priteisti 4796,88 eurus turtinės žalos atlyginimą.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.