- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- N-261-2868-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Antanas Ablingis
- Nukentėjusysis
- R. L.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo R. L. (R. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo D. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus m. VPK VP EPT) Tarnybos organizavimo poskyrio specialistas – vyr. inspektorius 2008 m. gegužės 27 d. surašė D. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kadangi jis 2008 m. gegužės 27 d., apie 20.52 val., L. Giros g., ties pastatu Nr. 30, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį UAB „SEB VB lizingas“, prieš apsisukdamas nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies krašto, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė ir apgadino abu automobilius. Savo veiksmais D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150 punkto reikalavimus.
Vilniaus m. VPK VP EPT komisaro inspektoriaus 2008 m. gegužės 29 d. nutarimu D. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 100 Lt bauda.
II.
D. P. kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti (b. l. 2-3).
Nurodė, kad 2008 m. gegužės 27 d. važiuodamas vairuojamu automobiliu „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) L. Giros g., nutarė apsisukti. Kadangi padėtis apsisukimui buvo visiškai saugi - priekyje automobilių nebuvo, gale automobilis buvo toli ir jo vairuotojas tikrai nebuvo įjungęs posūkio signalo, jis įjungė kairįjį posūkio signalą ir pradėjo apsisukimo manevrą. Sukosi iš tokios padėties, kad būtų galima apsisukti vienu kartu, todėl nebuvo visiškai pasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, ką leidžia KET 151 punktas ir kas normalioje situacijoje nebūtų joks taisyklių pažeidimas. Jam baigiant apsisukimo manevrą ir jau esant priešingoje eismo juostoje, į jo vairuojamo automobilio kairiąją priekinę dalį atsitrenkė dideliu greičiu ta pačia kryptimi važiavęs automobilis „BMW 318“. Nors automobilio „BMW“ vairuotojas teigė, kad važiavo 80 km/h greičiu, jis yra įsitikinęs, kad automobilio „BMW“ greitis buvo didesnis nei 80 km/h. Be to, nors „BMW“ vairuotojas puikiai matė, kad priekyje važiuojantis automobilis buvo įjungęs kairįjį posūkį, tačiau vis tiek išvažiavo į priešingos kryties važiuojamąją dalį.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos eismo priežiūros tarnybos 2008 m. gegužės 29 d. nutarimą, kuriuo D. P. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad ATPK 250 straipsnio 1 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažeidimo sudėties elementais yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. KET, galiojusių pažeidimo padarymo metu, 150 punktas numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu), vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta pačia kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Lietuvos vyriausio administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. N5-1797/2007, 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, nurodė, kad kai autoįvykyje dalyvauja keli eismo dalyviai, turi būti nustatoma, ar administracinėn atsakomybėn patraukto eismo dalyvio veiksmai (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) buvo pagrindinė (tiesioginė) neigiamų pasekmių kilimo priežastis (sąlyga). Nors teismų praktikoje nurodoma, kad tokiose bylose nesprendžiama dėl kito eismo dalyvio kaltės (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. N3-865-07), tačiau pripažįstama, kad kito eismo įvykio dalyvio veiksmai taip pat turi būti įvertinami, kiek tai yra reikšminga sprendžiant atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis byloje Nr. N12 -635–05). Teismas pažymėjo, kad KET įtvirtintos įvairios eismo dalyvių tarpusavio pareigos, taisyklių 50 punkte įtvirtintas principas, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 53 punkte įtvirtinta kiekvieno eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo dalyvis, kuriam tenka atitinkama pareiga, šią pareigą turi vykdyti ir atsakyti už jos nevykdymą net ir tuo atveju, kai šio dalyvio manymu kiti eismo dalyviai pažeidžia KET. Kita vertus, pripažįstama, kad eismo dalyvis nuo atsakomybės galėtų būti atleidžiamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, jei kitas eismo dalyvis, pavyzdžiui, elgtųsi visiškai neprognozuojamai, kas padarytų pareigos laikymąsi visiškai neįmanomu dalyku dėl asmens galimybių konkrečioje situacijoje suvokti tokios pareigos buvimą neturėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 10 d. nutartis byloje Nr. N12-1030-05). Teismų praktikoje analizuojama, ar atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo ir galėjo numatyti galimą kitų automobilių judėjimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis byloje Nr. N17-1663/2006, 2006 m. gruodžio 8 d. nutartis byloje Nr. N17 – 1794/2006).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad tiek D. P., vairavęs automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek R. L., vairavęs automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. gegužės 27 d., apie 20.52 val., važiavo L. Giros g. nuo Ateities g. pusės link Gedvydžių g., šios gatvės (L. Giros g.) važiuojamosios dalies plotis minėtų automobilių važiavimo kryptimi sudaro 6 m, priešinga kryptimi – 6,20 m D. P., važiavusiam daugiau dešiniąja šios krypties gatvės važiuojamąja dalimi, parodžius kairį posūkį ir pradėjus rikiuotis kairėn, R. L., kaip matyti iš jo paaiškinimo, važiavęs daugiau šios krypties važiuojamosios dalies vidurine dalimi ir jo vairuojamam automobiliui esant ne mažesniu 30 – 40 m atstumu nuo D. P. vairuojamo automobilio, pradėjo lenkimo manevrą, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kurioje, nesugebėjęs sustabdyti, atsitrenkė į taip pat į ją išvažiavusį D. P. vairuojamą automobilį.
Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog D. P. padarytas KET 150 punkto reikalavimų pažeidimas buvo pagrindinė (tiesioginė) neigiamų pasekmių kilimo priežastis (sąlyga): KET 20 punktas numato, kad lenkimas – tai vienos ar kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. KET 162, 184 ir 184.5 punktai numato, kad lenkti draudžiama vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta. Pagal KET 13 punktą eismo juosta – kelių horizontalaus ženklinimo linijomis, ženklais pažymėta ar nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. L. Giros g. D. P. ir R. L. vairuotų automobilių važiavimo kryptimi yra dvi eismo juostos, kadangi važiuojamosios dalies plotis sudaro 6 m ir jo pakanka automobiliams važiuoti dviem eilėmis, todėl, atsižvelgiant į KET 162, 184 ir 184.5 punktų reikalavimus, R. L. šioje vietoje negalėjo lenkti D. P. vairuojamo automobilio išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Teismas pažymėjo, kad nors nėra ginčijama, jog D. P., prieš pradėdamas apsisukimo manevrą, iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta pačia kryptimi, atitinkamo krašto, bei pažeidė KET 150 reikalavimus, tačiau šiuo atveju ne šis pažeidimas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios kilo eismo įvykis ir buvo apgadintos transporto priemonės: tuo atveju, jei R. L., laikydamasis KET reikalavimų, būtų apvažiavęs D. P. vairuojamą automobilį iš dešinės, kam, kaip matyti iš eismo įvykio schemos ir D. P. paaiškinimų, nebuvo kliūčių, ir nebūtų išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, eismo įvykis nebūtų kilęs.
IV.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis R. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad kelio, kuriame įvyko autoįvykis, juosta per vidurį yra padalinta į dvi dalis siauros brūkšninės linijos, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus. Pagal Kelių eismo taisyklių (redakcija nuo 2008 m. balandžio 9 d. iki 2008 m. rugpjūčio 2 d.) 2 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.5. punktą siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose dvi arba tris juostas, ir žymi eismo juostų ribas, esant dviem juostoms ar daugiau juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Nėra jokios abejonės, kad, jeigu kelio juosta yra pažymėta viena nurodyta siaura brūkšnine linija, kelias turi ne keturias juostas, bet dvi ar tris juostas. Todėl šiuo atveju, kadangi kelio juosta buvo pažymėta siaura brūkšnine linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, kelias turėjo tik dvi eismo juostas, o ne keturias. Be to, pagal Kelių eismo taisyklių 2 priedo „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“ 1.5. punktą, siaurą brūkšninę liniją galima kirsti iš abiejų jos pusių. Todėl, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog R. L. pažeidė Kelių eismo taisykles išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, taip sukeldamas neigiamas pasekmes.
Be to, KET 20 punktas nurodo, jog eismo juosta - kelių horizontalaus ženklinimo linijomis, ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Pagal Kelių eismo taisyklių 6 punktą automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams priskiriami ir troleibusai, t. y. nebėginės elektrinės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais. Automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos. Taigi, automobiliais laikomi ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai, troleibusai, kurie yra daug platesni už lengvuosius automobilius. Tai sąlygoja ir eismo juostos platumą - ji turi būti pakankama važiuoti viena eile ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir sunkvežimiams, troleibusams, autobusams (važiuojant dviems sunkvežimiams greta jiems neužtektų pločio, kuri galėtų būti pakankamas dviems automobiliams). Todėl teismas negalėjo spręsti kokia juosta yra pakankama automobiliams važiuoti - juosta, kuri pakanka važiuoti lengviesiems automobiliams gali būti nepakankam važiuoti autobusams, sunkvežimiams, troleibusams. „Pakankamas plotis“, kada nėra kelio ženklinimų linijų ir ženklų, skirtingų transporto priemonių vairuotojų gali būti suprantamas skirtingai - vieniems ta juosta gali būti pakankamo ploto, nepaisant to, kad greta važiuojantis automobilis yra greta vos per kelis centimetrus, kitam - ne, nes važiuoti greta nesaugu. Todėl, tam, kad transporto priemonių vairuotojai išvengtų subjektyvaus kelių eismo taisyklių supratimo ir dėl to galėtų pridaryti klaidų bei padaryti žalos, keliai iš anksto yra žymimi ženklinimo linijomis bei ženklais - kaip ir šiuo atveju. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas nusprendė, jog 6 metrų plotis yra pakankamas dviems automobiliams važiuoti greta ir, kad tai suponuoja dvi eismo juostas viena kryptimi.
Kelių eismo taisyklių 153 punkte įtvirtinta nuostata, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, - ir jį lenkiančioms transporto priemonėms. Kadangi kelyje, kuriame įvyko autoįvykis važiavimo kryptimi buvo viena juosta, D. P. privalėjo duoti kelią jį lenkiančiam R. L.. Kadangi D. P. pažeidė šią nuostatą, todėl ir įvyko autoįvykis.
Šalies argumentai
D. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis matė iš paskos važiuojantį automobilį. Tai reiškia, kad planuodamas apsisukti, privalėjo itin atidžiai laikytis Kelių eismo taisyklių 150 punkto reikalavimo, vairuotojui prieš sukant į dešinę, į kairę arba apsisukant (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Tai, kad D. P. pažeidė KET 150 punkto reikalavimą, patvirtino ir teismas skundžiamame nutarime, bet, laikė, jog toks pažeidimas nebuvo neigiamų pasekmių kilimo priežastis.
Teismas išnagrinėjo bylą, pažeidęs procesines teisės normas - išnagrinėjo bylą, nors žinojo, kad nukentėjusysis R. L. yra pataisos namuose ir, kad jam laiku galėjo būti neįteiktas šaukimas į teismo posėdį. Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Iš šių teisės normų yra aišku, kad teismas, norėdamas nagrinėti bylą, turi būti įsitikinęs, jog apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką tinkamai buvo pranešta taip ir, kaip šiuo atveju, - nukentėjusiajam. Nesant duomenų, jog teismo šaukimas buvo tinkamai įteiktas, byla negali būti nagrinėjama. Iš 2008 m. rugsėjo 15 d. pateikto R. L. žmonos prašymo yra aišku, kad ji prieš antrąjį teismo posėdį susisiekė su teismo sekretore ir informavo teismą apie R. L. buvimo vietą bei pateikė kitą informaciją. Tačiau teismas į šią informaciją neatsižvelgė ir ją ignoravo.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismo nutarimo nėra aišku, kodėl byla yra nutraukiama ir kieno atžvilgiu nutraukiama - ar tik D. P. atžvilgiu ar apskritai byla nutraukiama ir neįmanomas tolimesnis bylos nagrinėjimas, siekiant nustatyti kaltą dėl autoįvykio asmenį.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius Susipažinę su R. L. apeliaciniu skundu, pateikiame atsiliepimą.
