Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-30 · Byla Nr. N-444-866-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
N-444-866-09
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-866/2009Procesinio sprendimo kategorija 39.2, 45.4.4, 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas 2007 m. birželio 4 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. U. dėl to, kad jis 2006 m. gruodžio 27 d. 18 val. 14 min. ties Genių gatvės 5 namu, Vilniaus mieste, vairuodamas automobilį ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, pavažiavo atbulas ir kliudė sustojusį automobilį, taip jį apgadindamas, bei pasišalino iš įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 59, 145, 158, 271 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu V. U. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 1500 litų bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 4500 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 4500 litų bauda.

II.

V. U. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba pritaikius ATPK 30¹ straipsnį neskirti realios piniginės baudos. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodant nukentėjusiajam priklausančio automobilio pavadinimo buvo pažeisti ATPK 260 straipsnio reikalavimai, nenurodyti liudytojų bei nukentėjusiųjų asmenų adresai. Surašant patį protokolą taip pat nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos numatytos ATPK 272 straipsnyje. Be to, pats protokolas surašytas praėjus beveik 6 mėnesiams po padaryto pažeidimo. Pažymėjo, jog automobilio nevairavo, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, protokole nurodytas automobilio savininkas yra visai kitas asmuo, todėl ir pats protokolas surašytas ne tam asmeniui. Administracinis teisės pažeidimas padarytas 2006 m. gruodžio 27 d., administracinė nuobauda paskirta tik 2007 m. gruodžio 27 d., tai yra praleidus ATPK 35 straipsnio 1dalyje nustatytą nuobaudos skyrimo terminą. Teigė, kad skundžiamame nutarime nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens identifikavimo duomenų, neišdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, neįvertinti paties pareiškėjo paaiškinimai, jog nagrinėjamu atveju automobilio nevairavęs, neaptarta kaltės forma. Neaptartos tokios aplinkybės kaip padarytos žalos pobūdis ir dydis, motyvas, tikslas ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi V. U. skundo netenkino ir skundžiamą nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, jog nukentėjusioji A. S. eismo įvykio metu įsidėmėjo tik į jos automobilį atsitrenkusios transporto priemonės valstybinius numerius, vairuotojo nematė. V. U. 2007 m. birželio 4 d. paaiškinime policijai nurodė, jog automobilį Honda Accord nusipirko 2006 m. gegužės 10 d., tačiau jį skolindavo kitiems asmenims, kadangi pats neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Kas naudojosi automobiliu įvykio padarymo metu nepasakė ir teigė, kad tuo metu buvo namie. Liudytojos M. S. ir R. L. teigė, jog eismo įvykio metu V. U. buvo kartu namuose, esančiuose netoli eismo įvykio vietos.

Teismas konstatavo, kad, vertinant eismo įvykio vietos schemą, automobilių apgadinimo apžiūros aktą bei nukentėjusiosios A. S. parodymus, ginčo dėl tų aplinkybių, jog iš įvykio vietos pasišalino V. U. priklausantis automobilis Honda Accord, nėra. Nustatė, jog liudytoja M. S. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sugyventinė, liudytoja R. L. yra jo gera pažįstama, todėl šių liudytojų parodymai dėl galimo suinteresuotumo teismo vertinti kaip neobjektyvūs. Be to, šių liudytojų parodymai iš esmės neatitiko administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų parodymų. Pažymėjo, kad V. U. nurodytos aplinkybės bei parodymai dėl to, kas vairavo automobilį, nelogiški, todėl vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės – asmuo nenurodė, kas naudojosi automobiliu įvykio padarymo metu, nepaaiškino, kaip atsirado automobilio apgadinimai, be to, žinodamas, jog galimai bus kaltinamas sunkaus administracinio teisės pažeidimo padarymu, nebuvo rūpestingas ir nesistengė pateikti kaltę paneigiančius įrodymus. Dėl šių aplinkybių teismas pripažino, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu automobilį Honda Accord vairavo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino būtent V. U.. Be to, įvertinęs eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimo pobūdį bei mastą, teismas padarė išvadą, jog V. U. galėjo ir privalėjo suvokti, jog savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, todėl sprendė, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tai yra vengdamas atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, tarnybinis pranešimas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei nukentėjusiosios paaiškinimas įrodo, jog V. U. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, šia veika padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje bei 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Asmens atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatė. Konstatavo, kad ATPK 35 straipsnyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas praleistas nebuvo, nes šis terminas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimu teisėtai buvo pratęstas. Teismas nurodė, kad subendrinta administracinė nuobauda V. U. paskirta pagrįstai ir teisėtai, laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių, todėl skundo reikalavimas minėtą nutarimą panaikinti yra atmestinas.

III.

Apeliantas V. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti, arba pritaikius ATPK 30¹ straipsnį sumažinti ar visai neskirti piniginės baudos. Teigia, kad pažeidimo padarymo metu automobilio nevairavo, kadangi buvo namie, o automobilio tuo metu net neturėjo. Nurodo, kad automobilį Honda Accord nusipirko tik 2007 m. balandžio 18 d. ir jį užregistravęs tapo teisėtu savininku. Pažymi, jog protokolas buvo surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnį, kadangi nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 straipsnyje, taip pat nenurodytos liudytojų bei nukentėjusiųjų pavardės bei adresai. Taip pat nurodo, kad administracinė nuobauda buvo paskirta praėjus metams nuo pažeidimo padarymo, o policijos pareigūno termino pratęsimas buvo neteisėtas. Mano, kad jo bei liudytojų duoti parodymai yra objektyvūs ir nuoseklūs, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes apie tai, jog pažeidimo padarymo metu buvo namuose. Prašo atkreipti dėmesį į tai, jog nukentėjusiosios rašytiniame paaiškinime ir administracinio teisės pažeidimo protokole skiriasi nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės. Mano, kad pirmosios instancijos teisme nubuvo ištirtos visos bylos aplinkybės, byla išnagrinėta nevisapusiškai, kaltė neįrodyta, kadangi nenustatyta neginčijamų kaltės įrodymų. Pažymi, kad nedirba, pajamų neturi, augina mažametį vaiką, administracine tvarka nebaustas.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su jame pareikštais argumentais ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus ir įvertinus visas bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartyje atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, atitinkamai KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą) bei pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. U. ginčija, jog eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad būtent V. U. 2006 m. gruodžio 27 d. ties Genių atvės 5 namu vairavo automobilį Honda Accord, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad automobilį tuo metu buvo paskolinęs, tačiau negalėjo įvardinti asmens, kuris tuo metu galimai naudojosi transporto priemone, nenurodė ir kaip ant automobilio galinės dalies atsirado nustatyti defektai ir sugadinimai. Teisėjų kolegija taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė liudytojų M. S. bei R. L. parodymais dėl galimo jų suinteresuotumo padėti pažįstamam V. U. išvengti administracinė atsakomybės. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, jog ATPK 35 straipsnyje įtvirtintas administracinės nuobaudos skyrimo terminas praleistas nebuvo, kadangi Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos įgalioto pareigūno nutarimu buvo pratęstas teisėtai(b. l. 28).

Įvertinusi ATPK 260 straipsnį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto pažeidimo bei kuriame suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Kaltinimas turi būti suformuluotas aiškus – nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, žinios apie pažeidėją, pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, kodekso straipsnis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už padarytą pažeidimą, pažeidėjo pasiaiškinimas ir kitos žinios, būtinos bylai išspręsti. Nenurodžius šių visų aplinkybių, negalima būtų pripažinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė, kadangi gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Įvertinusi byloje esantį administracinio teisės pažeidimo protokolą, kolegija daro išvadą, kad jis atitinka ATPK 260 straipsnio protokolui keliamus reikalavimus: jame yra nurodyti duomenys apie pažeidėją, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, numatantis atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, ir kitos būtinos aplinkybės. Todėl kolegija konstatuoja, kad V. U. argumentas, jog administracinis teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, atmetamas kaip nepagrįstas.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad automobilį Honda Accord, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusipirko ir užregistravo tik 2007 m. balandžio 18 d., tačiau iš byloje esančios pirkimo sutarties matyti, kad V. U. automobilį įsigijo 2006 m. gegužės 10 d. (b. l. 31), asmuo pats nurodė, kad faktiškai ja naudojosi, taip pat skolino pažįstamiems (b. l. 23). Todėl automobilio įregistravimas VĮ „Regitra“ tik 2007 m. balandžio 18 d., nagrinėjamu atveju reikšmės neturi. Be to, apeliantas nurodo, jog skiriasi nukentėjusios rašytiniame paaiškinime ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, todėl nėra išaiškintos tikrosios įvykio aplinkybės, tačiau kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi nurodyti skirtumai vienas kitam neprieštarauja, jie vertintini kaip viena kitą papildančios eismo įvykio aplinkybės.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Apeliantui paskirta griežtesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Konstatuotina, jog tokia administracinė nuobauda paskirta tinkamai įvertinus pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę. Apelianto nurodytos aplinkybės – sunki materialinė padėtis bei mažamečio vaiko išlaikymas nesudaro pagrindo administracinės nuobaudos švelninimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmuo jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, bei už eismo įvykio sukėlimą, kas neigiamai apibūdina V. U. asmenybę ir rodo, kad anksčiau skirtos administracinės nuobaudos nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės, iš kurių jis būtų padaręs išvadas, kad privalu laikytis KET reikalavimų, ir minėtomis administracinėmis nuobaudomis nebuvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų skyrimo tikslai. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nenustatyta. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog V. U. pagrįstai paskirta bauda, lygi ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam baudos minimumo ir maksimumo vidurkiui.

Tad, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis), padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta ar pakeista, teisėjų kolegija nenustatė, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius