Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-04 · Administracinė byla Nr. I-3183-789/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-04
Bylos Nr.
I-3183-789/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02500-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3183-789/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02500-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjo R. M. atstovui Stanislovui Butkevičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Alfredui Bulotui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-05-04 gautas pareiškėjo R. M. skundas, kuriame pareiškėjas prašė: atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-03-12 raštą Nr. (259|13)9R-825 ir įpareigoti atsakovę kreiptis į teismą adaptuoti užsienio valstybės teismo – Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.11331031512 pareiškėjui paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams be turto konfiskacijos, su 2 metų ir 6 mėnesių policijos priežiūra, ir subendrinti ją su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-188/2012 paskirta ir Panevėžio apygardos teismo 2012-06-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-511/2012 pakeista 3 metų laisvės atėmimo bausme (b. l. 1–4).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-188/2012 (toliau – ir 2012-01-31 nuosprendis) ir Panevėžio apygardos teismo 2012-06-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-511/2012 (toliau – ir 2012-06-20 nuosprendis) pareiškėjui paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 11331031512 (toliau – ir 2015-01-08 nuosprendis) pareiškėjui paskirta laisvės atėmimą bausmė 2 metams ir 3 mėnesiams be turto konfiskacijos su 2 metų ir 6 mėnesių policijos priežiūra.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2015-02-09 teikė raštą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Ministerija), kuriame prašė Ministerijos kreiptis į teismą dėl 2015-01-08 nuosprendžiu paskirtos laisvės atlikimo bausmės subendrinimo su 2012-06-20 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Ministerija 2015-06-30 raštu Nr. (1.15)7R-4319 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką buvo perduotas 2012-06-20 nuosprendžio vykdymo tikslu. Taip pat Sprendime nurodė, kad pareiškėjas nebuvo perimtas iš Latvijos Respublikos 1983 m. Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – ir Konvencija) pagrindu, todėl šios Konvencijos nuostatos jo atžvilgiu netaikytinos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo perduotas ne Konvencijos pagrindu, tačiau mano, kad tai nereiškia, jog jis neturi teisės prašyti, kad Lietuvos Respublikos teismai bendrintų kitų Europos Sąjungos valstybių narių apkaltinamuosius nuosprendžius ir spręstų klausimą ne tik dėl galutinės bausmės skyrimo, bet ir suėmime Latvijos Respublikoje išbūto laiko įskaitymo į galutinį bausmės laiką. Pažymėjo, kad kreipėsi į Ministeriją ir prašė būti išduotas Lietuvos Respublikai. Pareiškėjas mano, kad dėl bausmės subendrinimo į teismą turėtų kreiptis Ministerija, kadangi Ministerija išdavė Europos arešto orderį dėl pareiškėjo sulaikymo ir išdavimo Lietuvos Respublikai. Taip pat pažymėjo, kad dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo iniciatorė yra Ministerija, todėl ji turi kreiptis į teismą dėl 2015-01-08 nuosprendžiu paskirtos laisvės atlikimo bausmės subendrinimo su 2012-06-20 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Pareiškėjas mano, kad Ministerija neteisėtai atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl Sprendimas turi būti panaikintas, Ministerija įpareigotina atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Atsiliepimas

Atsakovė Ministerija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–23). Nurodė, kad Ministerijos kompetencijai nepriskirta bausmių subendrinimo funkcija, bausmes subendrinti gali tik teismas. Pažymėjo, kad Sprendime pareiškėjui nurodė, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos nesikreipė į Teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos teismus jokių tarptautinių sutarčių pagrindu, siekdamos vykdyti 2015-01-08 nuosprendžiu pareiškėjui paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar prašydamos subendrinti bausmes pagal 2012-06-20 nuosprendį. Pažymėjo, kad pareiškėjas ar jo gynėjas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl bausmių subendrinimo, tačiau to nepadarė. Teigia, kad prašyti Ministerijos vykdyti funkciją, kuri nepriskirta jos kompetencijai, yra nepagrįsta. Taip pat nurodė, kad 2015-01-08 nuosprendžiu pareiškėjui paskirta 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 2 metų ir 6 mėnesių policijos priežiūra, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2012-10-09 iki 2015-01-08. Atsižvelgdama į tai, mano, kad 2015-01-08 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė jau yra įvykdyta, todėl bausmių subendrinimas pagal jau įvykdytą Latvijos Respublikos teisme priimtą nuosprendį negalimas. Mano, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl negali būti panaikintas.