- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1279-109/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Neringa Venckienė, Antanas Burdulis
- Ieškovas
- G. V., J. V.
- Atsakovas
- V. M., G. M., R. Ž., B. M.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Neringos Venckienės, sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant ieškovų G. V. ir J. V. atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, atsakovui V. M. , trečiojo asmens atstovui J. J. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-177-292/2007 pagal ieškovų G. V. ir J. V. ieškinį atsakovams V. M. , G. M. , V. M. , R. Ž. , B. M. , trečiajam asmeniui Alytaus miesto Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl valdymo gynimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai G. V. ir J. V. 2005 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu , kuriame nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 274,92 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas su priklausiniais bei 1263/2463 dalys 0,2463 ha dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi iš I. V. ir S. V. . Jiems priklausančiame name gyvenamąją vietą yra deklaravę ir gyvena atsakovai. Geruoju išsikraustyti iš namo atsakovai atsisako. Atsakovai parduodami šį namą I. Ir S. V. , įsipareigojo iki 2004-04-01 be atskiro įspėjimo išsikraustyti iš šio namo ir panaikinti gyvenamosios vietos deklaraciją, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. Neišsikeldami iš jiems priklausančio namo atsakovai pažeidžia jų, kaip namo savininkų, teises ir teisėtus interesus.
Ieškovai prašė iškeldinti atsakovus su visais daiktais iš jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų- gyvenamojo namo, esančio (duomenys nesklebitini) bei priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 4-6).
Atsiliepimas
Atsakovas V. M. ieškinį prašė atmesti, nes atsakovai niekada nėra valdę turto, niekada nebuvo jo net apžiūrėję, todėl ieškovų teiginys, kad atsakovai pažeidžia ieškovų, kaip namo savininkų teises, yra nepagrįstas. Tačiau po Aukščiausiojo teismo nutarties jis bejėgis gintis, todėl norėtų nupirkti šį gyvenamąjį namą iš dabartinių savininkų.
Atsakovai R. Ž. ir G. M. atsiliepimuose į ieškinį (b.l. 29-34) nurodė, kad prasidėjus teisminiams ginčams su namą nupirkusia I. V. , o vėliau ir ieškovais, šio turto valdytojais ir naudotojais buvo jų šeima. Ieškovai nesąžiningais ir neteisėtais būdais nori užvaldyti turtą ir jie pažeidžia jų šeimos interesus. Name su 2003-12-10 gimusiu sūneliu gyvena R. Ž. .
Alytaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnyba byloje pateikė išvadą (b.l. 137-138, 158) ir nurodė, kad tarnyba nepritaria, kad R. Ž. kartu su nepilnamečiu sūnumi N. Ž. , gimusiu 2003-12-10, būtų iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų, nes palikus vaiką be gyvenamojo būsto bus pažeisti vaiko interesai. Teismo posėdžiu metu atstovas pažymėjo, kad nuvykus į nurodytą vaiko gyvenamąją vietą R. Ž. su nepilnamečiu vaiku nesurado ir apie jų gyvenimą šioje gyvenamojoje patalpoje Vaiko teisių apsaugos tarnybai žinoma tik iš atsakovo V. M. paaiškinimų, todėl ieškiniui dėl iškeldinimo neprieštarauja, nes motina R. Ž. šiuo metu išvykusi į užsienį. Nepilnametis vaikas gyvena pas R. Ž. seserį K. Š. , todėl turi kur gyventi.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Iškeldino atsakovus V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) V. M. , gimusį (duomenys neskelbtini) , R. Ž. , gimusią (duomenys neskelbtini) , su nepilnamečiu sūnumi N. Ž. , gimusiu (duomenys neskelbtini) , B. M. , gimusią (duomenys neskelbtini) , su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovams G. V. a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys nesklebtini) .
Priteisė iš kiekvieno atsakovo t.y. V. M. , G. M. , V. M. , R. Ž. , B. M. ieškovams G. V. ir J. V. po 20,00 Lt žyminio mokesčio bei po 16,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. (b.l. 189-190).
