- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-944-436/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Izolda Nėnienė, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- I. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Izoldos Nėnienės ir Raimondo Buzelio, rašytinio proceso forma, apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2S-944-274/2011 pagal atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-01-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1056-568/2011 pagal ieškovės I. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei santuokinio turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama 2011-01-13 nutartimi tenkino ieškovės I. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - priteisė iš atsakovo V. N. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. N., gim. 1999-06-12 ir nepilnamečiui sūnui D. N., gim. 2006-05-24 po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatant, kad laikiną išlaikymą uzufrukto teise tvarko ieškovė I. N..
Šalies argumentai
Atsakovas V. N. su virš paminėta teismo nutartimi nesutinka ir atskiruoju skundu prašo ją panaikinti. Atsakovo įsitikinimu, teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina dėl šių motyvų. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog vaikams yra reikalingas toks išlaikymo dydis. Taip pat ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų ir dėl to, koks išlaikymo dydis yra teikiamas pačios ieškovės. Vadovaujantis LR CPK 178 str, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė ir į kitas aplinkybes, į tai, kad atsakovas šiuo metu neturi jokių pajamų, yra bedarbis, todėl jis neišgalės mokėti priteisto laikino materialinio išlaikymo. Atsakovas teigia, kad ieškovė išmetė jį su visais daiktais, iš bendros nuosavybės teise priklausančios, gyvenamosios vietos. Esant tokiai situacijai, atsakovas turėjo ieškotis kito gyvenamojo ploto. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nors tam nebuvo faktinio pagrindo, ne visapusiškai ir ne objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atmestinai ir taip pažeidė CPK 12, 178, 185 straipsnius. Pirmosios instancijos teismas neginčytinai gynė tik ieškovės teises, nepaisydamas šalių interesų pusiausvyros, todėl buvo pažeistas LR CPK 6 str, bei LR Konstitucijos 29 straipsnis. Tai esantis pagrindas teismo procesinį sprendimą naikinti.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo „AB DnB Nord bankas" atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismą spręsti skundą savo nuožiūra.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą, atsisako jį tenkinti štai dėl kokių priežasčių.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Si taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta..
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis -užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųj ų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CK 3.65 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas - būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko teisė gauti išlaikymą civilinės bylot nagrinėjimo metu. Reikalavimo priteisti išlaikymą pateikimo teismui faktas patvirtina galimą vaiko išlaikymo teisės pažeidimą, todėl esant šalies prašymui, teismas privalo ją taikyti.
Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, nepilnamečių vaikų tėvai nesugyvena, konfliktuoja, kartu negyvena beveik dvejus metus, nelikę šeimyninių santykių, santuokinių interesų, neveda bendro ūkio. Kadangi abu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove I. N., o atsakovas V. N. neteikia jiems išlaikymo, todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, pagrįstai tenkino ieškovės prašymą, taikydamas laikinąją apsaugos priemonę ir priteisdamas iš atsakovo laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki įsiteisės teismo sprendimas. Šie teismo veiksmai atitinka CK 3.65 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto reikalavimus.
Nepagrįstais kolegija laiko ir atsakovo argumentus dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio. LAT Senato 2005-06-23 nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje" orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį siūloma laikyti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, jog teikiant išlaikymą sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos pagrindu, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė nei viena minimali mėnesio alga. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje NR. 3K-3-713/2002, pasisakydama^ dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, pagal analogiją taikė LR CK 6.431 str. 2 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą dviems nepilnamečiams vaikams, nenukrypo nuo šios teismų praktikos, o taip pat tinkamai įvertino ir atsakovo turtines galimybes, aplinkybę, kad išlaikymas turi būti teikiamas dviems nepilnamečiams vaikams.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus ir vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 151 str. 5 d., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra neskundžiamą.