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas Stanislovas Butkevičius nurodė, kad palaiko skunde išdėstytas aplinkybes, ir prašė skundą patenkinti. Pažymėjo, kad Ministerijos kompetencijai yra priskirta funkcija kreiptis į teismą dėl skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse paskirtų bausmių subendrinimo. Teigė, kad pareiškėjas buvo dvigubai nubaustas, kadangi Latvijos teismas pareiškėjui paskirtos bausmės nebendrino su Lietuvos teismų paskirta bausme, valstybės institucijos dėl bausmių subendrinimo nesikreipė. Taip pat nurodė, kad Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovas Alfredas Bulotas nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytas aplinkybes, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu Ministerija turi kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Latvijos Respublikos teismus dėl pareiškėjui paskirtų bausmių subendrinimo. Nurodė, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokiais teisės aktais remdamasi Ministerija turi pareigą atlikti jo prašomus veiksmus. Paaiškino, kad Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl neaišku, kokias bausmes pareiškėjas prašo bendrinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-188/2012 ir Panevėžio apygardos teismo 2012-06-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-511/2012 pareiškėjui paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė (b. l. 29–34). Ministerija 2013-03-29 išdavė nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pasislėpusio pareiškėjo Europos arešto orderį (b. l. 83–86). Paieškos metu nustatyta, kad pareiškėjas dėl vagystės yra sulaikytas Latvijos Respublikoje ir yra laikomas Daugpilio kalėjime-izoliatoriuje (b. l. 74–75, 93–94). Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 11331031512 (toliau – ir 2015-01-08 nuosprendis) pareiškėjui paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 3 mėnesiams be turto konfiskacijos su 2 metų ir 6 mėnesių policijos priežiūra (b. l. 74–76). Pareiškėjas pateikė Ministerijai 2015-02-09 prašymą, kuriame prašė Ministerijos pateikti prašymą teismui dėl Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su 2012-06-20 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme (b. l. 14–15). Ministerija į pareiškėjo 2015-02-09 prašymą atsakė 2015-03-12 sprendimu Nr. (259/13)9R-825, kuriuo pareiškėjo 2015-02-09 prašymo netenkino (b. l. 24).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar Ministerija pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. ar pagrįstai atsisakė kreiptis į teismą su prašymu subendrinti Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų paskirtas bausmes.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiga atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus Ministerijai kyla pagal Baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ str. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) redakcija nuo 2015-03-01 iki 2015-03-31 (įstatymas Nr. XII-1399). Minėtoje BPK redakcijoje nebuvo įtrauktas pareiškėjo atstovo minimas 365⁵ str., ši nuostata įsigaliojo nuo 2015-04-01, tuo tarpu ginčijamas Ministerijos Sprendimas buvo priimtas 2015-03-12. Esant šioms aplinkybėms, teismas negali vertinti Ministerijos veiksmų atitikties teisės aktui, kuris Sprendimo priėmimo metu negaliojo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pagal reglamentuotas procedūras dėl bausmės subendrinimo į teismą turi kreiptis Ministerija ir iš esmės remiasi 2008-07-24 Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/675/TVR (toliau – ir Pamatinis sprendimas). Pamatinis sprendimas iš esmės skirtas harmonizuoti valstybių narių nacionalinę teisę, siekiant atsižvelgti į apkaltinamuosius nuosprendžius skirtingose valstybėse narėse ir sukurti galimybę asmenims naudotis efektyvia teismine gynyba nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje vyksta baudžiamasis procesas. Pamatinio sprendimo 1 str. nurodytas jo tikslas – nustatyti sąlygas, kuriomis valstybėje narėje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prieš tam tikrą asmenį atsižvelgiama į ankstesnius kitose valstybėse narėse dėl to paties asmens priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl kitų faktų (1 str.). Pamatinio sprendimo preambulės 8 p. nustatyta, kad jei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu valstybėje narėje turima informacijos apie kitoje valstybėje narėje priimtą ankstesnį apkaltinamąjį nuosprendį, reikėtų kuo labiau vengti atitinkamam asmeniui taikyti mažiau palankias sąlygas nei tos, kurios būtų taikomos tuo atveju, jei tai būtų buvęs nacionalinis apkaltinamasis nuosprendis. Minėta nuostata iš esmės nustato, kad asmeniui, kuris yra teisiamas dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo, neturi būti taikomos mažiau palankios sąlygos, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje jis yra teisiamas. Minėtas Pamatinis sprendimas yra Europos Sąjungos antrinės teisės dalis, nustatanti Europos Sąjungos valstybėms narėms bendras gaires, pagal kurias valstybės narės imasi priemonių joms įgyvendinti. Pamatinis sprendimas nėra perkeltas į Lietuvos Respublikos nacionalinę. Pažymėtina, kad Pamatiniame sprendime pateiktos bendros gairės nenustato, kokias konkrečias funkcijas turi atlikti valstybių narių kompetentingos institucijos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad, vadovaujantis Pamatiniu sprendimu, Ministerijai kilo pareiga atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje taip pat nurodė, kad Ministerijai kilo pareiga atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr. 851 patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (redakcija nuo 2010-12-05 iki 2014-04-11) (toliau – ir Nuostatai) 8.1, 8.2, 8.4, 8.6, 8.19, 8.21, 8.22 p. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje bendrai išvardino nuostatų punktus, tačiau konkrečiai nenurodė, kuo remiantis daro išvadą, kad pagal Nuostatus Ministerijai kyla pareiga atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytuose Nuostatų punktuose iš esmės nustatyta, kad Ministerija rengia teisės aktų projektus (8.1 p.), sistemina teisės aktus, organizuoja jų leidimą (8.2 p.), perkelia į nacionalinę teisę Europos Sąjungos teisę (8.4 p.), užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose (8.6 p.), palaiko tarptautinius teisinius ryšius su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia tarptautinių dvišalių teisinės pagalbos sutarčių projektus, organizuoja prisijungimą prie daugiašalių tarptautinių sutarčių ir pagal kompetenciją užtikrina jų vykdymą (8.19 p.), teisės aktų nustatyta tvarka teikia teismams metodinę pagalbą pavedimų ir prašymų užsienio valstybių teismams ir kitoms institucijoms rengimo klausimais, organizuoja teismų susižinojimą su užsienio teismais ir kitomis užsienio įstaigomis, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktai arba tarptautinės sutartys nenumato kitaip (8.21 p.). Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pabrėžė, kad pareiškėjo prašomus veiksmus Ministerija turi atlikti pagal Nuostatų 8.22 p. Nuostatų 8.22 p. nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka Ministerija tikrina iš teismų gautus dokumentus dėl teismų pavedimų, teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienio valstybėje, rengia ir apibendrina teismų pateikiamą informaciją, reikalingą kreipiantis dėl asmenų ekstradicijos iš atitinkamos užsienio valstybės, teikia prašymus kompetentingoms užsienio valstybės institucijoms, surinkusi reikiamą informaciją išduoda Europos arešto orderius, teikia kompetentingoms užsienio valstybės institucijoms prašymus perduoti arba perimti nuteistuosius asmenis. Paminėtame Nuostatų punkte Ministerijai pavesta koordinuojanti funkcija teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą tarp Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinių teismų, nustatyti konkretūs veiksmai, kuriuos Ministerija turi atlikti. Nuostatų 8.22 p. nustatytas išsamus Ministerijos funkcijų sąrašas ir nėra pagrindo jį aiškinti plečiamai. Pagal Nuostatų 8.22 p. Ministerijai nėra pavesta funkcija kreiptis į nacionalinį teismą ir prašyti subendrinti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje asmeniui paskirtą bausmę.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijos Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms jį perdavė pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013-03-29 išduotą Europos arešto orderį, tačiau tai nereiškia, jog jis neturi teisės prašyti, kad Lietuvos Respublikos teismai bendrintų skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių apkaltinamuosius nuosprendžius ir spręstų klausimą ne tik dėl galutinės bausmės skyrimo, bet ir suėmime Latvijos Respublikoje išbūto laiko įskaitymo į galutinį bausmės laiką. Teismas pažymi, kad kreiptis į teismą dėl paskirtos bausmės subendrinimo yra pareiškėjo teisė, tačiau nei Pamatiniame sprendime, nei Sprendimo priėmimo metu galiojusiuose nacionaliniuose teisės aktuose Ministerijai nebuvo pavesta funkcija atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. kreiptis į atitinkamą teismą su prašymu subendrinti pareiškėjui Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismuose paskirtas bausmes. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti teisę kreiptis į teismą dėl bausmių subendrinimo.