Šalies argumentai
Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
pirma, atsakovai yra vieninteliai teisėti ir realūs gyvenamojo namo, unikalus Nr. 1193-6000-5010, ūkinių pastatų ir kitų kiemo statinių, bei 1263/2463 dalių 0,2463 ha dydžio žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) valdytojai, ieškovai niekada nėra valdę šio turto, niekada nebuvo net jo apžiūrėję, yra tik formalūs šio turto savininkai;
antra, teismas ignoravo Alytaus miesto vaiko teisų apsaugos tarnybos išvadą, kuria nepritarta atsakovės R. M. (Ž.) su nepilnamečiu sūnumi N. Ž. iškeldinimui iš ginčo patalpų;
trečia, nepagrįstas teismo argumentas, kad N. Ž. gyvena pas atsakovo kitą dukrą K. Š. , todėl turi kur gyventi. Teismo sprendimu N. Ž. gyvenamoji vieta yra nustatyta su jo motina R. M. . Byloje nėra duomenų, kad jos motinystės teisės yra suvaržytos ir kad mažametis vaikas gyvena su kitais asmenimis, kurie turi prievolę suteikti N. Ž. gyvenamąją vietą. K. M. –Š. byloje nebuvo apklausta ir niekaip neišreiškė savo valios N. Ž. suteikti gyvenamąją vietą, todėl teismo sprendimas iškeldinti R. M. (Ž.) kartu su nepilnamečiu sūnumi N. Ž. nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, pažeidžia pastarojo teisę į gyvenamąjį būstą, įtvirtintą 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotoje Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, 1996 m. kovo 14 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
ketvirta, teismas atmesdamas jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl motinos B. M. ligos, kuri po patirto insulto yra gydoma stacionariai, pažeidė jos procesines teises, proceso rungimosi principą.
Atsiliepimas
Ieškovų atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo V. M. apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad K 3.157 str. 1 d. numatyta, kad nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai. Kadangi apeliacinį skundą dėl 2007-06-22 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo panaikinimo pateikė atsakovas V. M. , o ne N. Ž. motina R. M. (Ž. ) kaip teisėta sūnaus atstovė pagal įstatymą, kurios pareiga yra ginti pažeistas ar pažeidžiamas savo nepilnamečio sūnaus teises, mano, kad ši aplinkybė tik patvirtina Vaiko teisių apsaugos tarnybos argumentus dėl R. M. (Ž. ) ir jos sūnaus N. Ž. gyvenamųjų vietų, t.y. kad nei vienas iš jų negyvena ginčo name, kas reiškia, kad šis teismo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant nepilnamečio teisių į gyvenamąjį būtą.
Taip pat nurodė, kad net jei ir N. Ž. gyventų gyvenamajame name, esančiame (duomenys nesklbtini) , nors negyvena, ir būtų pagrindas jį palikti čia bent laikinai gyventi, nors tokio pagrindo nėra, tai net ir tokiu atveju tai neturėtų jokios įtakos sprendimo daliai dėl paties atsakovo V. M. ir kitų atsakovų iškeldinimo iš savavališkai valdomų patalpų, nes šis gyvenamasis namas, ko neneigia ir patvirtina pats atsakovas V. M. savo apeliaciniame skunde, priklauso ieškovams Gražinai ir J. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovai atsisakydami išsikelti pažeidžia ieškovų, kaip šio nekilnojamojo turto teisėtų savininkų teises, nes jie negali šio turto valdyti ir juo naudotis.
Atsakovo V. M. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nepagrįsti nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, o paremti vien pačio atsakovo samprotavimais. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodė nei vienos materialinės ar procesinės teisės normos, kurios netinkamas pritaikymas ar išaiškinimas galėjo turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 239-330 str.), ir kas gali būti pagrindu sprendimo naikinimui, nes iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Alytaus rajono aplinkės teismo 2007-06-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-177-292/07, priešingai negu atsakovo apeliacinis skundas, yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovas pateikdamas apeliacinį skundą tik siekia vilkinti šią civilinę bylą ir atitolinti galutinio sprendimo joje priėmimą, kad galėtų kiek galima ilgiau gyventi ieškovams priklausančiame gyvenamajame name, nors išsikelti buvo įsipareigoję dar iki 2004-04-01, kas tik dar kartą patvirtina atsakovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis (CPK 7 str.) ( 2 t. b.l. 6-8).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).
Teismas atmetė ieškinį nustatęs, kad ieškovai yra teisėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys nesklbtini) , savininkai (b.l. 7-10), nuosavybę įgijo 2004-04-01 žemės sklypo dalies su pastatais pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, pirkimo-pardavimo sutartis nenuginčyta (b.l. 104-106, 113-122, 168-171), nekilnojamo daikto valdymas baigėsi nuo valdymo išregistravimo iš viešojo registro momento, atsakovų, kaip buvusių savininkų, naudojimasis gyvenamuoju namu, vertintinas kaip savavališkas svetimo turto naudojimas prieš turto savininkų G. V. ir J. V. valią, atsakovai neįrodė, kad ieškovai iš jų ir neteisėtai įgijo valdymą. (CK 4.34 str., 4.37 str., 4.33 str. 3 d.), todėl atsakovai iškeldintini iš ieškovams priklausančio gyvenamojo namo.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais ir ieškovų atstovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais.
Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su CPK nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu bei netinkamu materialinės teisės normų taikymu.
Apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, ir štai dėl ko:
pirma, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str.). Apelianto argumentas, kad savininkai pirkdami namą nebuvo atvykę jo net apžiūrėti, neturi jokios reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Nors Vaiko teisų apsaugos tarnyba savo išvadoje ir nurodė, jog nepritaria , kad R. M. (Ž. ) su sūnumi N. Ž. būtų iškeldinta, tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme VTAT atstovas patvirtino, kad neprieštarauja dėl R. M. (Ž. ) išvykusios į užsienį, ir jos sūnaus N. Ž. iškeldinimo, nes atsakovo nurodytu ir deklaruotu adresu: (duomenys neskelbtini), jie negyvena, o atsakovės sūnus N. Ž. gyvena pas R. M. (Ž. ) seserį K. Š. , todėl jis turi kur gyventi. Šis teiginys apelianto nėra paneigtas;
antra, atsakovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad N. Ž. iškeldinimas pažeis jo teises į gyvenamąjį būstą, įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos konvencijoje ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, nenurodė kokios konkrečiai šių teisės aktų nuostatos yra pažeidžiamos. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 str. 4 d., tik vaikas, kuris yra našlaitis ar likęs be tėvų globos ir rūpybos, negali būti iškeldintas iš savo gyvenamojo būsto, nesuteikus jam kito ne blogesnio būsto. N. Ž. nėra našlaitis, ir nėra likęs be tėvų globos. Pažymėtina, kad aprūpinti nepilnametį vaiką gyvenamuoju plotu, suteikti jam saugias gyvenimo sąlygas, visų pirma, yra tėvų pareiga. Ši pareiga negali būti perkeliama ieškovams;
trečia, nepagrįstas ir atmestinas apelianto 4 apeliacinio skundo argumentas dėl B. M. procesinių teisių ir rungimosi principo pažeidimo, nes sprendimas dėl atsakovų iškeldinimo priimtas 2007-06-22 t.y. po vienerių metų ir septynių mėnesių nuo ieškovų kreipimosi į teismą su ieškiniu, dienos. Atsakovė B. M. insultą patyrė ir buvo hospitalizuota 2005-11-21. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad B. M. yra gydoma stacionariai. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovė negalėdama pati realizuoti savo teisių, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti savo atstovavimu ir, atsakovas nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių B. M. per tokį ilgą laiką negalėjo pasirūpinti savo atstovavimu, nes gydymasis stacionariai dar nereiškia absoliutaus negalėjo įgyvendinti atstovavimo teisės, kiekvieno asmens pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. (CPK 7 str.).
Kolegijos nuomone, teismas surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas procesinių įrodymų leistinumo ir sąsajumo taisyklių, teismas savo sprendimą grindė išvadomis, pagrįstomis byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų bei įvertintų įrodymų visetu, reikalavimai teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusiškai ir objektyviai visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu teisme posėdyje, nepažeisti (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.