- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- A5.-3-659/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00995-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- N. M.
- Advokatai
- Juozas Viščinis
sekretoriaujant Linai Beniušienei, Kristinai Matiuchovai.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. M., jo atstovui advokatui Juozu Viščiniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis, 2018-05-30 00 val. iki 2018-06-01 00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t.y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, leido dirbti pardavėja K. V. 2018-06-04, bei parduotuvės administratoriumi K. Č. 2017-05-30, apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu N. M. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino ir paaiškino, kad dėl K. Č. – tai pastarasis atvyko į Nidą anksčiau nei buvo sutarta. K. Č. atvyko pailsėti prieš sezono pradžią. K. Č. atvyko 2018 05 24, jis – N. M. su juo susitiko, aptarė darbo sąlygas. Susitarė, kad dirbti pradės nuo 2018 06 01, tačiau 2018 05 30, prieš įsigaliojant darbo sutarčiai, K. Č. atvažiavo ir buvo paplūdimyje. Netikėtai atvyko vienas iš tiekėjų, o jo – N. M., nebuvo Neringoje, todėl paprašė Karolio, kad nueitų ir uždėtų ant pirkimo-pardavimo sutarties parašą. Karolis daugiau nieko nedarė, tą dieną nedirbo. Dėl Kamilės paaiškino, kad padavė skelbimą per socialinį tinklapį „Facebook“. Su jais susisiekė Kamilė. Jis nurodė Kamilei, kad yra pozicija, bet reikės dirbti su verslo liudijimu. Darbo pobūdis – lauko prekyba. Prekes tiekė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kamilė atvažiavo, atsivežė verslo liudijimą, jie patarė sąlygas, pasirašė ir gavo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis – N. M., paaiškino Kamilei, kad ji gali užsidėti 30-40 proc. antkainį ir ji su tuo sutiko. Tai buvo pirmas K. V. darbas. Taip pat dar prieš patikrinimą buvo kalbėta, kad kai atsidarys parduotuvė, reikės vieno žmogaus, todėl ji turės galimybę padirbti ir parduotuvėje. Kai atėjo policijos pareigūnai, Kamilė pasimetė, išsigando, paaiškinime nurodė padrikas mintis. K. V. parodymai neatitinka tikrovės. Tuo metu, kai buvo patikrinimas, K. V. dirbo su verslo liudijimu. Gautus pinigus, už prekių pardavimą, savaitės pabaigoje jturėjo atiduoti tiekėjui, tačiau ji neturėjo kur juos laikyti, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas - MB „(duomenys neskelbtini) s“ akcininkas, pasakė jai, kad ji tuos pinigus gali perduoti „(duomenys neskelbtini)“ administratoriui K. Č.. Tuos pinigus K. Č. padėjo į seifą, tada atėjo policija ir nustatė, kad iš lauko prekybos pinigai atsidūrė MB „(duomenys neskelbtini)“ seife. Todėl nelegalaus darbo nėra. Kai K. V. dirbo parduotuvėje, tai darbo sutartis su ja buvo pasirašyta. MB „Energetikonas“ su lauko prekyba nesusijusi. Ši bendrovė į Neringos savivaldybės administraciją kreipėsi tik tada, kai sužinojo, kad Kamilei reikia, tai buvo 2018 m. birželio pab.
Liudytoja K. V. parodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį ieškojo darbo Nidoje ir socialiniame tinklapyje „Facebook“ surado darbo skelbimą, kad Nidoje atsidarys nauja parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ ir ieško, kas su verslo liudijimu, šalia prekiautų daržovėmis. Ten ieškojo darbuotojų ir parduotuvėje, bet šalia buvo ir skelbimas prekiauti su verslo liudijimu. Tada ji parašė pagal tą skelbimą, nusiuntė CV, darbdavys susisiekė su ja, vyko darbo pokalbis internetu, per Skype programą, tada ji atvažiavo į Nidą ir gavo darbą, t.y. Elektrėnuose išsiėmė verslo liudijimą ir tada ji atvažiavo į Nidą. Nidoje pasirašė sutartis dėl sklypo su Nidos valdomis, ir su veterinarija, kai išsiėmė leidimą prekiauti. Ji parduotuvėje laikydavo pinigus, o vėliau ir pati įsidarbino toje parduotuvėje, nes bijojo, kad gali nesuprekiauti tiek, kad jai atsipirktų viskas. Patikrinimo metu ji dirbo lauko prekyboje, parduotuvėje jos nebuvo. Atvažiavo policija ir ji labai išsigando, nes bendravimas buvo šiek tiek gąsdinantis, ji iš pareigūnų elgesio suprato, kad ji kažką negerai daro. Pareigūnai jai iš esmės nurodė, ką rašyti, klausinėjo, kur dokumentai, direktorius ir pan. Ji nurodė, kad direktorius yra Naglis, nors pati žinojo, kad jis jai nėra direktorius. Dėl išgąsčio susipainiojo savo parodymuose. Pareigūnai ją filmavo, liepė pinigus skaičiuoti, todėl ji ir prišnekėjo ne visiškai teisingai. Patikrinimo metu N. M. nebuvo, pareigūnų prašymu ji skambino N. M., bet jis pasakė, kad yra išvykęs. K. Č. žino, jis dirbo toje parduotuvėje administratoriumi. Patikrinimo metu jis – K. Č. buvo. Ji nežino ar pareigūnai klausinėjo K. Č. apie ją, nes jos – K. V., nebebuvo parduotuvės viduje. Kai tarėsi su N. M. dėl prekybos, tai kalba buvo tik apie tai, kokį antkainį ji galėtų užsidėti, ir kiek galėtų užsidirbti. Jai niekas nenurodė perduoti pinigus K. Č., ji pati nesijautė saugiai ir bijojo palikti pinigus tame bute, kur buvo apsistojusi. Pinigus jai pasiūlė laikyti parduotuvės seife N. M., ten tiesiog susitarimas tarp jų buvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Vadovaujantis DK 44 straipsnio 4 dalimi, darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, N. M. nesutinka padaręs nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir tvirtina, kad K. V. patikrinimo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, o pagal verslo liudijimą vykdė prekybą savarankiškai; dėl K. Č. paaiškino, kad pastarasis darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2018-06-01, o 2018-05-30 N. M. prašymu priėmė tik prekes. Vis dėlto teismas, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, negali sutikti, kad N. M. veikoje nėra ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių. Nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, kad 2018-06-04 atlikus MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, lauko prekybą vykdė K. V., kuri paaiškino, kad šioje įmonėje dirba nuo 2018-06-01. Taip pat nustatyta, kad K. Č. 2018-05-30 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo perdavimo aktą Nr. 0022023 kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ administratorius (b. l. 5). Iš 2018-06-04 patikrinimo akto matyti, kad patikrinimo metu tyrėjai buvo pateikta be kita ko ir 2018-06-01 darbo sutartis Nr. 08/06-1 K. Č. vardu (du egzemplioriai, sutartys nepasirašytos šalių, nepatvirtintos įmonės antspaudu (b. l. 11-12). 2018-06-04 K. Č. paaiškinimu nustatyta, kad jis nurodė, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2018-06-01, taip pat patvirtino, kad pradėjus dirbti darbo sutartis pasirašyta nebuvo (b. l. 14-15). Tokiu būdu akivaizdu, kas K. Č. 2018-05-30 pasirašydamas prekių priėmimo perdavimo akte kaip parduotuvės administratorius (b. l. 25), atliko darbo funkcijas, nors apie K. Č. įdarbinimą nebuvo pranešta nustatyta tvarka VSDFV skyriui. Nepaisant to, kad N. M. tvirtina, jog 2018-05-30 dieną K. Č. nedirbo, o tik jo – N. M., prašymu atėjo priimti prekių, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginiai yra nepagrįsti bylos medžiaga ir vertintini tik kaip siekis išvengti gresiančios griežtos atsakomybės. Pažymėtina, kad teismas negali remtis liudytojo K. Č. parodymais, duotais notaro biure, nes ANK nenumato galimybės apklausti liudytojus tokiu būdu.
