Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. K. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. administracinė nuobauda paskirta už tai, kada jis, būdamas įmonės savininku, atsakingu už transportą bei krovinių pervežimą, savo veiksmais ar neveikimu neužtikrino, kad įmonės vairuotojas R. K. 2010-03-15 apie 9.20 val., kelio A5 42 km, važiuojant maršrutu Marijampolė - Kazlų Rūda ir vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę (junginį) RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevežtų sunkiasvorio krovinio (faktinė pakrauto junginio masė – 42,75 t, viršyta – 2,75 t), neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo savo veiksmais pažeidė Kelių įstatymo 20 str., Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d., Kelių priežiūros ir plėtrios programos finansavimo įstatymo 8 str. 1 d., 2002-02-18 Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ II, III skyriaus, Kelių eismo taisyklių 213 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

ATPK 145 str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir ar leidžiamą bendrą svorį. Ši teisės norma pagal savo pobūdį yra blanketinė, t.y. elgesio taisyklė numatyta kituose teisės aktuose.

Pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Kelių įstatymo 20 str., Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d., Kelių priežiūros ir plėtrios programos finansavimo įstatymo 8 str. 1 d., 2002-02-18 Susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ II, III skyriaus, Kelių eismo taisyklių 213 punkto reikalavimus.

Kelių įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu. Ši nuostata atkartota ir Kelių priežiūros ir plėtrios programos finansavimo įstatymo 8 str. 1 d. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas nustatyta tvarka išduoto leidimo neturėjo.

Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. nustatyta pareiga vežėjui tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Akivaizdu, kad nagrinėjamos bylos kontekste vežėjas yra pareiškėjas, todėl būtent jam pagal šią nuostatą tenka pareiga tikrinti krovinių vežimo sąlygas, šiuo atveju, ar vežamas krovinys neviršija leidžiamų ašių apkrovų. Šiai nustatytai pareigai įgyvendinti pareiškėjas turi teisę nustatyti jam parankų kontrolės mechanizmą.

Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ patvirtintų Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių 2 punktas nustato, kad krovininis automobilis kartu su puspriekabe negali viršyti 40 tonų svorio.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2010-03-24 nutarimu N. K. IĮ darbuotojas - vairuotojas R. K. nubaustas pagal ATPK 145 str. 2 d. 630 Lt administracine bauda už leidžiamų ašių apkrovų viršijimą, t. y. už tai, kad 2010-03-15 apie 9.20 val., kelio A5 42 km, važiuojant maršrutu Marijampolė - Kazlų Rūda ir vairuojant sunkiasvorę transporto priemonę (junginį) RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vežė sunkiasvorį krovinį (faktinė pakrauto junginio masė – 42,75 t, viršyta – 2,75 t), neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Nutarimas yra įsiteisėjęs (b.l. 26).

Nagrinėjamu atveju ATPK 145str. 2 d. numatyto pažeidimo subjektais yra du specialiuosius požymius, kurie nurodyti sankcijoje, turintys asmenys: vairuotojas ir įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Šie abu asmenys privalo atsakyti už nurodyto straipsnio dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymą, pagal subjektą diferencijuoti ir sankcijoje numatyti baudos dydžiai.

Taigi pareiškėjo padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas administraciniu teisės pažeidimo protokolu (b.l. 22), Valstybinės Kelių transporto inspekcijos 2010-03-15 svėrimo aktu Nr. 93321 (b.l. 24), 2010-03-24 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 93321 (b.l. 26). Byloje nenustatyta, kad vykdant svėrimo procedūrą būtų pažeistos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 271 patvirtintos Kelių transporto priemonių ašių apkrovimo ir taktiškosios masės svėrimo taisyklės, nors krovininio automobilio kartu su puspriekabe svoris nežymiai viršijo nustatytą svorį – 2,75 t.

Teismo nuomone, šiuo atveju pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, skirdamas pareiškėjui administracinę nuobaudą bei nustatydamas jos dydį, objektyviai ir tinkamai neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių – pažeidimo pobūdžio ir jo padarymo aplinkybių, pasekmių, kaltės formos, pažeidėjo asmenybės.

Už padarytus teisės pažeidimus skiriamos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimams, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus skiriamų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia už teisės pažeidimus skirti tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Taigi nuobaudos dydžio nustatymu turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tik tokios nuobaudos ar jų dydis, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina.

N. K. IĮ 2005-04-25 įsakymas Nr. 19-V8 patvirtina, kad įmonėje yra nustatyta vidaus tvarka, pagal kurią vairuotojai įpareigoti vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, vairuotojai pasirašytinai supažindinti su maksimaliai leidžiamų transporto priemonių matmenimis, ašių apkrovimu, leidžiama bendrąja mase (b.l. 36). Pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, nėra nusišalinęs nuo krovinių vežimo veiklos kontrolės, rūpinasi krovinio pervežimo sąlygomis, kontroliuoja vairuotojų veiksmus. Pabrėžtina, kad teisės pažeidimą padaręs įmonės vairuotojas nubaustas ir drausmine tvarka (b.l.38).

Šioje situacijoje svarbu ir tai, kad nustatyti efektyvų kontrolės mechanizmą, įgalinantį užkirsti kelią tokios rūšies pažeidimams, kai kroviniai vežami ne viena transporto priemone, tuo pačiu metu ir skirtingose vietovėse, taip pat, kai įmonės vairuotojai nėra pakankamai rūpestingi bei atidūs yra itin problematiška bei sudėtinga. Sprendžiant nuobaudos proporcingumo klausimą, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pažeidimą padarė dėl neatsargumo, būdamas įsitikinęs, kad vairuotojas tinkamai atliks jo nustatytus įpareigojimus, pasitikėdamas jo veiksmais. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys medienos svorį, įvertinę medžio rūšį, jos kokybę, skaičiavo pagal jos tūrį, vadovaudamiesi 2002 m. gruodžio 10 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 631 patvirtintomis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis. Reikšminga aplinkybė, kad pasverti automobilio su kroviniu išvykstant į paskirties punktą, nesant svarstyklių, vairuotojas neturėjo galimybės. Tokia aplinkybė taip pat konkretizuoja pareiškėjo neveikimo turinį, apibūdina kaltę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kurių turinys apima išvardintas aplinkybes, įvertinus pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltės formą, kitas reikšmingas aplinkybes, teismui yra pakankamai pagrindo pripažinti, kad paskirta administracinė nuobauda – 1700 Lt bauda savo dydžiu yra akivaizdžiai neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir pritaikius ATPK 30¹ str., kuriame numatytos išimtys iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, mažintina. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekiant pažeidėją nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. (ATPK 20 str.). Darytina išvada, kad šie nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant N. K. mažesnę nei numatyta sankcijoje nuobaudą ir tai, teismo nuomone, neprieštaraus įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų keliamiems uždaviniams, turės prevencinę reikšmę ( ATPK 1 str., 30 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p. teisėja

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento vyriausiojo specialisto 2010-04-20 nutarimą, kuriuo N. K. paskirta 1700 litų bauda, pakeisti ir N. K. paskirti 500 litų baudą.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.