- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-05-04
- Bylos Nr.
- I-1410-0764/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00278-2009-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Liudmila Zaborovska, Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- UAB „Varnių projektai“
- Atsakovas
- Valstybės įmonei „Registrų centras“, Kauno filialą
- Trečiasis asmuo
- Kauno
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 12.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Egidijos Smalakienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Varnių projektai“ skundą atsakovei Valstybės įmonei „Registrų centras“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Varnių projektai“ (toliau – pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 3-7) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – Registrų centras, atsakovė) 2006-05-10 sprendimą Nr.(1.31./1133)s-3774 „Dėl mokestinės vertės“ (toliau –Sprendimas) ir įpareigoti atsakovę administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mokestine verte laikyti vertę, nustatytą 2006-03-03 atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą.
Paaiškino, kad pareiškėja 2006-01-01 kreipėsi į atsakovės Kauno filialą su skundu dėl Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas), mokestinės vertės ir prašė mokestine verte laikyti vertę, nustatytą atlikus minėto nekilnojamojo turto individualų vertinimą, kurį ketino pateikti per apeliacijos procesą (iki 2006-03-06). Pažymėjo, kad pagal LR nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 ir 10 str. komentaro papildymą, apeliacijas (prašymus mokestine verte laikyti individualaus vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto vertę) dėl nustatytos mokestinės vertės 2006 m. Registrų centras turi priimti be individualaus vertinimo ataskaitų iki apeliacinio laikotarpio pabaigos (2006-02-06), o individualaus vertinimo ataskaitos gali būti pateiktos papildomai ir apeliacijų svarstymo laikotarpiu (iki 2006-03-06). Nurodė, kad 2006-03-03 Registrų centro Kauno filialui pateikė prašymą priimti 2006 m. atlikto individualaus nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą prie 2006-02-26 pateikto skundo dėl nekilnojamojo turto mokestinės vertės, tačiau Registrų centras 2006-03-17 atsakyme paaiškino, kad nusprendė netikslinti masiniu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Akcentavo, kad nei į bendrovės prašymą, nei į pačią nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą nebuvo atsižvelgta, o tokie veiksmai laikytini nepagrįstais, todėl pareiškėja 2006-04-06 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą. Pabrėžė, kad atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra panašių nekilnojamojo turto objektų grupės vertinimo ataskaita. Kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Individualaus turto vertinimo esmė yra nustatyti konkretaus turto vertę, atsižvelgiant į visas individualias to turto savybes. Turto vertintojas UAB „Lituka“ ir Ko 2006-01-31 atliko nekilnojamojo turto individualų vertinimą lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodu, t. y. atsižvelgdamas į visus turto vertei įtaką darančius faktorius: turto fizinę būklę, lokalizaciją, potencialias panaudojimo ir pardavimo galimybes bei pačią rinkos konjunktūrą. Turto vertintojas nustatė, kad turto vertė rinkoje 2006-01-31 buvo 2 840 000 Lt. Sprendimas, - netikslinti masiniu vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto mokestinę vertę yra visiškai nesuprantamas, nes masinio vertinimo būdu nėra nustatoma konkreti turto vertė, o surinktos informacijos apie vertinamąjį turtą analizės būdu nustatomos verčių ribos, apimančios vertinamojo turto vertę (LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – Pagrindų įstatymas) 2 str. 10 d.). Sprendimo teiginys, kad individualaus vertinimo ataskaita nėra pakankama, yra nepagrįstas, nes Pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Sprendime nepagrįstai teigiama, jog turto vertinimo nustatymo pažymoje nurodoma, kad 2005-12-09 statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti, tačiau ataskaitos prieduose pateiktose nuotraukose faktinė būklė to neleidžia tvirtinti, nes statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra įregistruotas, teisėtas, galiojantis ir įstatymų tvarka nenuginčytas. Taip pat laikė kaip nepagrįstą Sprendimo teiginį, kad vertinimo ataskaita nėra tinkama todėl, jog joje nurodytas vertinimo tikslas – įkeitimas AB SEB Vilniaus bankas, o ne mokestinės vertės patikslinimui. Be kita ko, tvirtino, kad atsakovės argumentas, jog nekilnojamojo turto rinkos vertė yra nepatikima, nes vertinimo tikslas yra turto įkeitimas AB SEB Vilniaus bankas, taip pat yra nepagrįstas.
Atsakovė Valstybės įmonė „Registrų centras“ su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Varnių projektai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 43-44) nurodė, kad pareiškėja Registrų centrui pateikė du skundus dėl mokestinės vertės patikslinimo, o 2006-01-31 pateikė individualaus turto vertinimo ataskaitą. Teigė, kad Registrų centro 2006-03-17 sprendimu buvo nuspręsta netikslinti masiniu būdu nustatytos turto vertės, dėl to bendrovė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. 2006-03-03 pareiškėja pateikė pakartotinį skundą dėl to paties nekilnojamojo turto mokestinės vertės patikslinimo, kartu pateikė ir patikslintą individualaus vertinimo ataskaitą. Tačiau ir šįkart buvo nuspręsta netikslinti masiniu vertinimo būdu nustatytos turto vertės. Vertino, kad pareiškėjos pateikta naujesnės redakcijos (2006-03-03) vertinimo ataskaita nebuvo pakankama, jog būtų galima priimti teigiamą sprendimą ir pagal ją patikslinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, mokestinę vertę, nes ji neatitiko LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos (toliau – Metodika) reikalavimų. Pabrėžė, kad ataskaita buvo parengta vertinimo tikslu nurodant ne mokestinės vertės patikslinimą, bet turto įkeitimą bankui, taigi nebuvo vadovautasi Įstatymo bei Pagrindų įstatymo 19 str. nuostatomis. Atkreipė dėmesį, kad ataskaitoje taikytas tik vienas- lyginamosios vertės metodas, be to, vartojamos „likvidacinės vertės” ir „priverstinio pardavimo“ sąvokos, kurios nėra aptartos LR teisės aktuose, reglamentuojančiuose turto vertinimą apmokestinimui. Nurodė, kad klaidinančiai ataskaitoje aptartas ir turto nuosavybės pagrindas. Ataskaitos prieduose (paskutiniame puslapyje) pateikiamos fotonuotraukos neidentifikuotos, nepateikti paaiškinimai dėl jų, jos nėra susietos su ataskaitos tekstine dalimi. Taigi, atsainus, nenuoseklus ir glaustas ataskaitos turinys neatitinka Pagrindų įstatymo 11 ir 12 str. bei Metodikos 20.2 p. reikalavimų, UAB „Lituka” ir Ko vertintojai pažeidė Pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. 10 p. reikalavimą dėl turto vertės nustatymo pagrindimo ir neužtikrino išvados patikimumo bei ataskaitos teisinio statuso, aptarto šio įstatymo 24 str.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Varnių projektai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 65) vertino, kad atsakovės veiksmai ginčo atveju pagrįsti ir teisėti, nes nekilnojamojo turto vertinimo masiniu būdu dokumentai buvo suderinti, viešai apsvarstyti ir patvirtinti kompetentingų valstybės institucijų, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimų motyvus, taip pat proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, išanalizavusi ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja, kad skundas netenkintinas.
VĮ Registrų centras 2006-05-10 sprendimu Nr.(1.31/1133)s-3774 atsisakė tenkinti Bendrovės prašymą ir patikslinti nekilnojamo turto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) mokestinę vertę pagal UAB „Lituka” ir Ko paruoštą ir Bendrovės pateiktą 2006-03-03 įvertinimo ataskaitą Nr.KA0-601140 bei jos priedus ir nurodė, kad pateikta nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) individualaus vertinimo ataskaita nėra pakankama, kad būtų galima priimti sprendimą dėl mokestinės vertės patikslinimo. Vertinant lyginamosios vertės metodu 9 psl. trečias palyginamasis objektas nereprezentatyvus, kadangi viename sandoryje parduoti net trys pastatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos 21.1 p. nurodoma: „palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas – palyginamosios vertės metodas, kurio esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgus į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus“. Turto vertinimo nustatymo pažymoje yra nurodoma, kad 2005-12-09 statinys yra pripažintas tinkamu naudoti, tačiau ataskaitos prieduose pateiktose nuotraukose faktinė būklė to neleistų tvirtinti. Taip pat patalpų foto fiksacija neatitinka vertinamų patalpų aprašymo 8 psl. Vertinimo tikslas – įkeitimui AB SEB Vilniaus bankui, o ne mokestinės vertės patikslinimui (b. l. 30).
Šis administracinis ginčas yra kilęs dėl anksčiau paminėto VĮ Registrų centro 2006-05-10 sprendimo Nr.(1.31/1133)s-3774 pagrįstumo ir teisėtumo, kuris laikytinas individualiu administraciniu aktu bei privalantis atitikti bendruosius tokių aktų reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Šio įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Pagal ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p. skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas.
Kaip matyti iš skundžiamo individualaus administracinio akto - VĮ Registrų centro 2006-05-10 sprendimo Nr.(1.31/1133)s-3774, jame pakankamai aiškiai ir motyvuotai yra išdėstyta VĮ Registrų centro pozicija dėl atsisakymo tikslinti masiniu vertinimo būdu nustatytą nekilnojamojo turto Kaune, (duomenys neskelbtini), mokestinę vertę, tai pagrindžiant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimo Nr. 244, patvirtinusio Turto vertinimo metodiką, nuostatomis, nurodyta skundžiamo sprendimo apskundimo tvarka ir pagrindai, pasirašytas direktoriaus pavaduotojo kadastrui ir turto vertinimui.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiamas individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatas, bei teismas nenustatė ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p. išdėstyto pagrindo šio akto negaliojimui, todėl šių teisės aktų reikalavimų aspektu jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 str. 1 d. numato, kad nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė bei šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu. Pagal šio įstatymo 2 str. 9 p., 11 p., nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus. Nekilnojamojo turto vertinimą atlieka turto vertintojas - turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Mokesčio mokėtojai gali pateikti prašymą turto vertintojui nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, jeigu nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, arba šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, skiriasi nuo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atliekant individualų vertinimą, daugiau kaip 20 procentų.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 str. 1-2 dalys numato, kad nekilnojamojo turto vertinimą atlieka turto vertintojas. Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas vertinamas lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) bei naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo arba pinigų srautų diskonto) metodais, taikant masinį nekilnojamojo turto vertinimą (...). Turto vertinimo sistema, turto ir verslo vertės nustatymo metodų parinkimas, taikymo tvarka ir procedūros, turto vertinimo dokumentų turinys reglamentuojamas LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika (toliau - Metodika). Bendrovės pateiktoje ataskaitoje, nustatant turto rinkos (mokestinę) vertę, naudojamas lyginamosios vertės metodas. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju privalu vadovautis Metodikos 21.1 p., nurodančiu, kad palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodo esmė yra palyginimas, t. y. turto rinkos vertės nustatomos palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus.
LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad turto vertinimo ataskaitoje, be kita ko, turi būti nurodomos sąlygos ir aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos turto vertinimui ir į kurias nebuvo atsižvelgta; vertinimo prielaidos, ypatybės ir metodai; vertinamo turto aprašymas; turto vertės nustatymo pagrindimas. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 24 str. 1 d. nurodoma, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
Registrų centras skundžiamame sprendime nurodo šiuos vertinimo ataskaitos trūkumus: vertinat palyginamosios vertės metodu, vertinimo ataskaitoje 9 psl. nurodytas trečiasis palyginamasis objektas yra nereprezentatyvus, kadangi viename sandoryje parduoti net trys pastatai (Metodikos 21.1 p.); priešingai negu nurodoma turto vertinimo pažymoje, ataskaitos priede pateiktos nuotraukas liudija, kad pastato būklė neleidžia jo naudoti pagal paskirtį; patalpų fotofiksacija neatitinka vertinamų patalpų aprašymo 8 vertinimo ataskaitos puslapyje; vertinimo tikslas – įkeitimas bankui, o ne mokestinės vertės patikslinimas.
