Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Monika Mockutė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Dalios Styrienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, panaikinus Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nuosprendį ir priėmus naują, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 1 dalį – paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. 2022 m. kovo 12 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį S. M., tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į nosį, taip nukentėjusiajam S. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. M., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo brolis S. M. gyvena Panevėžio mieste. Jie su broliu kartu negyvena, turi atskiras šeimas. 2022 m. kovo 12 d. apie 16.35 val. ėjo pro šalį ir pamatė, kad pas kaimynus (duomenys neskelbtini) yra jo brolis S., kuris kaimynams buvo atvežęs duris, S. N., kuris padėjo jam nešti duris. Jis eidamas sušuko, ,,ką vėl nelegalias duris vežioji“ (yra įsižeidęs ant savo brolio, nes jis yra jam skolingas pinigų, yra apgavęs jų mamą, turi nuoskaudų ant savo brolio), tada brolis ėmė jį vadinti necenzūriniais žodžiais, tarp jų kilo ginčas. Prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu jis truputį pasikarščiavo, ir sudavė S. į nosį vieną kartą. Jis tuo metu su S. nešė duris, ir tos durys nukrito ant žemės. Jis S. nepargriovė ant žemės, jo nestumdė, jis jam tik sudavė vieną kartą į nosį. Nežino ir negali pasakyti ar po jo suduoto smūgio jam iš nosies bėgo kraujas, ar ne, nes jis netrukus išėjo iš to kiemo, nes į kiemą išėjusi V. žmona I. M., kuri tikriausiai išgirdo jų riksmus ar tai šūkavimus kieme, ir pamačiusi jį, liepė eiti iš jų kiemo. Jis brolio S. jau atsiprašė dėl jam suduoto smūgio, jie susitaikė, jis jam atleido. Jis labai gailisi kad taip nutiko, tą dieną buvo blaivus (b. l. 87-90, 93-95, 101-104).

Be kaltinamojo P. M. prisipažinimo jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 11 d. vakare su savo sutuoktine R. M. atvyko pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), J. G. 2022 m. kovo 12 d. apie 15.00 val. nuvyko pas savo pusbrolį V. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pusbroliui reikėjo jo pagalbos, kadangi jis jam pagamino naujas gyvenamojo namo duris ir reikėjo jas įstatyti. Jis kieme pas pusbrolį dirbo, jam į pagalba įnešti duris atėjo to paties kaimo gyventojas S. N.. Jie abu iš jo automobilio kėlė duris, tuo metu išgirdo, kad kažką rėkauja jo brolis P. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), šalia jo pusbrolio. Tada apie 16.35 val., jo brolis P. M. atėjo į jo pusbrolio, kuriame jis dirbo, kiemą, būdamas akivaizdžiai neblaivus ir priėjęs prie gyvenamojo namo, pradėjo šūkauti, kelti konfliktą dėl durų, norėjo jį nufotografuoti ar tai filmuoti. Jis (P. M.) priėjęs prie jo, kumščiu sudavė į nosį, matė kad jis dar ir antrą kartą užsimojo kumščiu bet nepataikė jam daugiau. Kai jis (P. M.) jam sudavė į nosį, jis paleido iš rankų nešamas duris. Kiek matė, S. N. neišlaikė pusiausvyros ir griuvo su tomis durimis, jos krito ant akmenų ir susigadino. Nuo suduoto smūgio iš nosies jam (S. M.) pradėjo bėgti kraujas. Bet tai truko labai trumpai, nosies stipriai neužgavo, tik sutrenkė, tai todėl ir pradėjo bėgti kraujas. Kai jam sudavė į nosį, sukėlė fizinį skausmą. Gerai žino, kad jis ant žemės nebuvo parkritęs, ant žemės parkrito S. N., bet S. N. tikrai neužsigavo, nieko jam nenutiko. Tuo metu be jų daugiau kieme nieko nebuvo. Pusbrolio V. namie nebuvo, kambaryje buvo tik jo žmona I.. Ji išgirdusi triukšmą išbėgo į kiemą jau po visko, ir nematė kaip brolis jam sudavė. Ji iškvietė policiją. Taip pat nori pasakyti, kad po šio įvykio brolis P. jo atsiprašė, gailėjosi dėl savo elgesio, prašė jam atleisti. Jie abu susitaikė, jis jam atleidžia, ieškinio byloje nereiškia (b. l. 33-36, 37-40).

