Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-09-28 · Administracinė byla Nr. eI2-4120-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-28
Bylos Nr.
eI2-4120-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02176-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Ina Kirkutienė (pirm.)
Atsakovas
E. S.
Pareiškėjas
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-4120-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02176-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui E. S. dėl įmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir pareiškėja, Tarnyba), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo E. S. (toliau – atsakovas) valstybės naudai 101,27 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,34 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 103,61 Eur.

Nurodo, kad atsakovui Tarnybos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (1.7.)S-3952-4511-15 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą atsakovas nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto pajamų lygis.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba, įvertinusi, kad atsakovo pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, sprendė, kad atsakovas turi teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Nurodo, jog Tarnyba, remdamasi advokato pateiktais duomenimis apie atsakovui civilinėje byloje suteiktų antrinės teisinės pagalbos paslaugų apimtį ir trukmę, apskaičiavo atsakovui skirtą mokėtiną sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 2017 m. lapkričio 3 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-7351 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti išlaidų dalį – 101,27 Eur, bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI) sąskaitų. Tarnyba, nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, pakartotinai 2018 m. sausio 24 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-128 informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Nurodo, kad Tarnyba su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu patyrė 2,34 Eur išlaidas. Atsakovas iki 2020 m. birželio 19 d. neapmokėjo antrinės pagalbos teikimo išlaidų, todėl ši suma išieškotina teismine tvarka.

Atsakovui procesiniai dokumentai (Tarnybos prašymas su priedais, teismo nutartis) įteikti tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, 2015 m. lapkričio 18 d. atsakovas pateikė Tarnybai prašymą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-45048-859/2015 dėl santuokos nutraukimo, kuriame nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Tarnyba 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. (1.7.)S-3952-4511-15 suteikė atsakovui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-45048-859/2015, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ją teikė advokatas A. C. Pagal advokato pateiktas ataskaitas nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-45048-859/2015 advokatas, teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovui, susipažinimui su byla skyrė 1 val., konsultacijai — 1,5 val., priešieškinio parengimui - 9 val., pasirengimui bylai - 1 val., atstovavimui teismo posėdyje - 4,99 val. Iš viso advokatas antrinės teisinės pagalbos teikimui, skyrė 17,49 val.

Apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - ir Taisyklės) 6 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 11,58 Eur (Taisyklių 2 punktas). Taigi išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro Eur 202,53 Eur (17,49 val. x 11,58 Eur).

Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi atsakovas turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 202,53 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 101,27 Eur.

Remiantis byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad Tarnyba 2017 m. lapkričio 2 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-7351 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovą apie jo pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 101,27 Eur, bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą, pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu. Pranešimas buvo siųstas adresu (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas nurodė kaip nuolatinės gyvenamosios vietos adresą. Tarnybai nustačius, kad atsakovas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumos neapmokėjo, pakartotinai 2018 m. sausio 24 d. pranešimu Nr. (2.26)NO-2-128 „Pakartotinai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo“ informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Pranešimas buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini).

Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaidas turi apmokėti per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu išlaidos neapmokamos, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Nustatyta, kad atsakovas iki 2020 m. birželio 19 d. nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nustačius, kad atsakovas iki šiol nėra apmokėjęs jam teiktos antrinės teisinės pagalbos 50 procentų išlaidų civilinėje byloje Nr. 2-45048-859/2015, kaip tai numato Įstatymo 14 straipsnio 5 dalis, 19 straipsnio 2 dalis, teismas konstatuoja, kad Tarnybos prašymas priteisti iš atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 101,27 Eur sumą - yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 2,34 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Dėl šios sumos priteisimo nurodo, kad šias išlaidas sudaro 2017 m. lapkričio 3 d. pranešimo ir 2018 m. sausio 24 d. pranešimo siuntimo atsakovui išlaidos. Pareiškėja šioms išlaidoms pagrįsti pateikė akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ sąskaitas faktūras Nr. PVA1711018478 ir Nr. PPA1801007717.

Pažymėtina, kad atsakovo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl 50 proc. civilinėje byloje valstybės garantuotos antrinės teisinės pagalbos teikimo faktinių išlaidų atlyginimo, atitinkamai nustatant, kad 50 proc. šių išlaidų turės padengti pats atsakovas. Iš prie prašymų pridėtų rašytinių įrodymų (sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo, pranešimų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo) matyti, kad 50 proc. privalomų apmokėti išlaidų sumą sudaro 101,27 Eur. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovo nepateikta, taip pat prašyme nenurodytas papildomų sumų priteisimo teisinis pagrindas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 str. 1 d.). Vertinant prašomų iš atsakovo priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus. Įvertinus tai, teismas laiko, kad, pirma, pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo neįeina į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, antra, prašymas priteisti 2,34 Eur dydžio išlaidas pakankamai nepagrįstas, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo) bei šios išlaidos patirtos būtent už pranešimų atsakovui siuntimą. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovo priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis). Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1-3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys ir, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią sumokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo E. S. 101,27 Eur (vieną šimtą vieną eurą ir 27 ct) nesumokėtos įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą priteisti 2,34 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė