- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-28
- Bylos Nr.
- A18.-2015-992/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01545-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. Č.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
L. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualią veiklą, vedęs,
traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 506 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Č. 2020 m. birželio 9 d., apie 16.50 val., Vilniuje, Kirtimų – Parko gatvėje, automobilį tikrinančiam pareigūnui neleidus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 51 punkto reikalavimus, išlipo iš sustabdytos transporto priemonės keleivio vietos, nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei vengė prisistatyti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje L. Č. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. L. Č. teigė, kad buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nusižengimas buvo užfiksuotas, pareigūnas atnešė dokumentus ir leido važiuoti. Jis to pareigūno paklausė, ar galima policijos pareigūnams pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, į ką pareigūnas atsakė, kad jis gali tai skųsti. Jis išlipo iš automobilio, nufotografavo pareigūnų tarnybinį automobilį ir vėl atsisėdo į automobilį. Pareigūnas jam pasakė, kad už tai jam bus surašytas protokolas, kadangi be pareigūno leidimo išlipo iš automobilio. Užfiksuoti pareigūnų padaryto nusižengimo, neišlipęs iš automobilio ir nenufotografavęs, negalėjo. Pareigūnams sakė, kad asmens tapatybę patvirtinančio dokumento jis neturi, o kai paklausė pavardės, pavardę pareigūnui pasakė. Pareigūnas buvo be liemenės, žino, kad jie turi dėvėti liemenes. Pareigūnas taip pat buvo be kaukės, nors buvo karantinas, todėl atsisakė eiti į pareigūnų tarnybinį automobilį. Pareigūnas jį sėdintį automobilyje tampė, todėl pasiūlė pareigūnams tapatybę nustatinėti vietoje, niekur neinant. Atsakingoms institucijoms yra pateikęs skundą dėl policijos pareigų tarnybinio automobilio pastatymo bei dėl jėgos panaudojimo prieš jį [L. Č.]. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teismo posėdyje liudytojas S. G. parodė, kad jį sustabdę policijos pareigūnai dėl padaryto nusižengimo paėmė dokumentus. Pareigūnai buvo uniformuoti, policijos automobilis buvo pažymėtas skiriamaisiais ženklais. Pareigūnui grąžinant jam dokumentus, L. paklausė, ar galima policijos pareigūnams pažeidinėti taisykles. Policijos pareigūnas pasakė, kad jis gali tai apskųsti. L. išlipo iš automobilio ir pradėjo fotografuoti pareigūnus, per kelio važiuojamąją dalį vaikščiojančius be liemenių. Pareigūnai nedėvėjo kaukių, nors buvo paskelbtas karantinas. Pareigūnas pradėjo šaukti, kad niekas iš automobilio išlipti neleido, liepė sėsti į automobilį. Atėjęs pareikalavo L. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. P. L. traukti iš automobilio, pasakė, kad prie automobilio nustatys jo tapatybę. L. niekur nelipo, paskambino telefonu 112 ir pranešė, kad pareigūnas prieš jį naudoja fizinę jėgą, tada pareigūnas apsiramino. Linui buvo duotas komisariato telefonas, L. paskambino į komisariatą, tačiau paties pokalbio liudytojas negirdėjo. L. liepė nufotografuoti, Linas nuėjo fotografuoti, nufotografavo, pareigūnas jau buvo ramus. Pareigūnas pasakė, kad reiks nustatyti tapatybę, L. sutiko, pasakė savo duomenis. Jam [liudytojui] nebuvo žinoma, kad sustabdžius policijos pareigūnams iš automobilio, pareigūnui neleidus, išlipti negalima. Taip pat nebuvo žinoma, jog pareigūnui pareikalavus prisistatyti, reikia paklusti. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Teismo posėdyje liudytojas L. K. parodė, kad įvykį ir L. Č. atsimena, tą dieną buvo vykdoma eismo kontrolė Kirtimų gatvėje. Tarnybinis automobilis buvo pastatytas vairuotojams matomoje vietoje, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais, jie [policijos pareigūnai] buvo uniformuoti. Sustabdė automobilį, pažeidusį Kelių eismo taisykles, to automobilio vairuotojas buvo gerai nusiteikęs, pajuokavo. Įteikinėjant vairuotojui administracinio nusižengimo protokolą, automobilio keleivis pradėjo reikšti nepasitenkinimą dėl skirtos baudos dydžio. Keleivio paprašyta nusiraminti, tačiau pilietis ir toliau reiškė nepasitenkinimą, norėjo išlipti iš automobilio. Jis keleiviui pasakė, kad iš automobilio išlipti negalima, kol jis [pareigūnas] to neleis. Asmuo atsakė, kad jis laisvas žmogus ir nieko neklausys. Išlipęs iš automobilio asmuo pradėjo blaškytis, fotografuoti tarnybinį automobilį. Anot asmens, tarnybiniu automobiliu pažeidžiant KET reikalavimus buvo kirsta ištisinė linija. Įteikus protokolą, asmeniui buvo liepta sėsti į automobilį, tačiau tai daryti jis atsisakė, teigdamas, kad policijos pareigūnai stovėdami pažeidinėja Kelių eismo taisykles ir jis dėl to turi pretenzijų. Asmuo buvo įspėtas, kad jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas už išlipimą iš automobilio pareigūnui neleidus. Asmuo teigė žinantis savo teises bei pareigas ir liepė jam nevadovauti. Paprašius pateikti asmenybę patvirtinančius dokumentus, tą daryti asmuo atsisakė, teigė „kam reikia, visi pažįsta“. Asmuo buvo kviečiamas prieiti prie tarnybinio automobilio asmenybės nustatymui, kad būtų galima surašyti administracinio nusižengimo protokolą, tačiau tą daryti atsisakė. Įlipo atgal į automobilį, vairuotojas norėjo važiuoti, tačiau buvo įspėtas, kad nepradėtų judėti, kadangi keleivis sulaikomas asmenybės nustatymui ir protokolo surašymui. Surašant protokolą asmuo vaikščiojo, fotografavo, skambino Bendruoju pagalbos telefonu. Surašius protokolą asmuo nenorėjo jo priimti, protokolas buvo išsiųstas el. paštu. Dėl kaukės nedėvėjimo iš L. Č. pastabų negavo. Tuo metu kaukės dėvėti lauke nebuvo būtina. Asmuo klausė, kodėl jis [L. K.] nedėvi liemenės, jam paaiškino, kad šviesiu paros metu liemenių dėvėti nereikia. L. Č. nebuvo priėjęs prie tarnybinio automobilio. Pagarsinus 2020 m. birželio 9 d. tarnybinį pranešimą, liudytojas patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Liudytojas, atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad L. Č. blaivumas nebuvo nustatinėjimas, asmuo, liudytojo manymu, buvo blaivus. Pagal instrukciją, vykdant veiklą, tarnybiniam automobiliui švyturėliai nėra būtini. Asmenys į automobilį nėra sodinami, jų prašoma prieiti prie tarnybinio automobilio. L. Č. reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio nevykdė, sakė, kad neis, nes nenori. Dėl jo [L. K.] veiksmų (kaukės ir liemenės nedėvėjimo, automobilio pastatymo) buvo parašytas skundas, atliktas vidinis tyrimas, jo darbo pažeidimų nenustatyta. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio L. K. 2020 m. birželio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. birželio 9 d. dirbant su kolege E. B., apie 16.50 val., Kirtimų – Parko gatvėje, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus sustabdytas automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. vairuotojui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK 20116753656, supažindinant vairuotoją su protokolu, šio automobilio salone, priekinėje keleivio vietoje, sėdėjęs vyriškis pradėjo reikšti savo nepasitenkinimą, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis stovi pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Asmuo kalbėjo pakeltu tonu, buvo agresyviai nusiteikęs. Keletą kartų mandagiai buvo paprašyta automobilio keleivio nusiraminti, kadangi jis trukdo bendrauti su vairuotoju. Pastebėjo, kad agresyviai nusiteikęs keleivis staigiai bandė atidaryti automobilio keleivio pusės dureles norėdamas išlipti. Asmuo buvo įspėtas likti automobilio salone, tačiau vyriškis nevykdė policijos pareigūno teisėto reikalavimo pasilikti sustabdyto automobilio salone, išlipęs fotografavo tarnybinę transporto priemonę O. I., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtą specialiaisiais policijos ženklais. Asmuo buvo įspėtas, kad pasitrauktų nuo kelio važiuojamosios dalies, kadangi tuo metu buvo intensyvus eismas, keleivis buvo susinervinęs, akivaizdžiai nekontroliavo savo emocijų bei veiksmų. Nekreipdamas dėmesio į policijos pareigūnų reikalavimus bei pastabas, aiškino, kad jis neprivalo vykdyti policijos pareigūno reikalavimų. Asmens paprašius pateikti asmens dokumentą, asmuo pradėjo elgtis arogantiškai kitų asmenų akivaizdoje. Kartu su vyr. patrule E. B. dar kartą paprašė pateikti asmens dokumentą, minėtas asmuo toliau reikšdamas aroganciją asmens dokumento nepateikė, atsisakė prisistatyti, sėdęs atgal į priekinę keleivio vietą nurodė vairuotojui važiuoti. Asmeniui paaiškino, kad jis yra sulaikytas asmenybės nustatymui ir tęsti kelionės negali. Vyriškis bandė uždaryti sustabdyto automobilio Subaru dureles taip nustumdamas jį [policijos pareigūną]. Paėmė vyriškį už rankos, įspėjo dėl jo neteisėtų veiksmų bei dar kartą paprašė praeiti prie tarnybinio automobilio asmens tapatybės nustatymui, tačiau asmuo tai daryti kategoriškai atsisakė. Po diskusijų buvo nustatyta L. Č. tapatybė. Asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su kuriuo jis buvo supažindintas, protokolo kopiją L. Č. atsisakė paimti. Protokolo kopija asmeniui buvo išsiųsta nurodytu el. paštu. Apie bylos nagrinėjimo vietą bei tvarką informuotas (8 - 9 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusižengimų kvalifikavimo
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus Administracinių nusižengimų kodekse numatytuosius.
KET 51 punkte nustatyta, tikrinančiam pareigūnui sustabdžius transporto priemonę, keleiviams leidžiama išlipti tik jam leidus. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole suklysta nurodant KET reikalavimą, draudžiantį keleiviams be pareigūno leidimo išlipti iš sustabdytos transporto priemonės, t. y., nurodyta, kad savo veiksmais L. Č. pažeidė KET 16 punkto reikalavimus, todėl teismas pakeičia nuorodą iš KET 16 punkto į KET 51 punktą.
Teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, liudytojo S. G., kurio vairuojamoje transporto priemonėje buvo L. Č., pareigūno L. K. paaiškinimų bei susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog L. Č. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, neabejotinai įrodyta. Policijos pareigūno L. K. tarnybiniame pranešime detaliai įvardinta, kokius veiksmus atliko pareigūnai, kokius reikalavimus teikė L. Č. ir kaip į tuos reikalavimus L. Č. reagavo. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes pareigūnas L. K. patvirtino teismo posėdyje apklausiamas liudytoju. Teismas neturi pagrindo netikėti L. K. duotais parodymais, kadangi jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nenustatyta, jog L. K. būtų pažįstamas su L. Č., priešiškai prieš jį nusiteikęs, turėtų ankstesnių nesutarimų, dėl ko siektų neteisėto L. Č. nubaudimo.
Be aptartų įrodymų, aplinkybę, jog L. Č. buvo išlipęs iš transporto priemonės be pareigūno leidimo, teisme patvirtinto ir liudytojas S. G., kuris tokius L. Č. veiksmus teisino bandymu užfiksuoti pareigūnų galimai padarytą KET pažeidimą. Be to, L. Č. ir pats pripažino, jog be pareigūno leidimo buvo išlipęs iš tikrinamos transporto priemonės, tačiau, L. Č. teigimu, išlipti jam buvo būtina, kadangi jis norėjo užfiksuoti pareigūnų padarytą nusižengimą. Nei liudytojo S. G., nei L. Č. teiginiai apie tai, jog iš tikrinamo automobilio be pareigūnų leidimo L. Č. išlipo norėdamas užfiksuoti pareigūnų padarytą KET pažeidimą, nepaneigia nusižengimo padarymo fakto ir neeliminuoja L. Č. kaltės.