Teismas, išanalizavęs ginčo ataskaitoje pateiktus duomenis, įvertinęs VĮ Registrų centras 2006-05-10 sprendime Nr.(1.31/1133)s-3774 išdėstytus ataskaitos trūkumus bei atsižvelgdamas į LVAT suformuotą nuostatą, jog teismas privalo tikrinti ginčijamo administracinio akto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neturi prisiimti administravimo subjektui būdingų funkcijų, ar pagrįsti už administravimo subjektą pastarojo aktą, taip pat visus byloje esančius įrodymus vertindamas anksčiau analizuotų teisės aktų kontekste sprendžia, kad skundžiamas VĮ Registrų centro 2006-05-10 sprendimas Nr.(1.31/1133)s-3774 yra teisėtas ir pagrįstas tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 str., tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų prasme. Teismo manymu, skundžiamame sprendime išdėstyti UAB „Lituka“ ir Ko Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. KAO-601140 trūkumai sudaro pakankamą ir objektyvų pagrindą, atsakovės veiksmams, t. y. atsisakyti mokestine verte laikyti vertę, nustatytą 2006-03-03 atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Teismas, išsamiai išanalizavęs Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 3 d. nuostatas, sprendžia, kad kiekvienas ginčo atvejis yra individualus ir ne visuomet šios nuostatos privalo būti taikomos betarpiškai, t. y. kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, nes kiekvienu konkrečiu atveju turto vertinimo ataskaitos teisiniam statusui įtakos turi pakankamai individualūs nekilnojamojo turto charakteristiniai duomenys, kurių tam tikra visuma sudaro pagrindą administravimo subjekto veiksmų atlikimui arba neatlikimui, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta ataskaita nesudaro pagrindo atsakovui tikslinti nekilnojamojo turto mokestinę vertę.
Teismas taip pat pažymi, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 1 d. , turto vertinimo ataskaitos juridinę galią sieja su jos atitikimu įstatymo 23 str. nurodytiems reikalavimams. Teismas šių straipsnių turinio analizės pagrindu mano, kad nustatyti turto vertinimo ataskaitos trūkumai nebūtinai reiškia šios ataskaitos teisinio statuso pakitimą, t. y. juridinės galios netekimą, tačiau kaip jau buvo minėta, nustatyti trūkumai, gali būti vertinami pakankamu ir objektyviu pagrindu tam tikrai administravimo subjekto veikai. Taigi šiuo atveju UAB „Lituka“ ir Ko Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. KAO-601140 teisinis statusas - jurinė galia, nevertintina kaip imperatyviai nustatanti pareigą atsakovei atlikti tam tikrus veiksmus, todėl, kaip jau teismas pasisakė, joje išdėstytus trūkumus, atsakovė pagrįstai ir teisingai vertino pakankamu pagrindu atsisakyti tikslinti nekilnojamojo turto mokestinę vertę.
Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad pareiškėja iš ginčijamojo sprendimo turinio aiškiai matė ir suprato, kokius turto vertinimo ataskaitos trūkumus atsakovas nustatė, todėl laikytina, kad turėjo galimybę juos pašalinti ir teikti turto vertinimo ataskaitą be trūkumų ir atitinkančią įstatymą, tačiau to nepadarė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos procesinės teisės pažeistos nebuvo (LVAT 2007-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A 4 -237/2007).
Teismas, atsižvelgdamas į LVAT 2009-02-05 nutartyje išdėstytą poziciją šioje byloje t. y., kad turinčiai juridinę galią turto vertinimo ataskaitai taikytinos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d. nuostatos (turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka), sprendžia, kad pareiškėjos pateikta turto vertinimo ataskaita šiuo atveju laikytina būdu ir pagrindu atsakovo turto vertinimo ataskaitai nuginčyti, tačiau atsižvelgiant, į tai, kad pareiškėjos pateiktoji turto vertinimo ataskaita su trūkumais, kurie pareiškėjai buvo žinomi, tačiau nepašalinti, šiuo atveju Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 str. 3 d. nuostatos netaikytinos.
Pareiškėja skunde nenurodė pagrįstų motyvų ar argumentų, kurie paneigtų ginčo ataskaitoje atsakovo išdėstytus trūkumus, todėl teismas vertina, jog atsakovo ginčo sprendime išdėstyti trūkumai yra pagrįsti ir teisingi.
Reziumuojant anksčiau išdėstytus, išanalizuotus bei įvertintus argumentus ir teisės aktų nuostatas, sprendžiama, kad VĮ Registrų centro 2006-05-10 sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti bei įpareigoti atsakovą patikslinti nekilnojamojo turto vertę pagal pareiškėjo 2006-03-03 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., Viešojo administravimo įstatymo 8 str., Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatomis,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Varnių projektai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.