Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-01-11 · Civilinė byla Nr. 2-34-550/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-11
Bylos Nr.
2-34-550/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Kondratjevas
Ieškovas
V. J.
Atsakovas
A. R.
Kategorijos
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-34-550/2013Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02072-2012-5Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.2.; 75.6.2.; 75.8.; 99.5.; 99.7.; 99.9.; 113.1.; 113.8.; 116.1.; 125.1.; (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 11 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas,sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:ieškovui V. J., jo atstovei adv. Ramunei Jatautienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei A. R., tretiesiems asmenims antstolei N. Š. ir kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. J. ieškiniu prašo padalinti jam ir atsakovei A. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, nustatant, kad jam atitenka ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, 50,73 kv. m. bendro ploto, ir atsakovei atitenka ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, 50,73 kv. m. bendro ploto, priteisti jam iš atsakovės 4526,93 Lt išlaidas už jai tenkančios turto dalies išlaikymą nuo 2002-10-01 iki 2012-10-01, išmokant į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove susituokė 1986-01-09, santuokoje jiems gimė sūnus ir duktė. Santuoka nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000-06-13 sprendimu, tačiau nutraukiant santuoką santuokos metu įgytas turtas nebuvo padalintas. Nurodė, kad santuokos su atsakove metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose. Kito registruotino dalintino turto neturėjo. Po ištuokos jis su tuo metu dar nepilnamečiu sūnumi D. liko gyventi šiame bute, o A. su jų dukra išvyko gyventi į Vilnių. 2000-12-19 Kėdainių rajono apylinkės teisme pagal jo pateiktą ieškinį buvo nustatyta naudojimosi šiuo butu tvarka. Jam suteiktomis patalpomis jis naudojasi iki šiol, jose gyvena, o atsakovė ne tik jomis nesinaudoja, bet ir neprižiūri savo dalies, jokių mokesčių nemoka. Už bendras dalintino turto komunalines paslaugas ir patarnavimus visą tą laiką jis moka vienas, t.y. padengia ir atsakovės dalį. Nurodė, kad atsitiktinai rajono laikraščio „Rinkos aikštė“ 2012-08-21 Nr. 95(2460) 2 puslapyje perskaitė antstolės N. Š. skelbimą, kuriuo ji skelbia jo su atsakove santuokoje įgyto ir nepadalinto buto pirmąsias varžytines. Kadangi su atsakove nuo pat santuokos nutraukimo jokių ryšių nepalaiko, apie tai, kad ji turi kreditorių ir šiuo metu šis butas yra areštuotas, jis nežinojo, o antstolė jo apie tai neinformavo. Butas nekilnojamojo turto registre yra registruotas atsakovės vardu. CK 3.116 str. numato, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Ieškovas pageidauja, kad jam ir atsakovei priklausantis butas būtų padalintas lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam. Nurodė, kad butą visą laiką sąžiningai valdė, investavo savo lėšas į jo pagerinimą, kito gyvenamojo ploto neturi. Namo bendrijai jokių įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus neturi, paliktas bendras skolas už suteiktas paslaugas apmokėjo vienas iš savo asmeninių lėšų. Kadangi atsakovė prie buto išlaikymo neprisidėjo, prašo priteisti jo turėtas išlaidas už atsakovei tenkančios turto dalies išlaikymą už 10 metų laikotarpį, kas sudaro 4526,93 Lt.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti jame nurodytas motyvais ir pagrindais, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 500 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą, tai yra procesinių dokumentų paregimą ir atstovavimą teisme. Papildomai nurodė, kad pateiktame ieškinyje išdėstytuose ieškinio reikalavimuose (1.3. punkte) dėl rašymo apsirikimo buvo praleista įrašyti žodžius, kad atsakovei atitenka „½ dalis buto“, tai ieškinio reikalavimų esmės nekeičia, kadangi iš ieškinio akivaizdu, kad butą prašoma padalinti lygiomis dalimis, tai yra po ½ kiekvienam. Taip pat nereikalauja nustatyti, kad priteistas buto išlaikymo išlaidas atsakovė pervestų į ieškovo sąskaitą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šis terminas buvo įrašytas tikintis, kad pavyks su atsakove sudaryti taikos sutartį. Nurodė, kad ieškovas, pastebėjęs skelbimą laikraštyje apie buto pardavimą iš varžytinių, bandė susisiekti su atsakove, tačiau nepavyko. Atsakovei po santuokos nutraukimo išvykus iš buto gyventi kitur, butas buvo paliktas su skolomis, iš viso buvo nesumokėta apie 6000 Lt mokesčių, jis iš savo lėšų šią skolą padengė ir butą toliau išlaikė vienas iš savo lėšų.

Atsakovė A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentų, pateisinančių neatvykimą, atsakovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdį, į bylos nagrinėjimą neatvyksta jau antrąjį kartą, apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos eiga visiškai nesidomėjo, siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo antstolė N. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Kadangi prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ir dokumentai, pateisinantys neatvykimą, nepateikti, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui antstolei N. Š. nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiojo asmens kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Pateiktame atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, kad sutinka su ieškovo pareikštu ieškiniu bei visa apimtimi jį palaiko, taip pat prašo bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta 1982-01-09 (santuokos liudijimas II-OK Nr. 492313; b. l. 15). Šalys santuokos metu, 1992 metais pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 2 kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, kuris registruotas atsakovės vardu (b. l. 5, 13). Kadangi butas atsakovės vardu buvo įregistruotas 1992 metais, t.y. iki 2000 m. Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo, todėl šiam turtui galioja prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors jis yra įregistruotas tik vieno iš sutuoktinių vardu (Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 3 d.). Teismo sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo priimtas 2000-06-13 (b l. 36), ištuoka įregistruota 2000-09-14 (b.l. 14). Nustatyta, kad šalims nutraukiant santuoką teismo sprendimu šalių santuokos metu įgytas turtas nebuvo padalintas. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2000-12-19 sprendimu pagal ieškovo V. J. pateiktą ieškinį buvo nustatyta tiktai naudojimosi bendru butu tvarka (b.l. 12). Byloje taip pat nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios tarpusavio susitarimą dėl santuokoje įgyto turto pasidalijimo, kurį būtų patvirtinęs notaras. Todėl teismas daro išvadą, kad šalių santuokos metu įgytas bendras turtas yra nepadalintas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo butas yra areštuotas nuo 2012-05-18 antstolės N. Š., vykdant išieškojimą iš atsakovės kreditoriui kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (b. l. 5, 49-50).

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo natūra padalinti santuokos su atsakove metu įgytą ir bendrosios nuosavybės teise priklausantį butą, kiekvienai iš šalių priteisiant po ½ šio buto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, įsigaliojusio 2001-07-01, normos taikomos šeimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. Šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus, bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Šeimos santykių teisiniam reguliavimui nustatytas taisykles sistemiškai taikant kartu su to paties įstatymo 4 str. 2 d. nuostatomis, pažymėtina, kad, esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant šalių santuokos metu įgyto turto padalinimo klausimą yra taikytinas CK, įsigaliojęs nuo 2001-07-01.

CK 3.127 str. 3 d. numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas ginčo atveju padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir kiekvieno sutuoktinio dalį bendrame turte, jeigu taip galima turtą padalinti. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtina prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.123 str. 1 d. galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo dėl nepilnamečių vaikų interesus arba kitų svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo lygių dalių bendrame turte principo, nenustatyta, tokių aplinkybių egzistavimo neįrodinėjo ir šalys, todėl bendras turtas tarp šalių dalintinas lygiomis dalimis. Iš bylos medžiagos matyti, jog objektyvių priežasčių, kliudančių natūra padalinti butą nėra, kadangi butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, yra 50,73 kv.m. bendro ploto, 31,46 kv.m. gyvenamojo ploto, yra dviejų gyvenamųjų kambarių, todėl dalus. Atsakovė prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimo bendrą turtą padalinti natūra, lygiomis dalimis nepareiškė, savo siūlymo dėl bendro turto padalijimo būdo nepateikė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo butas buvo įgytas šalių santuokos metu, todėl yra bendra šalių nuosavybė ir nutraukus santuoką šis turtas liko nepadalintas, į tai, kad nėra nustatyta pagrindo nukrypti nuo lygių dalių bendrame turte principo, sprendžia, kad ieškovo reikalavimas natūra, lygiomis padalinti butą yra visiškai pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, kiekvienai iš šalių pripažintina nuosavybės teisę į ½ dalį buto (CK 3.116 str. 1 d., 3.117 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad nutraukus santuoką turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais. Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (SŠK 23 straipsnio 1 dalis, CK 3.117 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 straipsnis).

Ieškovas pateiktu ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovės 4526,93 Lt išlaidas už jai tenkančios turto dalies išlaikymą už laikotarpį nuo 2002-10-01 iki 2012-10-01, šį savo reikalavimą grįsdamas tuo, kad atsakovė nuo santuokos nutraukimo prie bendro turto išlaikymo visiškai neprisidėjo, visus mokesčius už komunalines paslaugas ir patarnavimus visą šį laikotarpį jis mokėjo iš savo lėšų. Iš AB „Panevėžio energija“ mokesčių išklotinių matyti, kad per laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2007 m. liepos už karšto vandens skaitiklio priežiūrą buvo priskaičiuota 7,34 Lt mokesčių (b.l. 37), už patalpų šildymą už laikotarpį nuo 2002 m. spalio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. buvo priskaičiuota 5114,23 Lt mokesčių (b.l. 39-41), už patalpų šildymą, cirkuliacinę šilumą ir skaitiklio priežiūrą per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 rugpjūčio mėn. buvo priskaičiuota 3932,23 Lt mokesčių (b. l. 42). Iš (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos 2012-09-13 pažymos nustatyta, kad ieškovas V. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, nuo 2000 m. gyvena vienas, nuo bendrijos įkūrimo 2002 m. gegužės mėn. bendrijai įsiskolinimų neturi, 2007 m. buvo paimta paskola „Parex“ banke namo tarpblokinių siūlių remontui, paskolos dalis šiam butui – 1053,98 Lt, paskolos likutis 2012-08-31 – 354,14 Lt (b. l. 8). Atsakovė ieškovo nurodytų aplinkybių, kad po santuokos nutraukimo jis vienas mokėjo visus mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas ir patarnavimus, o atsakovė prie bendro buto išlaikymo neprisidėjo, neginčijo, nepateikė įrodymų, kad vykdė prievolę išlaikyti bendrą butą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės jo turėtas išlaidas už atsakovei tenkančios turto dalies išlaikymą (CK 4.76 straipsnis). Ieškovo reikalaujamų priteisti išlaidų dydis yra pagrįstas aukščiau minėtais rašytiniais įrodymais - (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijos pažyma ir AB „Panevėžio energija“ mokesčių išklotinėmis (b. l. 8, 37, 39-41, 42), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 4526,93 Lt išlaidų už bendro turto išlaikymą.

Ieškinį patenkinus ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Iš byloje esančių kvitų matyti, kad pateiktą ieškinį ieškovas apmokėjo 472,60 Lt žyminiu mokesčiu (b. l. 23-24, 45). Pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 9 p., 10 p. reikalavimus ieškinys turėjo būti apmokėtas 466 Lt dydžio žyminiu mokesčiu: 330 Lt už reikalavimą dėl turto padalijimo (10996,50 Lt ( ½ dalies buto vidutinė rinkos vertė) x 3 proc. = 330 Lt) ir 136 Lt už reikalavimą dėl turto išlaikymo išlaidų priteisimo (4526,93 Lt x 3 proc. = 136 Lt). Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 466 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovės taip pat priteistina 500 Lt ieškovo turėtų išlaidų už advokato teisines paslaugas, kurias patvirtina 2011-10-01 ir 2012-01-03 pinigų priėmimo kvitai (CPK 98 str.).

Iš atsakovės valstybei priteistina 47,91 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Remiantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d., ieškovui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis - 6,60 Lt (472,60 Lt - 466 Lt = 6,60 Lt).

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 260 str., 268 str., 270 str., 282 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Padalinti ieškovo V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokoje įgytą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., pripažįstant ieškovui V. J. nuosavybės teisę į ½ dalį buto ir atsakovei A. R. nuosavybės teisę į ½ dalį buto.

Priteisti iš atsakovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), 4526,93 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis litus 93 ct) išlaidų už bendro turto išlaikymą, 466,00 Lt (keturis šimtus šešiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio ir 500,00 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Priteisti iš atsakovės A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 47,91 Lt (keturiasdešimt septynis litus 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,60 Lt (šešis litus 60 ct) permokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas