- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-26
- Bylos Nr.
- e1-2409-978/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Kaltinamasis
- E. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Beatričė Bakanauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje E. M. (E. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsislavinimo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nevedęs, praeityje (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. 2020 m. liepos 26 d. apie 00.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 15A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
E. M. ikiteismio tyrimo metu pirmos apklausos metu dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalies, savo nuomonės neišreiškė ir parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, anksčiau teistas. Parodymus duos lietuvių kalba. Nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilis Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jo motinos L. M. vardu. Jo vardu yra išduotas galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Šiuo metu nuo parodymų atsisako. Parodymus pageidauja duoti kitą dieną, kai bus iškviestas ikiteisminio tyrimo tyrėjo į apklausą (b.l. 35). 2020 m. rugpjūčio 6 d. antros apklausos metu E. M. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2020 m. liepos 26 d. apie 00.00 val., kartu su draugais jis atvyko iki (duomenys neskelbtini) esančio „McDonalds“ greito maisto restorano nusipirkti valgyti, pavalgęs jis persėdo į automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nusprendė vykti namo pats, prieš važiuojant į namus buvo išgėręs 3 butelius po 0,5 litrų alaus. Išvažinėjant, po posūkio į kairę, išvažiavus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), prie jo privažiavo pareigūnų automobilis ir jį sustabdė. Pareigūnai paprašė pasitikrinti dėl neblaivumo, jis nesutiko, kodėl atsisakė, negali paaiškinti, buvo susijaudinęs, kiek susinervinęs, jog jį stabdo policija, nėra nieko tokio panašaus padaręs ar vairavęs išgėręs. Pareigūnai jį įspėjo, kad, jeigu nesitikrins neblaivumo, bus baudžiamoji atsakomybė, tačiau jis vis tiek atsisakė. Tuomet buvo pristatytas į areštinę. Jis apie 4 metus gyvena, oficialiai dirba (baldų montuotoju) (duomenys neskelbtini), Lietuvoje beveik nebūna. Į Lietuvą atvyko prieš mėnesį paatostogauti, pailsėti. Ne viską seka, kas susiję su įstatymais ir atsakomybėmis už jas, tačiau supranta, jog nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Gailisi dėl savo poelgio. Automobilis, kuriuo važiavo, priklauso motinai, kuri šiuo metu taip pat (duomenys neskelbtini), tačiau juo naudojasi visi šeimos nariai - tėtis, brolis ir jis. (b. l. 38)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK VTV MK vyriausiuoju patruliu. 2020 m. liepos 25 d. pamainą pradėjo 19.00 val. Dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK VTV MK vyriausiuoju patruliu Š. Ž. ir Vilniaus aps. VPK VTV MK vyriausiuoju patruliu T. B. apie 00.50 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo automobilį „Mercedez Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris keistai manevravo, tai yra tris kartus bandė prisiparkuoti prie bortelio, tačiau visus kartus atsitrenkė į bortelį ir, nepavykus prisiparkuoti, apsisuko ir išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės link (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pasiviję minėtą automobilį „Mercedez Benz“, jį sustabdė adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) prie pastato, pažymėto Nr. 15A. Priėjęs prie šio automobilio jis pamatė, kad už vairo sėdi, kaip vėliau paaiškėjo - E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, tai yra iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, elgesys buvo neadekvatus. Paklausus šio asmens, ar jis vartojo alkoholį, jis nieko neatsakė, tačiau jo vairuotame automobilyje matėsi tušti buteliai nuo alaus. Kadangi asmuo atrodė akivaizdžiai neblaivus, nusprendė patikrinti jo blaivumą alkotesteriu „ALCOTEST 7510“ Nr. ARKB-0232, tačiau vairuotojas E. M. kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą. Paklausus jo, kodėl jis nesutinka tikrintis blaivumą, E. M. paaiškino, kad šiuo metu Lietuvoje „siaučia“ korona virusas ir todėl jis blaivumo alkotesteriu nesitikrins. Tada jis paaiškino, kad už atsisakymą tikrintis blaivumą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau E. M. vis tiek kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą. Dėl to E. M. sulaikė ir pristatė į Vilniaus aps. VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi, o jo vairuotas automobilis „Mercedez Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į saugojimo aikštelę Vilniuje, Eišiškių pl. 127 (b.l. 24).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. M. 2020 m. liepos 26 d., 00.55 val. atsisakė tikrintis blaivumą, nurodydamas, kad šiuo metu visur siaučia korono virusas. Neblaivumo nustatymo akte nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena (b. l. 7).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Mercedez Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra L. M. (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, neblaivumo nustatymo aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad E. M. vairavo automobilį „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai (atsisakė tikrintis blaivumą), todėl kaltinamojo E. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis E. M. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, prašė leisti baudą sumokėti iki 2021 m. rugpjūčio 14 d., taip pat sutiko su siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (b. l. 54).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai vengdamas neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad E. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – E. M. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 48-51), praeityje vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 46), nedirbantis (b. l. 47), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 60 MGL (3 000 EUR), šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
E. M. prašė leisti sumokėti jam skirtiną baudą iki 2021 m. rugpjūčio 14 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. M. nedirbantis, todėl, teismo vertinimu, įvertinus skirtinos baudos dydį bei siekiant sudaryti kaltinamajam galimybę savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą E. M. savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatytas dvidešimt keturiems mėnesiams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
E. M. nusikalstamą veiką padarė esant nustatytiems neblaivumo požymiams, naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. E. M. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad E. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. M. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 2 metų laikotarpiui.
Prokurorė taip pat prašė taikyti kaltinamajam E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto atitinkančios vertės konfiskavimą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam E. M., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo motinai L. M.. Tai patvirtino pats kaltinamasis, be to, šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 16). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – L. M., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo E. M. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 1050 Eur be PVM (b. l. 13), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus judrioje miesto gatvėje ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio „Mercedez Benz“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2020 m. liepos mėnesiui nustatyta 1270 Eur su PVM (b. l. 13), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Ikiteisminio tyrimo metu E. M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. liepos 26 d. 00.55 val. iki 2020 m. liepos 26 d. 10.51 val., t. y. vieną dieną (b. l. 27-30), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu ir pabloginti jo būklę, nustatant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nuo 2020 m. liepos 29 d. iki 2021 m. sausio 29 d. (b. l. 42-44) paliktinas iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
E. M. (E. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. paskirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, E. M. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2020 m. liepos 26 d. 00.55 val. iki 2020 m. liepos 26 d. 10.51 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 38 MGL (1 900 EUR) dydžio baudą.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dvidešimt keturis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. M. automobilio „Mercedez Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1270 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų).
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
E. M. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dvidešimt keturių mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.