Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, iki sulaikymo gyvenęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas: 2000-05-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 112 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį; 2001-01-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį; 2001-03-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 2005-08-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalį; 2005-10-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 2006-02-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį; 2006-03-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį; 2011-11-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; 2012-02-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-09 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams (nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2 savarankiškų nusikalstamų veikų),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. K. apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą:

jis 2011 m. liepos 24 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Maxima“, priėjęs prie nukentėjusiosios R. L., pasiūlė įsigyti cigarečių ir nukentėjusiajai padavus jam 200 Lt, pasišalino ir taip apgaule įgijo 200 Lt vertės svetimą, nukentėjusiajai R. L. priklausantį turtą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. K. paaiškino, kad 2011 m. liepos 24 d., valandos neatsimena, išėjęs iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), pamatė lauke besidairančią moterį. Jis prie jos priėjęs pasiūlė cigarečių, moteriai paklausus kainos, pasakė, kad kainuos 35 litus. Moteris pasakė, kad turi dvi kupiūras po 20 litų ir paklausė, ar jis turės grąžos. Jam atsakius teigiamai, moteris jam padavė 40 litų, jis jai grąžino kelis su savimi turėtus litus, o 3 litus pažadėjo atnešti kartu su cigaretėmis. Apsisukęs nuėjo ir nebegrįžo. Po kiek laiko, eidamas link parduotuvės, sutiko kitą moterį, kuriai taip pat pasiūlė cigarečių. Jai reikėjo 2 ar 4 cigarečių blokų, jis tiksliai nepamena, anksčiau davė tikslesnius parodymus. Moteris jam padavė 200 litų, jis pažadėjo atnešti cigaretes ir grąžą, bet nieko neatnešė. Jam pinigus nukentėjusiosios padavė pačios. Po to jį sulaikė policijos patrulis ir surado visus pinigus.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. L. parodė, kad jai žala atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia. Jį įvykio dieną eidama į „Maximos“ parduotuvę turėjo ant peties rankinę, buvo išsitraukusi vieną 200 litų kupiūrą ir piniginėje ieškojo „Ačiū“ kortelės. Tuo momentu kaltinamasis prie jos prišoko ir išplėšė pinigus. Ji paskambino telefonu 112, kur jai pasakė, kad ji jau kvietė policiją. Ji atsakė, kad policiją kviečia pirmą kartą. Tada jai liepė greitai nueiti prie „Maximos“, kur jau stovėjo policijos ekipažas, atėjusi rado ir kitą nukentėjusiąją. Policijos automobiliu pradėjo važinėti po kiemus ir labai greitai kaltinamasis buvo sulaikytas.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. J. K. parodė, kad jai žala atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia. Įvykio dieną ji ėjo su pirkiniais iš „Maximos“ parduotuvės, norėjo nueiti į vaistinę, tad rankose jau pasiruošusi laikė pinigus, kad nereikėtų kilnoti piniginės. Pinigai buvo jos dešinėje rankoje, o kairėje – „Maximos“ tašė, kurioje buvo pinigai. Ji matė kaltinamąjį, pro jį praėjo ir jis tuo momentu jai ištraukė pinigus. Tuo metu ji buvo ištikta šoko, jai pradėjo svaigti galva ir ji nepamena, kaip atsidūrė visuomeninio transporto stotelėje, kur palaukė, kad nusiramintų. Paskui jai galvos svaigimas praėjo ir ji vėl pamatė kaltinamąjį prie „Maximos“ laiptų. Kaltinamasis kalbėjo telefonu. Ji nubėgo į „Maximos“ parduotuvę ir paprašė apsaugos darbuotojo kaltinamąjį sulaikyti, bet apsaugos darbuotojas jai atsakė, kad negali palikti darbo vietos, pasiūlė skambinti į policiją, o pats pažadėjo kaltinamąjį stebėti. Jai apsaugos darbuotojas liepė pasislėpti, kad kaltinamasis jos nepamatytų. Jai išeinant iš „Maximos“ apsaugos darbuotojas pasakė, kad jau atvažiavo policijos mašina. Tuomet ji pamatė ir kitą nukentėjusiąją, kuri pasakė, kad iš jos pavogė 200 Lt. Ji nieko apie cigaretes apsaugos darbuotojui nepasakojo. Jai cigaretės nereikalingos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. R. parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju. Įvykį kažkiek prisimena, į jį kreipėsi moteris dėl pinigų atėmimo ar kažkokio įvykio prie prekybos centro. Jo prašė pagalbos sulaikyti pilietį, jis pasiūlė kreiptis į policiją, kadangi įvykis buvo ne prekybos centre, jis negalėjo palikti prekybos centro. Prašo remtis tyrėjai duotais pirminiais parodymais.

