Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui T. R. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams ir išlaikymo skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ieškovė 2012 m. gegužės 21 d. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 3) šalių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti pas motiną; 4) priteisti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 962,50 Lt kas mėnesį mokant periodines išmokas nuo 2009 m. liepos mėn. iki vaikų pilnametystės; 5) pripažinti, kad prievolės pagal 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. 1550818091357-96 yra ieškovės asmeninės prievolės.

Ieškovė nurodė, kad po santuokos sudarymo atsakovas pradėjo lošti kazino, išgėrinėti, nešti iš namų pinigus, o girtas parėjęs į namus sukeldavo vaidus, triukšmaudavo ir grasindavo susidorojimu; dėl atsakovo smurto ieškovė kreipėsi į policiją. 2009 m. liepos mėnesį atsakovas pasiėmė visus daiktus ir išvyko į Vokietiją; daugiau atsakovas negrįžo. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu bendro ūkio neveda ir nepalaiko jokių santykių; atsakovas visiškai nesidomi šeima ir nesirūpina vaikais bei neteikia jiems jokios paramos.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2012 m. gruodžio 27 d. (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalis); apie parengiamąjį teismo posėdį pranešta pagal Vokietijos teisę (2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 10 straipsnis (1)). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko; byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 384 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo nurodė, kad nors 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartis Nr. 1550818091357-96 su AB SEB banku sudaryta šalių santuokos metu, prievolės pagal šią sutartį laikytinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis. Trečiasis asmuo neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir toliau asmeniškai vykdytų savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

Išvadą teikianti institucija sutiko, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyventų su motina ir nurodė, kad reikalavimas iš atsakovo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės, kurio dydis būtų proporcingas vaikų poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jų visapusiškam vystymuisi bei atitiktų tėvų turtinę padėtį.

2004 m. gruodžio 31 d. šalys sudarė santuoką (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus P. R., (duomenys neskelbtini) – sūnus S. R. (b. l. 9). 2008 m. balandžio 22 d. šalys sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria nustatė jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo (b. l. 10-12).

Ieškovė 2008 m. birželio 4 d sudarė su AB SEB banku kredito sutartį Nr. 1550818091357-96 ir jai buvo suteiktas 160 000 Lt kreditas, skirtas gyvenamojo namo statybai (b. l. 14). Byloje nėra ginčo ir nenustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti, kad pagal šią sutartį atsiradusios prievolės laikytinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis.

Ieškovei nuo 2009 m. kovo 17 d. (asmeninės) nuosavybės teisėmis priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 0101-0079-0898, ir jame esantis pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Šiame name ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 2009 m. lapkričio 3 d.; ten pat deklaruota ir šalių nepilnamečių vaikų P. R. ir S. R. gyvenamoji vieta (b. l. 16).

Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2006 m. rugpjūčio 22 d. pranešime nurodyta, kad ieškovės pareiškimas dėl atsakovo netinkamo elgesio patikrintas ir su atsakovu pravestas prevencinis pokalbis, atsakovas įspėtas dėl neleistino priešingo visuomenės interesams elgesio (b. l. 25). 2009 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate pagal ieškovės 2009 m. balandžio 26 d. pareiškimą dėl fizinės jėgos panaudojimo priimtas nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 27). Šalių nepilnamečiai vaikai Vaiko teisių apsaugos inspektorei nurodė, kad „tėčio neprisimena; <...> Povilas <...> paminėjo, kad pamena kaip tėtis išvažiavo, jam tuo metu buvę treji, tačiau patikino, kad tėčio nesiilgi. Simonas apie tėtį nenorėjo kalbėti, nes tiesiog jo neatsimena ir papasakoti nieko negali.“

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu (Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad sutuoktiniai jau daugiau kaip trejus metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Atnaujinti bendro vedybinio gyvenimo ieškovė nenori, santuoka yra faktiškai iširusi, formaliai besitęsiantys santuokiniai santykiai neteko prasmės. Sutuoktiniams daugiau nei trejus metus gyvenant skyrium, teismas mano, kad jokių galimybių išsaugoti santuoką nėra, šalių santuoka turi būti nutraukta (CK 3.64 straipsnio 3 dalis).

Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija tais atvejais, kai jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi šiais atvejais pakanka įrodyti tik faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip trejus metus visiškai šeima nesirūpina. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas šeimą paliko dėl ieškovės kaltės ar kitokių svarbių-pateisinančių priežasčių. Be to, nustatyta, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nutraukiant santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovei, jos pageidavimu, po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, patvirtinančius šalių nepilnamečių vaikų glaudžius ryšius su motina (ieškove), taip pat į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų – P. R. ir S. R.– interesus geriausiai atitiktų gyvenimas su motina (ieškove). Pažymėtina, kad teismui nepateikta argumentų ir nenurodyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas pas jų motiną prieštarautų vaikų interesams, juolab kad vaikai iki šiol jau gyveno kartu su motina. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina pas motiną (ieškovę) (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal to paties straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. CK 3.196 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Aiškindamas ir taikydamas šias CK nuostatas, kaip tokias, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. <...> Aptariama pareiga išlaikyti vaiką tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad, vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. M. B. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-119/2012; kt.). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Sunki tėvų padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. <...> Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006).

Pareikštu ieškiniu prašoma priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 962,50 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis. Nė vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio pagrįstumo (CPK 12 straipsnis): ieškovė palaikė savo reikalavimus išdėstytus ieškinyje ir neprašė priteisti didesnio išlaikymo dydžio, nors nurodė, kad atsirado papildomų išlaidų vaikų išlaikymui (maitinimas mokykloje, būreliai). Atsakovas dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio prieštaravimų nepateikė. Taigi teismas atsižvelgdamas į ieškovės pateiktus įrodymus (b. l. 20-24) apie šalių vaikų poreikius (kurie, akivaizdu, augant vaikams tik didėja ir didės), taip pat į teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, neturi pagrindo ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįsto arba kaip neatitinkančio vaikų interesų. Be to, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teise viršyti pareikštus ieškinio reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų pareikšta, teismas, atsižvelgdamas į vis didėjančius augančių nepilnamečių vaikų poreikius, priteisia po 970 Lt/mėn. dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui.

Nustačius, kad atsakovas, išvykęs į Vokietiją, nuo 2009 m. liepos mėn. neteikė išlaikymo vaikams, tenkintinas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo. Taigi iš atsakovo priteistina kiekvienam vaikui po 33 950 Lt (970 Lt X 35 mėn.) išlaikymo skola už 35 mėnesių laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. iki ieškinio pareiškimo (CK 3.200 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priteisto išlaikymo dydis ateityje indeksuotinas CK 3.208 straipsnio nustatyta tvarka. Šalių nepilnamečiams vaikams priteisiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

CK 3.101 straipsnyje nustatyta, kad vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). 2008 m. balandžio 22 d. vedybų (povedybine) sutartimi šalys susitarė, kad turtas, įgytas nuo šios sutarties patvirtinimo dienos, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; už savo skolas kiekvienas atsako savo turtu (sutarties 1, 2 punktai). Atsižvelgiant į šias sutarties nuostatas ir į trečiojo asmens AB SEB banko pateiktą poziciją, pripažintina, kad šalys neturi turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir (todėl) turėtų būti dalinamas nutraukiant santuoką – kiekvienos šalies vardu registruotas ar šalies žinioje esantis turtas laikytinas tos šalies asmeniniu turtu. Taip pat pripažintina, kad su paskolos grąžinimu susijusios prievolės, kylančios iš ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos 2008 m. birželio 4 d. kredito sutarties, yra ieškovės asmeninės prievolės.

Tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 274 Lt žyminio mokesčio ir 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 6, 106-107; CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinant ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, valstybei iš atsakovo priteistina 2735,40 Lt žyminio mokesčio (970 Lt X 2 X 12 mėn. / 100 proc. X 3 proc. + 33 950 Lt X 2 / 100 proc. X 3 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis). Taip pat valstybei iš atsakovo priteistina 57,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1; CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsniu, 376 straipsnio 3 dalimi, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalimi, CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, 3.169 straipsnio 2 dalimi, 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.200 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

A. T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2004 m. gruodžio 31 d., įrašo Nr. 4160, nutraukti dėl atsakovo T. R. kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui T. R. palikti pavardę (duomenys neskelbtini), ieškovei A. R.– pavardę (duomenys neskelbtini).

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų P. R., gimusio (duomenys neskelbtini) ir S. R., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas motiną – ieškovę A. R..

Priteisti šalių nepilnamečiams vaikams P. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir S. R., gimusiam (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 970 (devynis šimtus septyniasdešimt) Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės ir po 33 950 (trisdešimt trijų tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt) Lt išlaikymo skolą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėn. iki ieškinio pareiškimo.

Pripažinti, kad kiekvienos šalies vardu registruotas ar šalies žinioje esantis turtas laikytinas tos šalies asmeniniu turtu ir kad prievolės pagal 2008 m. birželio 4 d. kredito sutartį Nr. 1550818091357-96 yra ieškovės A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės prievolės.

Priteisti ieškovei A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 274 (du šimtus septyniasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio ir 1500 (tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovo T. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 2735,40 Lt (du tūkstančius septynis šimtus trisdešimt penkis litus 40 ct) žyminio mokesčio ir 57,94 Lt (penkiasdešimt septynis litus 94 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.