- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- AN2-183-255/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00056-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Regina Bertašienė (pirm.)
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. birželio 22 d. surašė N. J. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t. y. darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, laikotarpiu 2020-06-01–2020-06-02 leido dirbti statybos (mūrijimo) darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojams – staliams-dailidėms D. D., A. V. ir M. P.. 2020 m. birželio 19 d. nelegalaus darbo tyrimo akte nustatyta, kad N. J. apie šių asmenų įdarbinimą neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2020 m. liepos 9 d. nutarimu nubaudė N. J. pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio bauda.
3. Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutarimą ir paskirti N. J. administracinę nuobaudą neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog N. J. padarytas pažeidimas – nelegalus darbas, vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, todėl ANK šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų. Institucijos nuomone, nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Institucijos vertinimu, N. J., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirta nuobauda – 700 Eur dydžio bauda, akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Nurodoma, jog teismas, pripažindamas N. J. lengvinančia aplinkybe jo gailėjimąsi dėl padaryto nusižengimo, už trijų asmenų nelegalų įdarbinimą galėjo skirti jam minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, tačiau neturėjo jokio pagrindo jos dar labiau mažinti. Institucijos manymu, N. J. paskirta administracinė nuobauda yra per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių.
4. Atsiliepimo į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinį skundą negauta.
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. Institucija, surašiusi pažeidėjui administracinio nusižengimo protokolą, prašo netaikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir paskirti pažeidėjui N. J. administracinę nuobaudą neperžengiant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribų.
7. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
9. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
10. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti N. J., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus švelnesnę nuobaudą, negu numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažymėtina, jog N. J. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už trijų asmenų nelegalų įdarbinimą, todėl yra pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, sukeliantį neigiamas pasekmes tiek darbuotojui, tiek valstybei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai, o ligos ir nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Nelegaliai dirbę D. D., A. V. ir M. P. dirbo statybvietėje, kur yra didesnė tikimybė įvykti nelaimingam įvykiui darbe. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Apylinkės teismo nustatytos N. J. vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepakanka ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatoms taikyti, kadangi išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti laikomas ne vienas, o kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. J. padarytas nusižengimas pagal jo pobūdį ir sukeliamas pasekmes tiek nelegaliai įdarbintiems asmenims, tiek valstybei laikomas pavojingu, be to, šis nusižengimas nepatenka ir į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, tarp jų ir patiriami finansiniai nepatogumai, savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, N. J. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracines nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių.
12. Pažymėtina, kad skundžiamame nutarime Apylinkės teismas nurodė, jog kaltininkas prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, nėra duomenų apie padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis), nenustatyta N. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra duomenų ir apie N. J. padarytus tos pačios ar kitos rūšies administracinius nusižengimus. Apygardos teismo vertinimu, visos šios paminėtos aplinkybės nėra išimtinės ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Į šias aplinkybes atsižvelgtina skiriant N. J. nuobaudą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
13. Taigi, skirdamas N. J. administracinę nuobaudą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, Apygardos teismas atsižvelgia į ANK 32 straipsnio, 34 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, į tai, kad N. J. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusižengimas truko trumpą laiko tarpą, administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus praeityje nebaustas. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir proporcingumo principais, Apygardos teismas konstatuoja, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti N. J. paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą.
14. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutarimas keičiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. liepos 9 d. nutarimą ir N. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1000 (vieno tūkstančio) Eur baudą.
Nutartis skundžiama.