- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- AN2-142-290/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00431-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. C.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. kad V. C. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį patrauktas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 16 d. 18.10 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo automobilį „Opel Astra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,41 promilės girtumas), išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam automobiliui ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. S., ir su juo susidūrė. V. C. iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, dėl M. S. automobilio apgadinimo padaryta 1 095,11 Eur žala. Tokiais veiksmais V. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 154, 219 ir 220 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarimu V. C. pripažintas padaręs šiuos administracinius nusižengimus ir nubaustas: pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – 60 Eur bauda; pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį – 1 100 Eur bauda; pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, pritaikius šio straipsnio 4 dalį, – 1 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, V. C. skirta galutinė nuobauda – 1 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams. Transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui V. C. arba jo įgaliotam asmeniui.
3. V. C. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – sušvelninti administracinę nuobaudą teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad po sutuoktinės mirties 2019 m. lapkričio 5 d. vėl pradėjęs jausti pasikartojančius krūtinės anginos simptomus, kad jis buvo gydytas ligoninėje ir visada su savimi automobilyje turėdavo širdies darbą gerinančių lašų. Jų sudėtimi nesidomėjo ir nežinojo, kad juose yra etanolio. Sukėlęs eismo įvykį, patyrė stresą ir pajuto stiprų skausmą krūtinėje. Dėl to, nebaigęs manevro į (duomenys neskelbtini) g., pervažiavo sankryžą ir sustojo (duomenys neskelbtini) g., kur iš karto atsidarė buteliuką su turimais širdies lašais „(duomenys neskelbtini)“ ir išgėrė ne mažiau kaip pusę buteliuko, kuriame visos tinktūros kiekis buvo apie 40 ml. Dar kiek pastovėjęs (duomenys neskelbtini) g., nesulaukęs, kad prie jo kažkas prieitų dėl sukelto eismo įvykio, grįžo į prie eismo įvykio vietos esančią PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.
3.2. Be to, akivaizdu, kad laiko pilnai ar dalinei alkoholio rezorbcijai iki tikrinimo alkotesteriu pakako, o jo burnoje alkoholio neturėjo būti likę ir alkotesteris to neužfiksavo. Pažymi, kad ištraukti lašintuvą iš vaistų buteliuko nereikia jokių specialių priemonių, nes jis nesunkiai išsitraukia suėmus jį pirštais. Kadangi lapkričio 16 d. apie 18 val. buvo visiškai tamsu, todėl suprantama, kad fakto, kaip jis automobilyje gėrė vaistus, jokie liudytojai matyti negalėjo. Pasak apelianto, toks jo veiksmų modelis buvo sąlygotas ne siekio elgtis priešingai teisei, bet atsakingai ir teisėtai dėl pasireiškusios sveikatos būklės, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir to tinkamai neįvertino.
3.3. Skunde cituojant Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 6.3 papunktį, teigiama, kad jis nesuvokia visų teisės aktuose įtvirtintų nuostatų subtilumų, nebuvo klausiamas, kokius vaistus vartoja, o pats, nesuvokdamas galimos pavartotų vaistų įtakos alkotesterio parodymams, apie šią aplinkybę pareigūnų neinformavo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyresnysis teismo medicinos ekspertas nurodė, kad dėl vaistų vartojimo įvykus pilnai išgerto etilo alkoholio rezorbcijai, kraujyje galėjo susidaryti ne didesnė kaip 0,20 prom. etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu susidarė tam tikra papildoma alkoholio kraujyje koncentracija ir akivaizdu, kad eismo įvykio metu alkoholio koncentracija jo kraujyje neviršijo 0,4 prom. Tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.
3.4. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, neįvertino jo finansinės būklės. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad jis dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, jo teigimu, jis jokių su darbo santykiais ar kitų pajamų, išskyrus pensiją, negauna. Dėl to, jo teigimu, buvo paskirta neteisėta ir neadekvati padarytiems nusižengimams bei neproporcingai didelė administracinė nuobauda.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nubaustojo apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas A. J. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir V. C.o skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. C. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažindamas V. C. padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. C. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės ir su ja susidūręs, sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš šio eismo įvykio vietos ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažeidėjas su jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje, padarymu nesutiko, teigė, kad, nors jis sukėlė eismo įvykį, tačiau jo metu nebuvo neblaivus ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino.
9. Tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir nagrinėjant bylą teisme išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymai. Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 16 d. policijos pareigūno V. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis su kita pareigūne I. M. pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g., kur nukentėjusysis M. S. paaiškino, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) g., nuo PC „(duomenys neskelbtini)“ link PC „(duomenys neskelbtini)“, iš (duomenys neskelbtini) g. į kairę sukęs automobilis „Opel“ jo nepraleido bei su juo susidūrė. Eismo įvykį sukėlęs vairuotojas nesustojęs pasišalino į (duomenys neskelbtini) g. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir po eismo įvykio vykdytoje jo apklausoje, patvirtinęs, kad eismo įvykio liudininkas, kuris nenorėjo prisistatyti, nuvyko paskui eismo įvykį sukėlusį automobilį į (duomenys neskelbtini) g. ir po to jį nulydėjo į PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Apklausiamas administracinių nusižengimų tyrimo metu, pats V. C. neneigė, kad sukdamas iš šalutinio kelio atsitrenkė į nukentėjusiojo vairuotą transporto priemonę, tačiau tvirtino, kad į (duomenys neskelbtini) g. jis nuvažiavo ne siekdamas pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o laukdamas, kol kas nors prie jo prieis. Nesulaukęs, jis nuvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę. Jokių aplinkybių apie tai, kad dėl sukelto eismo įvykio jam pasireiškė krūtinės angina ar kiti sveikatos sutrikimai nubaustasis administracinio tyrimo metu nenurodė. Šią versiją jis pateikė tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, logiškai nepagrindžiama nubaustojo dėstoma įvykio versija, kad pasijutęs blogai, užuot iš karto sustojęs sukelto įvykio vietoje, kur būtų galėjęs iš karto vartoti jo nurodomus medikamentus – širdies darbą gerinančius lašus, jis pervažiavo sankryžą, be kita ko, kirsdamas priešpriešinio eismo juostą, tam, kad sustotų kitoje šalutinėje sankryžos gatvėje. Be to, priešingai nei teigiama skunde ir kitaip nei tai suvokia pats nubaustasis, kilus eismo įvykiui, ne tik nukentėjusysis, bet ir jis pats turėjo dėti pastangas užfiksuoti eismo įvykį, kuo įmanoma tiksliau jį atkuriant, vertinant automobilių padėtį iš karto po susidūrimo, ir sutarti su kitos transporto priemonės vairuotoju dėl esminių susidūrimo aplinkybių, todėl nubaustojo teiginiai, kad jis, pasitraukęs iš eismo įvykio vietos į kitą gatvę, joje laukė, kol kažkas prie jo prieis, tačiau nepraėjus, jis išvažiavo, nepagrįsti ir jo atsakomybės nešalina, kadangi tansporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, turi būti paliekamos toje pozicijoje, kurioje jos atsidūrė po susidūrimo, iki tol, kol aplinkybės bus užfiksuotos eismo įvykio deklaracijoje ar atvykusių policijos pareigūnų. Šiuo atveju nubaustojo veiksmais tikslių susidūrimo aplinkybių atkūrimas tapo apsunkintas.
10. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, nubaustasis, jo teigimu, (duomenys neskelbtini) g. išgėręs vaistų, ne grįžo atgal į prie eismo įvykio vietos buvusios parduotuvės aikštelę, o nuo susidūrimo vietos nuvažiavo dar toliau. Iš viešai interneto erdvėje prieinamų duomenų matyti, kad nuo sankryžos ((duomenys neskelbtini)), kurioje ir įvykio susidūrimas, PC „(duomenys neskelbtini)“ nutolusi ne mažiau kaip 100 metrų atstumu. Taigi akivaizdu, jog V. C., net ir po išvažiavimo į (duomenys neskelbtini) g., į eismo įvykio vietą negrįžo ir, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime KET 219 bei 220 punktuose numatytų pareigų tinkamai neįgyvendino, taigi iš eismo įvykio vietos, suvokdamas, kad pats jį sukėlė, tyčia pasišalino.
11. Tokio manymo nepaneigia ir apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinybės, susijusios su senyvu V. C. amžiumi (78 metai), kadangi Kelių eismo taisyklės privalomos kiekvienam padidinto pavojaus šaltinį vairuojančiam asmeniui, neišskiriant jų pagal amžiaus grupes. Pats asmuo, pasirinkdamas vairuoti transporto priemonę, privalo įsitikinti savo galimybėmis laikytis Kelių eismo taisyklių imperatyvių reikalavimų. Dėl šios priežasties, įvertinus draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo pateiktą žalos sąmatą, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiojo transporto priemonei padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydį atitinkančią piniginę vertę, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir motyvuotai nustatė, kad visi būtinieji ANK 426 straipnio 2 dalyje numatyti požymiai V. C. veiksmuose nustatyti ir įrodyti, todėl pagrįstai pripažino jį padariusiu šį administracinį nusižengimą.
12. Apeliaciniame skunde nubaustasis kvestionuoja ir kito jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, įrodytumą, teigdamas, kad jam policijos pareigūnų nustatytas neblaivumo laipsnis ne dėl jo išgerto alkoholio, o dėl po eismo įvykio vartotų širdies darbą gerinančių lašų „(duomenys neskelbtini)“, kurių sudėtyje yra etanolio. Šie nubaustojo skundo argumentai, kuriuos jis išsakė ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, aukštesnės instancijos teismo vertinami kaip nepagrįsti.
13. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, iš pranešimo apie eismo įvykį (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenų matyti, kad pranešėjas M. S. Bendruoju pagalbos centro telefonu dėl eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kreipėsi 18.01 val. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 18.13 val., V. C. alkotesteriu patikrintas 18.17 val. ir, įvertinus paklaidą, jam nustatytas 0,41 prom. neblaivumas. Kaip minėta, jam nustatytą neblaivumo faktą nubaustasis ginčijo, motyvuodamas tuo, kad prieš patikrą alkotesteriu buvo vartojęs širdies darbą gerinančių lašų „(duomenys neskelbtini)“ ir nežinojo, kad juose yra etanolio. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokie V. C. teiginiai suponuoja jo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Apklausiamas administracinio nusižengimo tyrimo metu, jis apie sveikatos sutrikimus ir vartotus medikamentinius preparatus nenurodė. Vertinant teisme nubaustojo duotus parodymus bei apeliacinio skundo argumentus, matyti jo dėstomų aplinkybių nenuoseklumas. Apklausiamas teisme nubaustasis tvirtino širdies darbą gerinančių lašų vartojęs jau būdamas „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, tuo tarpu apeliaciniame skunde teigiama, kad vaistus jis vartojo sustojęs (duomenys neskelbtini) g., laukdamas, kol prie jo kas nors prieis. Vis tik teismo posėdžio metu nubaustasis, iš pradžių teigdamas, kad alkoholio apskritai nevartoja, galiausiai pripažino prieš eismo įvykį gėręs alaus, tačiau ir šią aplinkybę dėstė visiškai nenuosekliai, vienu atveju teigdamas, kad jis įvykio dieną prieš pietus išgėrė 0,5 l talpos skardinę 6 laipsnių stiprumo alaus, kitu atveju, – kad alaus gėrė iš vakaro, o įvykio dieną apie pietus jo buvo išgėręs tik stiklinę. Kaip matyti iš liudytojos policijos pareigūnės I. M. paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atvykus prie PC „(duomenys neskelbtini)“, V. C. neneigė vartojęs alkoholio, apie vartotus širdies darbą gerinančius lašus nenurodė. Kalbant su V. C. lauke, jautėsi, kad jis buvo vartojęs alkoholio, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jam neblaivumas buvo patikrintas tik vieną kartą, kadangi nubaustasis alkotesterio parodymų neginčijo, antrą kartą tikrintis nenorėjo.
14. Įvertinus aptartas aplinkybes, priešingai nei teigiama skunde, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus V. C. teiginius apie jo jau po eismo įvykio vartotus vaistus, kurie sąlygojo nustatytą neblaivumo laipsnį. Šių argumentų nepatvirtina ir V. C. skundo argumentai, kad jam įvykio metu nebuvo žinoma apie „(duomenys neskelbtini)“ tinktūroje esantį etanolį. Pažymėtina, kad įsigyjant medicininius preparatus, kartu su jais privalomai pateikiamame informaciniame lapelyje ar ant pakuotės nurodoma ne tik jų veiklioji medžiaga, bet ir visos sudedamosios dalys, taigi asmuo, juolab vairuojantis transporto priemonę, ne tik turi tokią galimybę, bet ir privalo su šia informacija susipažinti tam, kad įsitikintų, ar jo vartojami vaistai nepakenks vairavimo kokybei. Taigi nubaustojo versija, kad jam dėl senyvo amžiaus nebuvo žinoma „(duomenys neskelbtini)“ tinktūros sudėtis, atmetama kaip nepagrįsta. Juolab kad, kaip jau minėta, jau po pirmojo patikrinimo alkotesteriu V. C. jokių pastabų dėl jam nustatyto neblaivumo neišreiškė.
15. Atmetant skundo argumentus pažymėtina ir tai, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyresniojo teismo medicinos eksperto J. M. P. 2020 m. sausio 10 d. rašto matyti, kad net ir išgėrus 20 ml nurodytos tinktūros, per itin trumpą laiką – nuo 4 iki 10 min., jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija nebūtų pasiekusi net 0,2 prom., kadangi, priešingai nei tvirtinama skunde, per šį laikotarpį alkoholis negalėjo rezorbuotis į kraują. Nors šis ekspertas nurodė, kad galimybė labai maža dalimi įtakoti alkotesterio rodmenis dėl prieš 4–10 min. išgerto medikamento neatmestina, tačiau šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl alkotesterio techninių galimybių nustatyti burnoje likusį alkoholį (nutraukiant patikrą), ši versija atmetama kaip nepagrįsta.
16. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad alkotesteriu alkoholis burnoje užfiksuojamas tada, kai nuo jo paskutinio vartojimo praėjo mažiau kaip 15 minučių. Šiuo atveju, kai alkoholis burnoje V. C. tikrinimo metu nebuvo užfiksuotas, darytina išvada, kad, net ir tikint nubaustojo dėstoma versija apie po eismo įvykio išgertą tinktūrą, jis skysčius, turinčius sudėtyje alkoholio, be kita ko, ir etanolio (etilo alkoholio), turėjo vartoti iki patikros likus ne mažiau kaip 15 min., tai yra ne vėliau kaip 18.02 val. (patikra atlikta 18.17 val.), taigi iš karto po įvykio. Būtent tokią įvykių versiją, kad iš karto sustojęs (duomenys neskelbtini) g. jis vartojo širdies darbą gerinančius lašus, nubaustasis išdėstė apeliaciniame skunde, tačiau šias aplinkybes jis nurodė nenuosekliai, apie jas administracinio nusižengimo tyrimo metu apskritai nepaaiškindamas, o pirmosios instancijos teismui teigdamas, kad tinktūrą jis vartojo jau būdamas PC „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Taigi toks V. C. teiginių nenuoseklumas sudaro pagrindą jais abejoti ir juos vertinti kritiškai. Juolab kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad išgertų preparato gurkšnį, nubaustasis turėjo panaudoti įrankį buteliukui su lašintuvu atidaryti (pašalinti lašintuvą). Skunde ši aplinkybė ginčijama teigiant, kad lašintuvas nesunkiai gali būti išimamas pirštais, tačiau pirmosios instancijos teismui teismo posėdžio metu apžiūrėjus nubaustojo pateiktą tinktūros buteliuką, iš kurio jis teigė išgėręs gurkšnį preparato, pagrindo abejoti šiais skundžiamo nutarimo motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi. Taigi, įvertinus išdėstytų motyvų visumą, darytina išvada, kad nubaustasis patikros alkotesteriu, o taip pat ir eismo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo leistiną normą viršijanti alkoholio koncentracija, o jo teisme nurodyta versija, kad apsvaigimas jam nustatytas dėl išgerto gurkšnio širdies darbą gerinančių lašų „(duomenys neskelbtini)“ vertinama kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje visos būtinosios sąlygos administracinei atsakomybei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kilti yra nustatytos ir įrodytos, V. C. veiksmai kvalifikuoti tinkamai, todėl administracinė nuobauda už šiame straisnyje numatyto nusižengimo padarymą jam paskirta teisėtai ir pagrįstai.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei V. C. pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą dėl V. C. veiksmų įrodytumo ir jų kvalifikavimo, todėl keisti ar naikinti šią skundžiamo nutarimo dalį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl V. C. paskirtos administracinės nuobaudos dydžio ir jos proporcingumo, tačiau aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus dėl administracinių nuobaudų už atskirus administracinius nusižengimus nubaustajam skyrimo, pagrindo sutikti su skunde nurodomais argumentais dėl sunkios nubaustojo finansinės padėties neturi. Skunde nurodoma, kad vienintelės nubaustojo pajamos yra iš jo gaunamos senatvės pensijos, tačiau, susipažinus su teismų informacinėje sistemoje „LITEKO“ esančio „SODRA“ registro duomenimis, matyti, kad nubaustasis registruotas ne tik kaip asmuo, gaunantis senatvės pensiją, tačiau ir kaip apdraustasis, vykdantis darbinę veiklą MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2017 m. gruodžio 28 d. Informacijos apie šios veiklos pabaigą nėra. Jokių kitų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nubaustajam už jo padarytus administracinius nusižengimus skirtos nuobaudos yra akivaizdžiai per griežtos ir neproporcingos, skunde nepateikiama. Už kiekvieną atskirą nusižengimą nubaustajam skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda bei pagal ANK 423 straisnio 3 dalį, pritaikius to paties straipsnio 4 dalį, minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, netaikant transporto priemonės konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino tai, kad V. C. atsakomybę dėl visų jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo lengvina tai, kad jis yra sulaukęs 65 metų, o dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo atsakomybę dar lengvina ir tai, jog V. C. dėl jo padarymo pripažino savo kaltę ir gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nubaustasis neprisipažino padaręs ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Apylinkės teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. C. neteistas, baustas administracine tvarka, jam paskirtas baudas sumokėjęs, už tokio pobūdžio teisės pažeidimus baudžiamas pirmą kartą. Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, kurios pakankamos minimaliam aptariamuose straipsniuose numatytam nuobaudos dydžiui skirti, nesudaro pagrindo taikyti nubaustajam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam už atskirus administracinius nusižengimus nuobaudas, mažesnes nei ANK 423 straipsnio 3 dalies, 426 straisnio 2 dalies ir 417 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas minimalus jų dydis.
19. Vis tik, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. C. galutinę nuobaudą, netinkamai taikė ANK 38 straipsnio nuostatas, nukrypdamas nuo nuosekliai šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Teismas galutinę nuobaudą V. C. paskyrė vertindamas nuobaudos griežtumą atsižvelgiant į bendrąjį ANK už atskirus administracinius nusižengimus numatytą nuobaudų dydį, bet ne į konkrečias V. C. už jam inkriminuotus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas. Taigi, nepaisant to, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nubaustajam šiuo konkrečiu atveju buvo skirta griežtesnė nuobauda (1 200 Eur bauda) nei už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje (1 100 Eur bauda) ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje (60 Eur bauda), teismas konstatavo, kad griežčiausia nuobauda numatyta ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje (vertinant pagal bendrąjį ANK 426 straipsni 2 dalyje numatytą minimalų ir maksimalų nuobaudų dydį). Dėl šios priežasties, skirdamas galutinę nuobaudą, teismas netinkamai taikė ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad asmeniui už kelis administracinius nusižengimus skiriama griežčiausia sankcijoje jam numatyta nuobauda, o galutinę nuobaudą V. C. paskyrė artimą ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto minimalaus ir maksimalaus administracinės nuobaudos dydžių vidurkiui (1 500 Eur). Kadangi dėl išvardytų motyvų V. C. galutinė administracinė nuobauda paskirta neteisingai, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis keičiama, nustatant, kad V. C. galutinė administracinė nuobauda skiriama jam už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nustatytos sankcijos ribose, tai yra jam skiriama galutinė administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
V. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarimą pakeisti:
vadovaujantis ANK 38 straisnio 2 dalimi, V. C. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.
Kitą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.