Iš minėtų teisės aktų sisteminės analizės ir bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra ribojama pareiškėjo teisė į bausmių, paskirtų skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, subendrinimą, tačiau, priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, Ministerija, priimdama Sprendimą, neturėjo kompetencijos kreiptis į atitinkamą nacionalinį teismą dėl minėtos pareiškėjo teisės įgyvendinimo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Ministerija, veikdama pagal savo kompetenciją, teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Nusprendus, kad Ministerija teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo suformuluotą skundo reikalavimą – įpareigoti Ministeriją kreiptis į teismą adaptuoti užsienio valstybės teismo – Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo – 2015-01-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.11331031512 pareiškėjui paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir 3 mėnesiams be turto konfiskacijos su 2 metų ir 6 mėnesių policijos priežiūra ir subendrinti ją su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-8-188/2012 paskirta ir Panevėžio apygardos teismo 2012-06-20 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-269-511/2012 pakeista 3 metų laisvės atėmimo bausme.

Sprendime Ministerija taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo prašyme pateiktos informacijos matyti, jog Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismas 2015-01-08 nuosprendžiu jam paskyrė 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 2 metų ir 6 mėnesių policijos priežiūra, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitydamas suėmime išbūtą laiką nuo 2012-10-09 iki 2015-01-08. Atsižvelgiant į tai, Ministerija mano, kad Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė jau yra įvykdyta. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2015-02-09 prašyme Ministerijai nurodė aplinkybes, susijusias su Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos teismų priimtais nuosprendžiais ir suformulavo prašymą Ministerijai kreiptis į nacionalinį teismą dėl Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su 2012-06-20 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme (b. l. 14–15). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas šiuo metu įsiteisėjusiu Latvijos Respublikos teismo nuosprendžiu nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam nėra paskirta bausmė. Atsižvelgiant į prašymo kontekstą ir bylos aplinkybes, konstatuotina, kad Ministerija neturėjo teisės konstatuoti, kad Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžiu paskirta bausmė buvo įvykdyta, nes Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendis Sprendimo priėmimo metu nebuvo įsiteisėjęs, taip pat Ministerija, neturėdama kompetencijos atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, neturėjo kompetencijos vertinti aplinkybes dėl bausmės įvykdymo ir konstatuoti, kad bausmė yra įvykdyta. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ginčijamo Sprendimo dalis, kuria Ministerija konstatavo, kad Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė jau yra įvykdyta, yra nepagrįsta, todėl ši Sprendimo dalis naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 2 p., nusprendžia, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-03-12 sprendimo Nr. (259|13)9R-825 dalis, kuria atsakovė konstatavo, kad Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė jau yra įvykdyta, naikintina, kita sprendimo dalis pripažintina teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 89 str., 127 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-03-12 sprendimo Nr. (259|13)9R-825 dalį, kuria Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija konstatavo, kad Latvijos Respublikos Balvų rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė jau yra įvykdyta.

Kitoje dalyje pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasRasa Ragulskytė-MarkovienėHalina Zaikauskaitė