Iš teisiamajame posėdyje remiantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis perskaitytų liudytojo R. R. parodymų matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną jis parodė, kad dirba apsaugos darbuotoju parduotuvėje „Maxima“, adresu (duomenys neskelbtini). 2011 m. liepos 24 d. jis dirbo parduotuvėje kartu su porininku D. T. nuo 7 val. iki 22 val. Apie 18 val. jis buvo prekybos salėje, stebėjo tvarką ir prie jo priėjo pagyvenusi moteris ir paprašė padėti. Moteris buvo arti pensinio amžiaus, gerai veido bruožų nepamena. Jis paklausė, kas nutiko, o moteris pasakė cit.: „narkomanui daviau pinigų, nes šis pažadėjo parduoti rusiškų cigarečių, tačiau pabėgo su pinigais“. Atrodo, sakė, kad davė apie 30-40 litų, dabar gerai nepamena. Jis paklausė, ar tai įvyko prekybos salėje, o ji jam atsakė, kad tai įvyko lauke. Tuomet jis patarė jai kreiptis į policiją, kadangi jis negalėjo išeiti į lauką ir palikti darbo vietos. Jo porininkas D. T. tuo metu buvo apsaugos poste, prie kamerų. Po to kažkoks vyriškis priėjo arčiau parduotuvės durų ir jam moteris nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris išviliojo iš jos pinigus. Tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir kol bendravo su policija, jis išėjo į lauką prie durų, nes norėjo sulaikyti minėtą vyriškį, taip pat radijo ryšiu bendravo su porininku D. T., kad šis ateitų prie prekybos centro įėjimo, tačiau vyras jį pamatęs pasišalino palei parduotuvę į kiemus. Tuomet jis grįžo į savo darbo vietą ir daugiau apie šį įvykį nieko nežino. Policijos taip pat nematė. į jį kreipėsi tik viena moteris, daugiau niekas nesiskundė dėl apgaule išviliotų pinigų (b. l. 33).

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. parodė, kad įvykio metu jis dirbo vyresniuoju patruliu. Įvykį daugmaž atsimena, buvo gautas iškvietimas, kad prie „Maximos“ (duomenys neskelbtini) apiplėšta moteris. Jie atvyko, surado moterį, tada gavo pakartotinį iškvietimą. Prie „Maximos“ parduotuvės dvi moteriškes pasisodino į automobilį, daugmaž abi papasakojo panašias istorijas, kad išėjus iš parduotuvės rankoje laikė pinigus, prie vienos ir prie kitos priėjo vaikinas, pradėjo kalbinti, kažką siūlė, kai jos prarado budrumą, griebė iš rankų pinigus ir pabėgo. Dirbant pagal nurodytus požymius, įvažiavus į Gerosios Vilties gatvę pamatė, kaip į Gerosios Vilties g. 1/3 namo kiemus įbėgo vyriškis. Jo porininkas su moteriškėmis liko automobilyje, jis įbėgo į pirmą pasitaikiusią laiptinę, apžiūrėjo, išbėgęs pamatė, kaip porininkas šalia Narkologijos centro Gerosios Vilties g. 3 iš už laiptų išveda vaikiną, moteriškės nurodė, kad būtent šis vaikinas iš jų griebė pinigus.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. K. parodė, kad dirbo viename ekipaže kartu su V. P., gavo iškvietimą, kad prie prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini), lauks nukentėjusioji moteris, kurią apiplėšė. Atvykus į vietą į juos kreipėsi moteris, po 5 minučių kreipėsi dar viena moteris, kad tas pats buvo, kaip išsiaiškino, pagal požymius abi nukentėjo nuo to paties asmens. Jos paaiškino, kad iš vienos buvo pagrobti berods 40 litų, iš kitos – 200 litų. Įsodinę abi moteriškes į automobilį, pradėjo važinėti ir ieškoti pagal požymius skriaudiko. Sukant iš Savanorių prospekto į Gerosios Vilties gatvę, moteriškės pažino, kad per kelią perbėgo jų skriaudikas. Jie važiavo, kol kaltinamąjį pametė iš akių, paskui jis grįžo prie 3 numeriu pažymėto namo, už laiptų pastebėjo plėšikėlį, kuris buvo sulaikytas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio V. P. 2011 m. liepos 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant sulaikytojo A. K. paviršutinę apžiūrą, už apatinių kelnaičių gumos rasti 200 Lt, o piniginėje – 70 Lt (b. l. 11).

Iš byloje esančio 2011 m. liepos 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti A. K. sulaikymo metu rasti pinigai (b. l. 12-16). Pagal 2011 m. liepos 26 d. pakvitavimą A. J. K. grąžinti 40 litų (b. l. 22). Pagal 2011 m. liepos 26 d. pakvitavimą R. L. grąžinti 200 litų (b. l. 29).

Iš byloje esančio 2011 m. liepos 25 d. A. K., kaip įtariamojo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė vietas prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini), kuriose jis iš dviejų moteriškių apgaulės būdu išviliojo 200 Lt ir 40 Lt (b. l. 46-48).

