Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiosios I. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria nukentėjusiosios I. D. skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. Ž. 2014 m. sausio 19 d. nutarimo atmesti skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro J. G. 2014 m. sausio 22 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmajame policijos komisariate 2011 m. lapkričio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-04865-11 dėl mirties priežasties nustatymo, dėl to, kad 2011 m. lapkričio 8 d., apie 22.25 val., miške prie Balžio g. 23, Vilniuje, automobilyje VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo rastas A. D. lavonas su šautine žaizda galvoje.

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad A. D. lavonas rastas sėdimoje pozicijoje automobilio vairuotojo vietoje, su šaunamuoju ginklu dešinėje rankoje, vizualiai matomomis žaizdomis galvos dešinėje ir kairėje pusėse, galimai kulkos išėjimo anga vairuotojo durelių lango stiklo viršutiniame dešiniajame kampe. Automobilyje, ant priekinės keleivio sėdynės taip pat rasta šovinio tūtelė. Tyrimo metu specialių tyrimų metu buvo nustatyta, kad A. D. mirė nuo šautinės žaizdos galvoje sukeltų sužalojimų. Šauta buvo pridėjus ginklą prie galvos. Taip pat nustatyta, kad ant priekinės sėdynės rasta šovinio tūtelė buvo iššauta iš A. D. rankoje rasto ginklo, o jo šovininėje rasta 13 neiššautų šovinių (viso telpa 15 šovinių), dar vienas neiššautas šovinys rastas ginklo vamzdyje. Taip pat rastas kišenėje įdėtas skaitmeninis diktofonas, o tyrimo metu į kompiuterį perrašyti visi jo atmintinėje buvę įrašai bei buvę ištrinti įrašai, kuriuos pavyko atkurti. Viso buvo atkurti 7 garso įrašai, du iš kurių savo turiniu yra A. D. atsisveikinimas adresuojamas jo tėvui, dukterims, kolegoms. Ekspertizės metu konstatuota, kad šiuose įrašuose užfiksuotas vieno asmens monologas. Specialių tyrimų metu taip pat nustatyta, kad techniniu požiūriu šių įrašų negalima vertinti kaip autentiškų, nes jie pateikti perkelti iš diktofono ir neatitinka standartinio šiuo diktofonu fiksuojamų įrašų formato, todėl negalima atsakyti ar įrašai nesumontuoti. Lingvistiniu požiūriu taip negalima spręsti apie įrašų galimą sumontavimą dėl juose užfiksuotos informacijos pobūdžio (yra įrašytas atsisveikinimo monologas su pauzėmis, todėl pokalbio loginės eigos vientisumo, galimų neadekvačių pauzių, nebaigtos minties ir pan. požymių įvertinimas šiuo atveju nėra informatyvus sprendžiant dėl galimo garso įrašo sumontavimo). Tyrimo metu taip pat buvo tikrinama, ką A. D. veikė kelios dienos iki mirties, su kuo bendravo, palaikė ryšius telefonu, apklausti su juo bendravę ir dirbę asmenys.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras J. G. 2013 m. birželio 7 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, pripažinęs, jog tyrimo metu surinkti duomenys leidžia A. D. mirties priežastimi įvardinti savižudybę ir nėra nustatyta, kad prieš jį būtų buvusi padaryta nusikalstama veika, įtakojusi jo mirtį. Aukštesniojo prokuroro 2013 m. liepos 12 d. nutarimu buvo atmestas mirusiojo motinos nukentėjusiosios I. D. skundas. 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino aukštesniojo prokuroro 2013 m. liepos 12 d. nutarimą, nurodęs, kad nebuvo tinkamai atsakyta į nukentėjusiosios keliamus klausimus, turinčius reikšmės procesinio sprendimo priėmimui. Aukštesnysis prokuroras 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą atnaujino, pavesdamas atlikti papildomus tyrimo veiksmus.

Atlikus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus (teismo medicinos specialisto ir liudytojų apklausas), Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroras J. G. 2014 m. sausio 22 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dar kartą nutraukė, konstatavęs, kad ir po papildomo tyrimo nebuvo gauta informacijos, kuri leistų A. D. mirtį vertinti kitaip, nei savižudybę. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, jog A. D. atžvilgiu galėjo būti padaryta nusikalstama veika, įtakojusi jo mirtį.

I. D., nesutikdama su minėtu procesiniu sprendimu, apskundė jį aukštesniajam prokurorui, nurodydama, kad tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepakankamai motyvuotas ir apsiriboja tik surinktų duomenų išvardinimu.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. Ž. 2014 m. kovo 19 d. nutarimu pareiškėjos skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos abejonės dėl netikslaus A. D. mirties laiko nustatymo neturi didesnės reikšmės procesinio sprendimo priėmimui. Mirties laikas buvo nustatytas pakankamai tiksliai (12 valandų laikotarpis), o tikslesnis jo nustatymas neįtakotų išvadų dėl mirties priežasties. Pažymėjo, kad teismo medicinos specialistas papildomos apklausos metu davė pakankamus paaiškinimus dėl rankos padėties (pareiškėja kėlė versiją, kad nusišovimo atveju ranka su ginklu būtų buvusi kitoje pozicijoje, nei buvo rasta) bei kaktos sumušimo (lavono tyrimo metu buvo nustatytas kaktos minkštųjų audinių sumušimas, įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu). Taip pat pažymėjo, kad nėra galimybės tyrimui pateikti diktofoną su autentiškais garso įrašais, nes dar iki fonoskopinės ekspertizės paskyrimo diktofone esanti informacija buvo atkuriama programinės įrangos pagalba (siekiant atkurti ir ištrintus įrašus), o ekspertizei buvo pateikta būtent ta informacija, kurią pavyko atkurti. Taip pat atmetė kitus pareiškėjos argumentus, dėl papildomos liudytojo R. Š. apklausos, visų su A. D. telefonu kontaktavusių asmenų nustatymo ir apklausos, motyvuodamas tuo, kad nėra jokių duomenų, kurie leistų įtarti, jog A. D. buvo nušautas kito asmens arba buvo privestas prie savižudybės, prieš jį naudotas smurtas ar kiti neteisėti veiksmai, todėl nėra jokio pagrindo aiškintis visus A. D. skambinusius asmenis ir atlikti jų formalias apklausas. Aukštesnysis prokuroras konstatavo, kad pagal tyrimo metu nustatytas aplinkybes galima teigti, jog A. D. nusižudė pats dėl asmeninių, šeimyninių aplinkybių, todėl ikiteisminis tyrimas pagrįstai nutrauktas nesant padarytai nusikalstamai veikai (BPK 3 str. 1 d. 1 ?.).

Šį Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. Ž. nutarimą pareiškėja I. D. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjai, kuri 2014 m. balandžio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, nurodydama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išsamiai ištirtos visos procesinio sprendimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priėmimui reikšmingos aplinkybės, pakankamomis procesinėmis priemonėmis patikrintos versijos dėl galimų kitų asmenų nusikalstamų veikų įtakos A. D. mirties priežastims, atlikti reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 12-1-04865-11, skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį bei prokurorų nutarimus, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti visi duomenys, turintys reikšmės galimai nusikalstamai veikai atkleisti, jie įvertinti tinkamai. Vien tai, kad ikiteisminiame tyrime buvo priimtas pareiškėjos netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 2 str. įtvirtintos nuostatos, juolab, kad ir pareiškėja nenurodo jokių naujų duomenų, kurie galėtų esmingai pakeisti priimtais sprendimais padarytas išvadas.

Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, tačiau pagal LR BPK 212 str. 1 p., ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai paaiškėja LR BPK 3 str. ar 3² str. numatytos aplinkybės. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaip matyti iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas konstatavus, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek skundžiamoje teismo nutartyje, tiek ir prokurorų nutarimuose išdėstyti išsamūs ir pagrįsti ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Tokią išvadą leidžia daryti ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-04865-11 medžiagoje esančių duomenų bei skundžiamų procesinių sprendimų motyvų analizė. 2011 m. lapkričio 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal kodą 555000 nurodytos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos: apklausti asmenys, galintys žinoti reikšmingos informacijos apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, preciziškai apžiūrėta įvykio vieta, ištirti šioje vietoje rasti daiktai, išreikalauta, apžiūrėta, išanalizuota bei įvertinta ikiteisminiam tyrimui reikšminga medžiaga – atliktas lavono tyrimas ir pateikta specialisto išvada, kurioje nustatyta A. D. mirties priežastis, suformuotos užduotys specialistams, siekiant ištirti diktofone, rastame įvykio vietoje, esančius garso įrašus, jų autentiškumą, bei juos padariusius asmenis, remiantis A. D. mirties vietoje rastų mobiliųjų telefonų išklotinėmis, nustatyti ir apklausti asmenys, vėliausiai bendravę su pastaruoju, atliktas kompleksinis balistinis – trasologinis – medicininis objektų tyrimas, siekiant nustatyti, ar A. D. jam nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats, ištirti kiti duomenys, turintys esminės reikšmės teisingam A. D. mirties priežasties nustatymui.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, konstatuotina, kad versijos apie A. D. savižudybę iškėlimą, tiek tokios versijos patvirtinimą po atlikto tyrimo didžiausia dalimi nulėmė tos aplinkybėmis, kuriomis buvo rastas mirusio A. D. kūnas, bei šių aplinkybių ištyrimas. Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012 m. spalio 1 d. specialisto išvada Nr. 11-2324 (12), MK 93/12(01), A. D. galėjo pasidaryti sužalojimus pats sau šaudamas iš pistoleto „Glock19“ Nr. (duomenys neskelbtini) į A. D. buvo šautą įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį į galvą dešiniojo smilkinio srityje (b. t. 2, b. l.40-43). Automobilyje buvo rasta tuščia iššauto šovinio tūtelė, ikiteisminio tyrimo duomenimis neginčytinai nustatyta, kad ji iššauta iš mirusiojo rankoje rasto ginklo - „Glock19“, automobilio vairuotojo durelių lange rasta kulkos išėjimo anga, kas prokurorui, priėmusį procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo leido daryti pagrįstą išvadą, kad jokių prielaidų kelti versiją apie tai, jog A. D. galėjo būti nušautas kitoje vietoje, nei jis buvo rastas, ar kitų nei jis pats asmenų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta. Pastebėtina ir tai, kad vertinant ne tik užfiksuotą mirusiojo kūno padėtį įvykio vietoje, bet ir automobilio vairuotojo durelių lange esančios kulkos išėjimo angos lokalizaciją, galima spręsti, jog šūvio trajektorija automobilio atžvilgiu buvo įstrižai, labiau nuo priekinės panelės, nei keleivio sėdynės pusės. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, spręstina, kad užfiksuota mirusiojo rankos su ginklu padėtis neprieštarauja specialisto išvadoje nurodytoms aplinkybėms, jog po šūvio ranka yra atmetama atgal arba krenta (šiuo atveju dešinė ranka su ginklu užfiksuota nukritusi ant dešinės mirusiojo kojos kūnui sukniubus sėdima poza). Tokiai išvadai, atsižvelgiant į skundo nagrinėjimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, aukštesnysis teismas pritaria visiškai.

Kaip teisingai pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, A. D. savižudybės versiją patvirtina ir įvykio vietoje rastame diktofone buvę du garso įrašai, kurie savo turiniu laikytini mirusiojo atsisveikinimu su artimaisiais. Siekiant nustatyti šių įrašų autentiškumą, ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. vasario 20 d. buvo suformuota užduotis atlikti minėtų įrašų fonoskopinį tyrimą. Remiantis šios užduoties pagrindu atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. balandžio 17 d. specialisto išvada Nr. 11-536 (13), kurioje konstatuota, kad garso įrašas, prasidedantis žodžiais: „Nu ką, aš jau vietoje“ ir pasibaigiančiame žodžiais „Mes esame..“ ir S_30003. WMA garso įraše, iš kurio konteksto spręstina, jog jame išdėstytas mirusiojo atsisveikinimas su artimaisiais, yra įrašytas vieno ir to paties asmens balsas bei kalba (b. t. 2, b. l. 48-61). Šie garso įrašai buvo pateikti išklausyti ir A. D. tėvams. Nors pareiškėja nurodė netikinti, kad tai jos sūnaus balsas, tačiau A. D. tėvas patvirtino, kad įraše girdimas balsas yra panašus į jo sūnaus, o monologo metu yra paminėtos kai kurios asmeninės aplinkybės, kurios buvo žinomos tik jam ir sūnui, kas suponuoja išvadą, jog galimybė, kad tokį tekstą asmuo galėjo įrašyti ne A. D. arba jis pats tik kieno nors verčiamas, mažai tikėtina.

Analizuojant A. D. savižudybės versiją, pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai – jo bendradarbiai bei kiti asmenys iš artimos mirusiojo aplinkos – dukra bei buvusi sutuoktinė, patvirtino, kad A. D. šeimyniniai santykiai su sugyventine I. S. buvo pašliję, 2011 m. spalio 25 d. susitikimo su savo dukra S. D. metu, A. D. minėjo, kad ketina palikti savo draugę, t.y. I. S., dėl to, kad pastaroji susitaikė su savo buvusiu draugu ir ruošiasi išeiti pas jį. Aplinkybę apie mirusiojo pašlijusius santykius su sugyventine patvirtina ir A. D. 2011 m. lapkričio 6 d. 4.07 - 4.47 val. skambutis psichologinės pagalbos tarnybos „Vilties linija“ telefonu. Su juo bendravusi psichologinės pagalbos tarnybos darbuotoja L. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jai paskambinęs A. D. kalbėjo, jog turi šeimyninių problemų, nesutarimų su sugyventine.

Atsižvelgiant į mirusiojo A. D. darbo pobūdį, ikiteisminio tyrimo metu buvo tiriama ir versija, ar su jo mirtimi negalėjo būti susijęs jo darbas Vidaus reikalų sistemoje. Šios versijos patikrinimui buvo apklausti su mirusiuoju kartu dirbę ir bendravę asmenys, tirta administracinių teisės pažeidimų, kuriuos išaiškinant dalyvavo A. D., medžiaga, tačiau jokių galimų sąsajų tarp jo veiklos vykdant jam pavestas tarnybos funkcijas ir jo mirties, nebuvo nustatyta. Ši versija viso ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiama tik pareiškėjos įsitikinimu, tačiau tai patvirtinančių duomenų skundo nagrinėjimui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra, jų nepateikė ir skundą aukštesniajam teismui pateikusi I. D..

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. D. mirties priežastis nebuvo įtakota trečiųjų asmenų, todėl ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai atmetė pareiškėjos I. D. skundą ir paliko galioti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., nenustačius, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjos I. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.