Teigiamai vertintina kiekviena piliečio iniciatyva užfiksuoti daromus teisės pažeidimus ir apie tai pranešti atsakingoms institucijoms, tačiau tai darantys asmenys patys turi elgtis įstatymų ribose ir jų nepažeidinėti. Asmuo turi būti sąžiningas ir kiek įmanoma laikytis įstatymų reikalavimų. Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą L. Č. atžvilgiu, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių L. Č., pažeisdamas KET reikalavimus, dėl būtinojo reikalingumo turėjo fiksuoti, jo subjektyviu vertinimu, pareigūnų padarytą nusižengimą, kuris be kita ko, atlikus patikrinimą Imuniteto tarnyboje nebuvo nustatytas. Visi šie aptarti įrodymai, patvirtina faktą, jog L. Č. automobilį tikrinantis pareigūnas nedavė leidimo išlipti iš transporto priemonės, o tai padarydamas L. Č. pažeidė KET 51 punkto reikalavimus, dėl ko jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Duodamas parodymus dėl pareigūnų reikalavimo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir vengimo prisistatyti, L. Č. aiškino, kad jis asmens tapatybę patvirtinančio dokumento su savimi neturėjo, o kai pareigūnas paklausė pavardės, jis ją pasakė, tačiau tokie teiginiai vertinti kritiškai, kaip prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pareigūno L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog paprašius L. Č. pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, asmuo dokumento nepateikė, prisistatyti atsisakė. Pareigūnui paaiškinus, kad jis yra sulaikomas asmenybės nustatymui ir jo paprašius prieiti prie tarnybinio automobilio, asmuo šio reikalavimo nevykdė. Teisme liudytojas L. K. ne tik patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, bet papildomai paaiškino, kad paprašius L. Č. pateikti asmenybę patvirtinančius dokumentus, asmuo tai daryti atsisakė, teigdamas, kad „kam reikia, tas jį pažįsta“. Ir tik po ilgų pareigūno ir L. Č. diskusijų buvo nustatyta L. Č. tapatybė. Tai, jog nurimus situacijai L. Č. prisistatė, teisme patvirtino ir liudytojas S. G.. Iš pareigūno tarnybinio pranešimo bei byloje pateiktų paaiškinimų, nustatyta, kad reikalavimas prisistatyti buvo išreikštas daug kartų, tačiau L. Č. šio elementaraus, pirminio ir kiekvienam piliečiui privalomo pareigūno reikalavimo prisistatyti, nevykdė. Toks reikalavimas įstatyme yra reglamentuotas tam, kad policijos darbas vyktų kuo operatyviau, kuo mažesnėmis laiko sąnaudomis būtų sureaguojama į galimai padarytus nusižengimus, kad kuo greičiau visiems besikreipiantiems į policiją būtų suteikta pagalba, užkardytos teisei priešingos veikos, neatmestina, kad per tą laiką, kurį pareigūnai buvo priversti skirti diskusijoms su L. Č., subjektyviai ir visiškai nepagrįstai manančiam, kad policijos darbą jis išmano geriau nei patys pareigūnai, jo įkalbinėjimams prisistatyti, realios policijos pagalbos Vilniaus mieste prireikė kitiems asmenims ir jie jos operatyviai nesulaukė. Sutiktina, jog asmuo, neturėdamas su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, jo pateikti negalėjo, tačiau esant tokiai situacijai asmuo tai turi aiškiai įvardinti ir policijos pareigūnams pasakyti žinomus savo asmens duomenis, kurie įprastoje situacijoje yra pakankami asmenybės nustatymui.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūno reikalavimas pateikti asmens dokumentą arba prisistatyti, įtarus asmenį padarius administracinį nusižengimą, buvo teisėtas ir privalomas. Nereaguodamas į teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus L. Č. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
L. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nenustatyta.
Dėl nuobaudos skyrimo
Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes, į L. Č. asmenybę – asmuo yra brandaus amžiaus, baustas administracine tvarka, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti skiriant L. Č. administracines nuobaudas – baudas, nustatant sankcijoje numatytų baudų vidurkius. Paskirtos nuobaudos bendrintinos, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, taikant apėmimo būdą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 11 Eur (vienuolikos eurų) baudą.
L. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir L. Č. paskirti galutinę 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.
Išaiškinti, L. Č., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20116755164.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.