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas, surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl dviejų savarankiškų veikų, kvalifikuotų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būtent, dėl to, kad 1) jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. liepos 24 d., apie 18 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Maxima“, priėjęs prie A. J. K., kuri tuo metu rankoje turėjo 40 Lt grynųjų pinigų, iš pastarosios dešinės rankos pagriebė 40 litų ir pabėgo; 2) jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011 m. liepos 24 d., apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Maxima“, priėjęs prie R. L., kuri tuo metu rankoje turėjo 200 Lt grynųjų pinigų, iš pastarosios dešinės rankos pagriebė 200 litų kupiūrą ir pabėgo. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikta kaltinamojo veiksmų kvalifikacija pasitvirtino tik iš dalies.

Kaltinamasis A. K. tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu neneigė iš nukentėjusiųjų paėmęs kaltinime nurodomas grynųjų pinigų sumas, tačiau nuosekliai teigė tai padaręs ne turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą vagystės būdu, bet svetimą turtą įgyti apgaule – melagingai pažadant nupirkti cigarečių, tuo tikslu paimant iš nukentėjusiųjų pinigus ir pasišalinant iš įvykio vietos. Kad nukentėjusiosios A. J. K. ir R. L. iš tikrųjų dėl kaltinamojo veiksmų buvo praradusios atitinkamai 40 Lt ir 200 Lt grynųjų pinigų, patvirtina ne tik kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymai, bet ir minėtų pinigų suradimo pas kaltinamąjį A. K. faktas sulaikymo metu. Tačiau vertinant, kokiu būdu kaltinamasis užvaldė minėtą turtą, neabejotinų įrodymų, kad jis tai padarė ne apgaule, o tiesiog ištraukdamas grynuosius pinigus iš nukentėjusiųjų rankų, nesurinkta. Nors abi nukentėjusiosios neigia davusios kaltinamajam pinigų nusipirkti cigaretėms, tačiau vertinant šiuos parodymus reikia atsižvelgti, jog pinigų paėmimo momento abiem atvejais pašaliniai asmenys nematė. Tiek nukentėjusiosios A. J. K., tiek ir R. L. atveju kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių įvykį nėra. Todėl svarią reikšmę įgauna procesu nesuinteresuotų liudytojų parodymai. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo R. R. parodymais apie tai, kad jam, kaip apsaugos darbuotojui, pasiskundusi viena iš nukentėjusiųjų nurodė, jog davė pinigų narkomanui, nes šis pažadėjo nupirkti rusiškų cigarečių, tačiau šis pabėgo su pinigais. Šie parodymai yra patikimi, nes nenustatyta jokių priežasčių, kurios leistų abejoti liudytojo R. R. nešališkumu ir būtent šie parodymai patvirtina kaltinamojo A. K. versiją. Beje, veikos padarymo laikotarpiu A. K. iš tikrųjų vartojo narkotines medžiagas, 2011 metais ne kartą kreipėsi dėl narkotinių medžiagų vartojimo į Vilniaus priklausomybės ligų centrą (b. l. 115). Nors nukentėjusioji A. J. K. teisiamajame posėdyje teigė, kad liudytojas R. R. meluoja, tačiau teismas neturi įrodymų, leidžiančių manyti, kad liudytojas R. R. yra nesąžiningas. Pažymėtina, kad apie cigaretes parodė ir kitas apsaugos darbuotojas, liudytojas D. T., kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Todėl teismas antrajame (nukentėjusiosios R. L.) epizode kaltinamojo A. K. veiksmus perkvalifikuoja pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, nes apgaule įgyto turto vertė yra didesnė nei 1 MGL dydžio (130 Lt), ir mažesnė, nei 3 MGL dydžio (390 Lt). Toks kaltinimo pakeitimas šiuo atveju kaltinamojo teisės į gynybą nepažeidžia, kadangi kaltinamasis A. K. viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu orientavo savo gynybos poziciją į kaltinimą įgijus svetimą turtą apgaule, taigi toks kaltinimo pakeitimas nuosprendyje kaltinamajam nėra procesinė staigmena. Tuo tarpu pirmajame (nukentėjusiosios A. J. K.) epizode kaltinamojo veiksmai užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 straipsnį, nes apgaule įgyto turto vertė yra mažesnė, negu 1 MGL dydžio. Dėl baudžiamojo kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiosios A. J. K. turto pagrobimo) kaltinamasis A. K. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis praeityje daug kartų teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, būdamas laisvėje vartojo narkotines medžiagas), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam A. K. paskyrus įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, yra neįsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 28 d. nuosprendžiu teismas nebendrina.

Kadangi byloje nenustatyta BK 72 straipsnyje numatytų turto konfiskavimo pagrindų, procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo A. K. turtą – 30 Lt, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas ir šie pinigai grąžintini kaltinamajam A. K..

Kadangi A. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, šioje byloje jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebetenka prasmės, todėl panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 3 dalyje ir nubausti areštu 30 parų. Į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. liepos 24 d. iki 2011 m. liepos 26 d. (dvi dienas). Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. priklausantį turtą - pinigus 30 Lt, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu (b. l. 58-59) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir šiuos pinigus grąžinti A. K..

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo pagrobus nukentėjusiosios A. J. K. turtą) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.