- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-03
- Bylos Nr.
- 1-804-880/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08423-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Kategorijos
- 1.2.4.4.1Nesunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), oficialiai nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017-07-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d., pritaikius LR BK 64' str., laisvės apribojimu 1 metams, uždraudžiant turėti, įgyti ir vartoti alkoholį, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. ryto būti namuose, atlyginti priteistiną žalą, tęsti darbą;
2) 2020-06-09 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str.1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64' str. 1 d. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; bausmę atlikti baigė 2021-10-08, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Š. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, dėl ko jis ilgai sirgo, o būtent:
2022 m. kovo 11 d. apie 21.15 val. M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( 0,74 promilės etilo alkoholio ) daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia kumščiu vieną kartą sudavė S. J., tai yra asmeniui, su kuriuo jis gyvena neįregistravęs santuokos, į nosį, padarydamas jai nosikaulių lūžį ir tuo nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą. Šiuo smurtiniu veiksmu M. Š. S. J., tai yra savo šeimos nariui, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko ji ilgai sirgo.
Šiais veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad su S. J. gyvena 5 metus, turi bendrą mažametį vaiką, kuriuo kartu rūpinasi, nusikaltimo metu vedė bendrą ūkį, o šiuo metu gyvena atskirai. 2022-03-11 M. Š. su S., jos motina su sugyventiniu ir į svečius atėjusiu T. S. jų bute gėrė alkoholinius. Išgertuvių metu S. kabinėjosi prie M. Š. konfliktavo, todėl jie vis pykosi. Taip ji visuomet elgiasi. Vakare, galimai jau buvo po 21 val., S. išėjo į laiptinę parūkyti. M. Š. irgi su ja išėjo. Laiptinės aikštelėje prie jų buto jie ir toliau pykosi. Kiek M. Š. prisimena, tai konflikto metu S. laiptinėje sėdėjo ant batų dėžės. Laiptinėje jie buvo dviese. Jie buvo girti. Todėl M. Š. tiksliai visų savo veiksmų neprisimena. Pykstantis jis skėsčiojo rankomis ir kartą nenorėdamas kartą sudavė nukentėjusiajai į nosį. Grįžus į butą, jis S. atsiprašinėjo. Taip pat prašė S. mamos S. J., kad ji pakalbėtų su S., jog ši jo iš buto neišvarinėtų. Jis nuoširdžiai gailisi, kad konflikto metu nesusivaldė ir sudavė S. tuo sulaužydamas jai nosį. Su civiliniais ieškiniais visiškai sutinka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė: su M. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 6 metus. Nėra susituokę, yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį. Kartu augina bendrą 4 metų amžiaus sūnų. Gyvena S. J. mamos bute kartu su mama S. J. ir jos sugyventiniu A. B.. 2022 m. kovo 11 d. apie 12 val. į jų butą atėjo T. S. ir visi (T., ji su M., mama su sugyventiniu ) gėrė virtuvėje alkoholinius gėrimus. Jie gėrė visą dieną. Tačiau visą laiką visi kartu nebūdavo: tai visi susėsdavo virtuvėje, tai kas nors išeidavo į kiemą, tai mama su sugyventiniu išeidavo pas kaimynus. Išgertuvių metu tarp jos ir M. prasidėjo žodinis konfliktas. Buvo susipykę kelis kartus, vis dėl kažkokių nesvarbių priežasčių. Apie 21 val. S. J. išėjo į laiptinę parūkyti. Taip pat atėjo ir M. Mama, jos sugyventinis ir T. liko bute. Jie jau buvo labai girti. S. J. su M. buvo blaivesni už likusiuosius, nes su jais gėrė trumpesnį laiką ir gėrė mažesniais kiekiais. Taigi laiptinėje ji su M. vėl susipyko. S. J. pasakė jam, kad jis susirinktų daiktus ir nešdintųsi iš jos buto. To konflikto metu M. jai vieną kartą kumščiu sudavė į veidą. Nuo smūgio iš nosies pradėjo bėgti (nestipriai) kraujas. Todėl, galimai, niekur kraujo ir neprilašėjo. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) namo paskutinio (trečio) aukšto aikštelėje tarp (duomenys neskelbtini) butų. Laiptinė buvo apšviesta. Kad ji su M. barėsi niekas (iš jų buto) negalėjo girdėti, nes jų bute garsiai grojo muzika. O šalia esančiame bute kaimynė J. V. visuomet būna girta. Tad ji tikrai nieko negalėjo matyti ar girdėti. Nuo suduoto smūgio S. J. labai skaudėjo nosį ir ji pradėjo verkti. M. išsigando savo poelgio. S. J. grįžo atgal į butą. Virtuvėje buvusiems pasakė, kad M. jai trenkė į nosį. Bet ar mama dėl girtumo prisimena tą momentą (kad ji atėjo ir pasakė, kad ją sumušė) S. nežino. Ar T. tai girdėjo, ji nežino. Tiesiog jokios aplinkinių reakcijos į tą jos pasakymą nebuvo. A. jau miegojo. Kad jai iš nosies bėga kraujas, S. J. nežino, ar kas nors matė. M. tai matė, kad iš nosies jai bėga kraujas. Ji virtuvėje verkė, o M. jos atsiprašinėjo. Ji liepė nešdintis iš buto. Pati nuėjo į tualetą parūkyti ir paskambino į BPC, norėdama iškviesti greitąją med. pagalbą. Išėjusi iš tualeto M. pasakė, kad paskambino į BPC ir tuoj atvyks policijos pareigūnai. Maždaug po pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai ir GMP medikai. Ji buvo pristatyta į Žalgirio klinikas, bet iš ten buvo nukreipta į Lazdynų universitetinę ligoninę. Ten jai buvo nustatytas nosies lūžis. Iki to laiko M. jos atžvilgiu nesmurtavo. (b.l. 90-92)
Liudytoja S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dukra S. J. kartu su savo sugyventiniu M. Š. apie 6 metus gyvena jos bute (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 11 d. ji ir A. B. svečiuose išgėrė alkoholio ir grįžo į namus. Namie dar nutarė toliau švęsti. Tad ji su A., S. su M. namie gėrė alkoholį. Dar buvo atėjęs ir T. S.. Išgertuvių metu S. ir M. vis dėl kažkokių nesvarbių dalykų pradėdavo pyktis. S. liepė M. susirinkti daiktus ir išsikraustyti. Sunku pasakyti kuri tai buvo valanda kai S. išėjo parūkyti į laiptinę ir iš paskos į laiptinę išėjo M. S. J. girdėjo, kad jie laiptinėje barėsi. S. J. į laiptinę nėjo ir nematė, kas ten tarp jų vyko. Neužilgo į butą grįžo S. Ji verkė ir laikėsi už nosies. Jos nosis buvo ištinusi. Kai jos nosis yra smulkutė, labai akivaizdžiai patinimas matėsi. Ar iš nosies kraujavo, S. J. neatkreipė į tai dėmesį. Ji paklausė S., kas atsitiko. S. pasakė, kad M. jai trenkė. S. J. suprato, kad greičiausiai jis S. sulaužė nosį. M. atėjo iš laiptinės iš paskos S. ir pradėjo jos atsiprašinėti. S. tik šaukė, kad jis nešdintųsi iš buto. Po to S. nuėjo į tualetą. M. atėjo prie S. J. ir prašė, kad ši pakalbėtų su dukra, kad ši jo neišvarinėtų. M. sakė, kad jis konflikto metu nesusivaldė ir S. trenkė. Sakė, kad taip padarė jis netyčia ir tikrai nenorėjo jos sužaloti, sulaužyti nosį. S. J. pasakė, kad S. dabar yra pikta ir tik ji gali nuspręsti, ar nori su juo gyventi. Kadangi S. J. buvo girta ir labai norėjo miegoti, tai prigulė ant lovos kambaryje. Per miegus dar girdėjo, kaip S. pasakė, kad iškvietė greitąją med. pagalbą ir kad atvyks policijos pareigūnai. Tačiau jau kas vyko toliau S. J. nežino, nes užmigo. ( b.l. 106-109)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pagal 2022-03-11 21.25 val. gautą pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), verkdama pranešėja S. J. nurodė, kad būnant daugiabučio namo laiptinėje ir rūkant prie savo buto durų, tarp jos ir sugyventinio M. Š. kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į nosį ir, galimai, ją sužalojo.(b.l. 25)
2022-03-11 PRĮR išraše rašoma, kad pranešėja S. J., 2022-03-11 d. 21.23 val. paskambinusi bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, kad neblaivus sugyventinis sudavė jai per veidą, galimai lūžo nosis.(b.l. 20-24)
2022-04-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1107/2022( 01) konstatuota, kad S. J. diagnozuotas nosikaulių lūžis, padarytas kietu buku daiktu (daiktais) mažiausiai vienu trauminiu poveikiu iki apžiūros VšĮ RVUL 2022-03-11, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2022-03-11 ) ir aplinkybėmis, t.y. suduodant smūgį į tiriamosios nosies sritį. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. (b.l. 47)
Alkoholio matuoklio “Alcotest 6810” 2022-03-11 21.50 val. M. Š. nustatytas 0,74 prom. girtumas.(b.l. 86)
Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Daugiabutis yra 2,5 aukšto, vienos laiptinės. Įvykio vieta yra paskutiniame laiptinės aukšte, šalia (duomenys neskelbtini) būtų. Šalia šių butų yra laiptinės aikštelė su turėklais. Aikštelėje patiestas kilimas ir stovi medinė dėžė. Ant medinės dėžės padėta peleninė. Šalia (duomenys neskelbtini) buto durų ant kilimėlio stovi vyriškų batų pora ir plastmasinis butelis. Laiptinės aikštelėje ant kilimo mėtosi moteriškos ir vyriško šlepetės, taip pat arčiau (duomenys neskelbtini) buto stovi daugiau batų porų. (b.l. 12-18)
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį arba šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog M. Š. tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. tyčia suduodamas smūgį nukentėjusiajai, kuri buvo jo šeimos narys, į veidą nesunkiai ją sužalojo. Nusikaltimas įrodytas kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios parodymais, liudytojos S. J. parodymais, 2022-04-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G1107/2022( 01) ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl bausmės skyrimo.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikaltimą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).
Skiriant bausmę M. Š., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, t. y. kad padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), kuris yra baigtas. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis anksčiau teistas du kartus. Nusikaltimas sunkesnių pasekmių nesukėlė, padarytas vienu smūgiu. Kaltinamasis administracine tvarka baustas 47 kartus (b.l. 181-183), oficialiai dirba, išlaiko mažametį vaiką. Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytą nusikaltimą paskiriant laisvės atėmimą 1 metams.
Remiantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažinama vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Pagal BK 75 straipsnį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarbu tai, kad taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Įvertinus M. Š. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas bausmės vykdymą atidėti, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taikant asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Atsižvelgiant į tai, bausmės vykdymas M. Š. atidedamas dviem metams, paskiriant įpareigojimą dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padaro smurtinius nusikaltimus, jam taip pat skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas elgesį keičiančiose programose.
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 1009,51 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo, kuriuos sudaro nukentėjusiosios S. J. gydymas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir jos gydymas kainavo 1009,51 Eur, kuriuos apmokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Kadangi ieškinys pagrįstas, su juo sutinka ir kaltinamasis, todėl jis yra tenkinamas.
Byloje taip pat pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 255,68 Eur žalos atlyginimo, kuri susidarė nukentėjusiajai dėl sužalojimo išmokėjus 255,68 Eur ligos išmoką. Kadangi ieškinys pagrįstas, su juo sutinka ir kaltinamasis, todėl jis yra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
M. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, M. Š. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 8 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti dviem metams, įpareigojant M. Š. bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi ir 72² straipsniu M. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šią baudžiamojo poveikio priemonę jis turi įvykdyti per vienerius metus.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022-03-11 iki 2022-03-12.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo M. Š. priteisti 1009,51 Eur padarytą žalą.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį patenkinti ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo M. Š. priteisti 255,68 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.