2008-05-27 piliečiui D. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. E847828 kuriame nurodyta, kad 2008-05-27 apie 20 vai. 52 min. L. Giros g. 30, Vilniuje pil. D. P. vairuodamas automobilį Toyota Auris, v/n (duomenys neskelbtini) ir prieš apsisukdamas nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies kairės pusės krašto, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui BMW 318, v/n (duomenys neskelbtini) susidūrė ir apgadino abu automobilius. Savo veika pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2002-12-11 Nr.: 1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių 150 p. (redakcija galiojusi teisės pažeidimo padarymo metu) reikalavimus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nagrinėjant bylą vidaus reikalų įstaigoje bei pirmosios instancijos teisme D. P. buvo nurodęs, kad apsisukimo į kairę manevrą atlikinėjo važiuodamas dešiniau nuo važiuojamosios dalies vidurio, t. y. nesilaikęs kelių eismo taisyklių 150 punkto reikalavimo. Šis vairuotojo manevras galėjo suklaidinti iš paskos atvažiuojančio automobilio BMW 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, taip nepalikdamas jam pasirinkimo galimybės saugiai apvažiuoti važiavimo kryptį keičiantį automobilį Toyota Auris. Be to, D. P. nurodė, kad matė iš paskos link jo atvažiuojantį automobilį BMW 318, tačiau apsisukimo manevrą atlikinėti pradėjo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
R. L. nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie D. P. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, kurioje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas D. P. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo nukentėjusiajam R. L. nedalyvaujant. ATPK 280 straipsnio 3 punktas numato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą. Byloje esantys teismo pranešimai patvirtina, kad teismo pranešimas apie 2008 m. rugpjūčio 14 d. vyksiantį teismo posėdį jam buvo siunčiamas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš teismui pateikto Vilniaus 1-ųjų pataisos namų 2008 m. rugsėjo 29 d. pažymėjimo apie paleidimą matyti, kad nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2008 m. spalio 1 d. R. L. atliko bausmę Vilniaus 1-uosiuose pataisos namuose. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiajam nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir tai jam sukliudė įgyvendinti ATPK 273 straipsnio 2 dalyje numatytas teises, tai yra teisė susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus <...>.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nukentėjusiajam nedalyvaujant.
R. L. šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pažymėtina, kad pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis, dėl kurio padarymo D. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra materialinė, todėl atsakomybei dėl šio pažeidimo yra reikšmingas pažeidimo sudėties elementas tai priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių nustatymas. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimą būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio vietos schema (b.l. 11), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo paaiškinimai (b.l. 13-14, 15) leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važiavo dvipusiu keliu iš dviejų eismo juostų. Tačiau teismas padarė išvadą, kad nukentėjusysis R. L. lenkė pažeisdamas KET 162 ir 184.5 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad šiuose punktuose įtvirtintos teisės normos reguliuoja eismą kelyje iš dviejų ir daugiau eismo juostų viena kryptimi. Taigi, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, būtina nustatyti, kokiame kelyje įvyko eismo įvykis ir tuomet spręsti, kurio eismo dalyvio veika nulėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
teisėjų kolegija nutaria:
R. L. (R. L.) apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą panaikinti ir gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.