Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-04-12 · Administracinė byla Nr. A-12-552/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2016-04-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-12
Bylos Nr.
A-12-552/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03073-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Artūras Drigotas, Ramūnas Gadliauskas (pran.)
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A552-1331/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03073-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 16.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. B. skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) darbo užmokesčio skirtumą, t. y. 120 630,87 Lt, susidariusį tarp faktiškai jam apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. vasario 5 d. jam privalu buvo mokėti, t. y. nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. vasario 5 d. jam turėjo būti taikomas 11,9 pareiginės algos dydžio koeficientas ir turėjo būti mokama 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas už kvalifikacinę kategoriją. Teismo posėdyje pareiškėjas patikslino savo skundo reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovo 105 557,49 Lt darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2013 m. vasario mėn.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1997 metų iki 2013 m. vasario 5 d. tarnavo Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigose, buvo statutinis valstybės tarnautojas (pareigūnas), pareigybės lygis A, pareigybės kategorija – 19. 1997 metais jam nustatyta tvarka buvo suteikta 1-oji kvalifikacinė kategorija. Dėl pareiginės algos koeficiento sumažinimo pareiškėjas nurodė, kad iki 2009 m. gegužės 1 d. jo pareiginės algos koeficientas (19 kategorija) buvo 11,9. Nuo 2009 m. gegužės 1 d., valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymu buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukštesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Pareiškėjo teigimu, pareiginės algos koeficientų sumažinimas tik tam tikrai valstybės tarnautojų daliai pažeidė proporcingumo principą. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir I priedo pakeitimo įstatymu vėl buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai. Dėl priedo už kvalifikacinę kategoriją dydžio sumažinimo pareiškėjas nurodė, kad už jam suteiktą 1-ąją kvalifikacinę kategoriją pagal tuo metu galiojusią Statuto 30 straipsnio redakciją buvo skirtas 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas. Statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. priedai už kvalifikacines kategorijas Tarnybos pareigūnams buvo sumažinti, t. y. jam už I-ąją kvalifikacinę kategoriją gaunamas 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas buvo sumažintas iki 30 procentų pareiginės algos dydžio. Pareiškėjas pažymėjo, kad Statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. labiausiai kvalifikuotiems ir ilgiausiai dirbantiems Tarnybos pareigūnams darbo užmokestis buvo sumažintas 10-15 procentų daugiau negu visiems kitiems valstybės tarnyboje dirbantiems asmenims, tuo buvo pažeistas ne tik teisėtų lūkesčių principas, bet ir asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir teisingumo principai. Pareiškėjas savo poziciją gynė remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu. Pareiškėjo manymu, atsakovas pažeidė jo teisę gauti teisingą atlygį už atliktą darbą, todėl privalo išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį dėl sumažinto pareiginės algos koeficiento ir sumažinto priedo už suteiktą kvalifikacinę kategoriją dydžio taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą prašė reikalavimų daliai dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. liepos mėn. taikyti senatį ir pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, pareiškėjas buvo Tarnybos pareigūnas. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. jo darbo užmokestis buvo sumažintas keletą kartų. Sumažėjus pareiginei algai, pareiškėjui tuo pačiu sumažėjo priedų už tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją dydžiai. Atsakovas pažymėjo, kad Tarnyba, kaip valstybės teisėsaugos įstaiga, mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įsigaliojimo, vadovavosi darbo užmokesčio mokėjimo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra priimtas joks teisės aktas, kuriuo vadovaudamasi Tarnyba galėtų pareiškėjui išmokėti darbo užmokesčio skirtumą, t. y. 120 630,87 Lt, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. sumažinus pareiginės algos koeficientą ir laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. sumažinus priedą už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją. Atsakovas taip pat prašė taikyti 3 metų senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų, t. y. dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2010 m. liepos mėn. imtinai, nes pareiškėjas skundą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies teismui pateikė 2013 m. rugpjūčio 6 d., o apie gaunamą sumažintą darbo užmokestį jis žinodavo kiekvieną mėnesį.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 94 530,25 Lt valstybės pareigūno darbo užmokesčio nepriemoką (iki mokesčių) už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. vasario mėn.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi, Statuto 30 straipsnio 1 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 23 straipsnio 1 dalimi, 24 straipsnio 2 dalimi, 1 priedu, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 25 straipsnio 3 dalimi, Statuto 30 straipsnio 4 dalimi, nustatė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. vasario 5 d. – turėjo 19 pareigybės kategoriją ir 1-ąją kvalifikacinę kategoriją, pirmą kartą pareiškėjo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas 2009 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymui. 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymui, pareiškėjo pareiginės algos koeficientas buvo sumažintas antrą kartą. Vėlesniais trimis pakeitimais pareiginės algos koeficiento mažinimas buvo pratęsiamas ir paskutiniu pakeitimu numatytas iki 2013 m. gruodžio 31 dienos. Sumažėjus pareiginei algai, pareiškėjui tuo pačiu sumažėjo priedų už tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją dydžiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2013 m. spalio 1 d., ir sprendė, kad antikonstituciniais pripažintų teisės aktų (teisės normų) taikymu pažeistos pareiškėjo teisės turi būti ginamos. Įvertinęs, kad pareiškėjo konstitucinė teisė į teisingą atlyginimą už darbą pažeista ne neteisėtais darbdavio veiksmais (neveikimu), o Seimui priėmus įstatymo pataisas, teismas darė išvadą, kad darbo užmokesčio nepriemoka priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) išskiriami dvejopo pobūdžio terminai: 3 metų senaties terminas kreiptis į teismą su skundu (DK 27 str. 2 d.) ir 3 metų terminas, už kurį yra priteisiami darbuotojui priklausantys piniginiai reikalavimai (DK 301 str.). Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nereglamentuoja terminų, per kuriuos turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Toks terminas nenustatyta ir Valstybės tarnybos įstatyme. Teismas pažymėjo, kad DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta, todėl teismas darė išvadą, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio pagrindu DK 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas taikytinas ir pareikštiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.

Šalies argumentai

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 6 d., bei vadovaudamasis DK 27 straipsnio 2 dalimi ir DK 301 straipsniu, pareiškėjo reikalavimus tenkino tik nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. ir priteisė pareiškėjui 94 530,25 Lt (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio nepriemoką iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba apeliaciniu skundu (b. l. 66-69) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Pareiškėjo skundo neatmetus, prašo teismo sprendimo įvykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams.

Atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, pažymi, kad pareiškėjo darbo užmokestis buvo sumažintas ir išmokėtas iki Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo įsigaliojimo, todėl daro išvadą, kad Tarnyba, sumažindama ir išmokėdama darbo užmokestį pareiškėjui, veikė teisėtai, kadangi turi vykdyti ir įgyvendinti galiojančių įstatymų nuostatas. Atsakovas pažymi, kad nėra teisės akto, kuriuo remiantis Tarnyba galėtų pareiškėjui išmokėti darbo užmokesčio skirtumą. Atsakovas pažymi, kad Tarnybai nėra skirta lėšų sprendimų vykdymui tokio pobūdžio bylose.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. B. apeliaciniu skundu (b. l. 78-82) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107, 48, 109 straipsniais, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-238/20013. Pareiškėjo manymu, tai, kad Vyriausybė įpareigota parengti praradimų kompensavimo mechanizmą, neužkerta kelio asmeniui, kurio konstitucinės teisės pažeidžiamos, kreiptis į teismą. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba nepateikė įrodymų, jog jai neskirta lėšų tokio pobūdžio bylose. Pareiškėjo manymu, Tarnyba galėjo ir turėjo numatyti tokių lėšų poreikį 2014 metams. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos turtinė padėtis nėra tokia sunki, taip pat nėra kitų priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas atidėti teismo sprendimo vykdymą.

Atsiliepimas

Pareiškėjas V. B. patikslintu atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 83-85) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš Tarnybos visą priskaičiuotą darbo užmokesčio skirtumą – 120 630,87 Lt, susidariusį tarp pareiškėjui faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. vasario 6 d. atsakovas privalėjo išmokėti. Pareiškėjas paaiškina, kad skundu ir patikslintu skundu kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą prašė priteisti visą darbo užmokesčio skirtumą, tačiau teismo posėdyje sužinojęs, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar DK 301 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai, ir nenorėdamas, kad administracinė byla būtų sustabdyta, turėdamas ribotas pajamas, suprasdamas apie galimus finansinius praradimus, remdamasis DK 301 straipsniu, patikslino skundo reikalavimą, prašydamas priteisti iš atsakovo 105 557,49 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už trejus darbo metu Tarnyboje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimą ir daro išvadą, kad teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos ne už visą laikotarpį, o tik už jo dalį, neteisingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. B. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. vasario 5 dienos. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl taikyto sumažinto pareiginės algos dydžio koeficiento ir pareiginės algos dydžio priedo už kvalifikacinę kategoriją. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2013 m. vasario 5 d., ėjo Tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas (19 pareigybės kategorija, 1 kvalifikacinė kategorija). Pareiškėjo teigimu, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. buvo neišmokėta 105 557,49 Lt darbo užmokesčio dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-5648-437/2013, kurioje ginčas yra kilęs iš analogiškų teisinių santykių, 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė teismo sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, priteisdamas jai neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią per laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos valstybės, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė. Nurodyta byla šiuo metu yra perduota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, jai suteiktas Nr. A602-1327/2014.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog apeliacinės instancijos teismas yra sudaręs išplėstinę teisėjų kolegiją šiai bylai nagrinėti, todėl darytina išvada, kad būsimu procesiniu sprendimu, priimtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A602-1327/2014, bus suformuota teismų praktika analogiško pobūdžio bylose, todėl jis yra aktualus ir nagrinėjamai bylai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas stabdo bylą kai negalima jos nagrinėti iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinė byla ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu gali būti stabdoma ir tuo atveju, kai kitoje administracinėje byloje bus pateiktas stabdomoje byloje taikytinų teisės normų aiškinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-521/2013).

Kaip matyti iš šioje byloje pateiktų reikalavimų, yra siekiama neišmokėtos statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dalies priteisimo. Taigi, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) gali turėti įtakos baigiamajam sprendimui šioje administracinėje byloje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant visapusiško administracinės bylos išnagrinėjimo, yra pagrindas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 99 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo sustabdyti, kol Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme apeliacine tvarka priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1327/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasRamūnas Gadliauskas