Liudytojas S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 12 d. jam paskambino pažįstamas V., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir paprašė, kad ateitų į jo namus ir padėtų S. M. įkelti gyvenamojo namo duris. Apie 15.00 val. gali būti ir vėliau, kadangi tiksliai laiko nepamena, jis nuėjo nurodytu adresu, ten jau buvo S. M.. Jiems dirbant kieme jis išgirdo rėkimą iš kito kiemo ir pamatė, kad ten šūkauja P. M.. Po kiek laiko P. M. atvažiavo savo automobiliu į kiemą, kuriame jie dirbo. Tuo metu jis ir S. M. nešė gyvenamojo namo duris. P. M. priėjęs prie savo brolio S. M. trenkė jam du arba tris kartus kumščiu į nosį. Tada į kiemą išėjo I., gyvenanti (duomenys neskelbtini), ir išvijo jį iš savo kiemo. P. M. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo į namus. Po suduotų smūgių S. M. iš nosies ėmė bėgti kraujas. Netrukus P. M. vėl grįžo į kiemą, kuriame jie buvo. Jis ėmė šaukti ant S. M., ėmė sakyti, kad jo brolis neteisėtai gamina duris, kad jis dingtų iš kiemo. S. M. įėjo į gyvenamojo namo vidų. Tada P. M. ėmė šaukti ir kabinėtis prie jo paties. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Matė, kad P. M. yra stipriai neblaivus (b. l. 53-56).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. kovo 12 d. jo namie nebuvo, jis buvo išvykęs, tačiau namie buvo jo žmona I. M.. Žinojo, kad tą dieną jam į namus turi atvežti naujas duris ir jas įstatyti. Duris turėjo atvežti jo pusbrolis S.. Iš žmonos I. sužinojo, kad jis duris atvežė, ir kad jų namo kieme tarp S. ir jo brolio P. įvyko kažkoks konfliktas, kad žmona dėl to iškvietė policiją. Jam žmona sakė, kad konflikto nematė, ar buvo kokios muštynės ji nematė, tik girdėjo konfliktą, todėl ir kvietė pareigūnus. Kai grįžo į namus, jis rado atvežtas ir paliktas duris. Jos buvo nežymiai įlenktos, bet jis dėl to niekam pretenzijų neturi, jokios žalos dėl to nepatyrė. Kiek sužinojo iš žmonos, tai per konfliktą tos durys buvo numestos ant žemės ir taip įlenktos. Jis pats nematė to konflikto ir nežino, dėl ko jis kilo (b. l. 59-62).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pamena, buvo 2022 m. kovo 12 d. po pietų, galėjo būti tarp 14.00 val. ir 15.00 val., pas ją į namus atvyko jos vyro V. M. giminaitis S. M.. Prieš atvykstant pas ją, S. pasiskambino jos vyrui, kuris tuo metu buvo užsienyje, ir paklausė ar ji yra namuose ir ar gali jis atvykti, nes nori įdėti pas juos name duris, nes pats S. buvo jas padaręs. Vyras atsakė, kad ji yra namuose. Pirmą kartą S. atvyko pas ją į namus, trumpai pasikalbėjo su ja ir išvažiavo atvežti namo durų. Kaip minėjo tarp 14.00 val. ir 15.00 val. S. atvyko pas ją antrą kartą su durimis. Padėti įstatyti duris atėjo Pušaloto miestelio gyventojas S. N.. Ji tuo metu buvo kambaryje ir į lauką nėjo. Galėjo būti apie 16.35 val., jai būnant kambaryje į kambarį atbėgo S. M. ir pasakė ,,eik, žiūrėk kas, dedasi ir kviesk policiją arba jis pats paskambins“. Matė, kad S. buvo išsigandęs, susijaudinęs. Ji išėjo į kiemą, matė, kad durys, kurias reikėjo įdėti yra numestos ant žemės ant ten buvusių akmenų. S. jai pasakė, kad durys yra sugadintos ir kad jo brolis P. M. jį užgaulioja bei vadina negražiais žodžiais. Ji tada paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112 ir pasakė, kad reikalinga policijos pagalba, nes pas ją kieme „siautėja“ kaimynas P. M.. Žino, kad S. brolis P. M. gyvena (duomenys neskelbtini). Jai būnant kieme matė, kad savo kieme stovi P. M. ir kažką šūkauja necenzūriniais žodžiais. Jai, S. ir S. būnant kieme, pamatė, kad P. kažką sakydamas, kiek suprato tai buvo necenzūriniai žodžiai, vėl ateina pas ją į kiemą. Ji jam pasakė, kad „eik už tvoros ir daryk, ką nori, o ne pas mane kieme“. S. tuo metu buvo jos namo koridoriuje, todėl ji atsistojo tarpduryje, kad P. neitų į jos namų vidų, tačiau P. su ranka ją truputį lengvai stumtelėjo, norėdamas prieiti prie S.. S. bijodamas P. įbėgo į jos namų vidų. P. liko koridoriuje. Ji pradėjo šaukti, kad abu vyrai eitų iš jos namų. Tada atvyko policijos pareigūnai. Ji pati nematė, kad P. būtų sudavęs smūgį S. į veidą, o pats S. to jai irgi nesakė. Ji girdėjo, kaip policijos pareigūnai kalbėjo su S. ir jis pasakė, kad P. jam sudavė smūgį į veidą. Taip pat girdėjo, kaip policijos pareigūnas pasakė, kad matosi lyg ir paraudimas po S. nosimi. Policijos pareigūnai P. išsivežė su savimi. Ji pati daugiau nieko nematė ir negirdėjo (b. l. 65-68).

Nukentėjusiojo S. M. sutikimu, buvo atlikta jo kūno apžiūra. Asmeniui ant nosies galo matėsi kraujas, bei po nosimi matėsi kraujuojanti žaizda (b. l. 24-28)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namo kieme. Prie įėjimo į namus, dangos pagrindas yra plytelės. Įėjus pro vartelius, kairėje yra namas, o dešinėje pusėje yra akmenys, prie jų ant žemės guli šarvuotos durys su langeliais. Durų šonas apgadintas, matosi įlenkimai. Iš įvykio vietos niekas nepaimta, įvykio vieta vaizdo kameromis nefilmuojama (b. l. 13-19).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešė I. M.. Smurtą patyrusiam asmeniui užfiksuota kraujuojanti žaizda nosies srityje. Smurtu įtariamas P. M. buvo akivaizdžiai neblaivus ir atsisakė tikrintis girtumą. Jis buvo sulaikytas (b. l. 20-23).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o šio straipsnio 2 dalyje, tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad P. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį S. M., tai yra konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį pastarajam į nosį, taip nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo P. M. parodymai sutampa su nukentėjusiojo S. M. duotais parodymais, iš esmės sutampa su liudytojų S. N., V. M., I. M. duotais parodymais, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, bei kitais byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis, nors ir yra subrendusi asmenybė, turinti gyvenimiškos patirties, šiuo atveju nesilaikė elementarių moralės ir elgesio normų. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, tai yra suvokdamas savo veiksmus, galėdamas ir privalėdamas juos valdyti, kaltinamasis turėjo suprasti ir suprato savo veikos pavojingumą, numatė galinčias kilti pasekmes – kad jo panaudotas fizinis smurtas sukels nukentėjusiajam fizinį skausmą ir to siekė. P. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir įrodyta aptartais įrodymais.

Kaltinamasis P. M. neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Nukentėjusiajam 2022 m. gegužės 4 d. pranešimu pranešta, kad nuspręsta procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje.

Nustatyta kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis P. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas. Psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam P. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, netaikant intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant mažesnę už šios bausmės rūšies vidurkį, kartu įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose jei tai nesusiję su darbu. Tokios rūšies ir dydžio bausmė, teismo vertinimu, yra pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis P. M. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), į bausmės laiką įskaitytinas P. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. kovo 12 d. 17.10 val., iki 2022 m. kovo 14 d. 10.28 val., 2 (dvi) paros ir laikytina, kad 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas jis yra atlikęs.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis P. M. nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, teismas sprendžia, jog yra tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir skirtina, siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme.

Kaltinamajam P. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. M. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti P. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2 (dvi) paras, ir laikyti, kad 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas jis yra atlikęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, paskirti P. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti P. M., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.