Iš 2018-06-04 K. V. rašyto paaiškinimo matyti, jog ji nurodė, kad dirbti MB „(duomenys neskelbtini) “ pradėjo nuo 2018-06-01, tačiau darbo sutarties su savimi neturi, jos nepasirašė, nes turi verslo liudijimą. Jos darbo laikas yra nuo 10 iki 19 h, tačiau atsidarius parduotuvei – keisis. Paaiškinime be kita ko nurodoma, kad nuo 2018-06-01 ji suprekiavo 819,33 Eur, pinigus pristato Karoliui, kuris rūpinasi pinigų apskaita (b. l. 16-17). Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja K. V. parodė, kad 2018 m. balandžio mėnesį ieškojo darbo Nidoje ir socialiniame tinklapyje „Facebook“ surado darbo skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog Nidoje atsidarys nauja parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškoma, kas su verslo liudijimu, šalia prekiautų daržovėmis. Kai tarėsi su N. M. dėl prekybos, tai kalba buvo tik apie tai, kokį antkainį ji galėtų užsidėti, ir kiek galėtų užsidirbti. Pinigus jai pasiūlė laikyti parduotuvės seife N. M.. Teismas, vertindamas liudytojos parodymus pastebi, kad N. M. socialiniame tinklapyje „Facebook“ ieškojo darbuotojų tiek atsidarysiančiai parduotuvei, tiek lauko prekybai. Tiek iš K. Č., tiek iš K. V. rašytinių paaiškinimų matyti, kad lauko prekyba buvo vykdoma direktoriaus nurodymu (b. l. 14-15; 16-17). K. V. taip pat patvirtino, kad kai tarėsi su N. M. dėl lauko prekybos, tai kalba buvo tik apie tai, kokį antkainį ji galėtų užsidėti, ir kiek galėtų užsidirbti. Taigi, nors K. V. dirbo pagal verslo liudijimą, tačiau darbo sąlygas, prekių antkainio dydį - uždarbį, ji derino būtent su N. M.. Be to tai, kad lauko prekyba buvo vykdoma (duomenys neskelbtini), t.y. tuo pačiu adresu, kur ir parduotuvė, taip pat tai, kad K. V. dirbo nustatytu darbo grafiku (b. l. 17), pinigus už parduotas prekes perduodavo K. Č., rodo, kad K. V. dirbo išskirtinai MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, paklusdama šios bendrovės nustatytai darbo tvarkai. Pastebėtina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria K. V. sudarė tiekimo sutartį (b. l. 101-102), vadovas nuo 2017-05-05, o direktorius nuo 2017-06-07 yra E. S. (b. l. 124), t.y. tas pats asmuo, kuris nuo 2012-10-23 yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 125). Teismo posėdžio metu N. M. taip pat patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. Taigi nurodyta aplinkybė tik patvirtina, kad liudytoja K. V., nors ir turėjo verslo liudijimą, pati asmeniškai nieko nesprendė ir sutartį sudarė su tuo tiekėju, kuris jai buvo nurodytas. Tai, kad tarp MB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. V. buvo susiklostę darbiniai santykiai patvirtina ir ta aplinkybė, kad K. V. minėtoje bendrijoje buvo įdarbinta 2018-06-07 (b. l. 28), kas rodo, jog K. V. rašytiniuose paaiškinimuose ir teisme iš esmės teisingai nurodė su jos įdarbinimu susijusias aplinkybes (darbo sutarties sąlygas, atlyginimą aptarė su N. M., buvo parengta, tačiau nepasirašyta darbo sutartis, darbo laikas, kuris atsidarius parduotuvei keisis, darbo vieta (b. l. 16-17)), tačiau dėl jauno amžiaus ir patirties stokos, ji klaidingai suprato savo, kaip darbuotojos, statusą. Taigi aukščiau aptarti įrodymai, papildydami ir patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų padaryto administracinio nusižengimo vaizdą, todėl jais nesiremti teismas neturi pagrindo. N. M. versija, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, prieštarauja visai kitai įrodomajai bylos medžiagai, todėl atmestina.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, kas rodo, kad savo elgesio kritiškai nevertina, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. M. skiriant švelniausią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 1 000 Eur.
Administracinio nusižengimo protokole matyti, kad aprašant padarytą nusižengimą, nurodyta, kad K. Č. dirbo 2017-05-30, tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad pažeidimas padarytas 2018 metais. Vadovaujantis ANK 638 straipsniu, šis rašymo apsirikimas taisytinas teismo iniciatyva.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
N. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam nuobaudą – 1 000 (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18090182900 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.