Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., neteistam,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, 2017 m. birželio 17d. apie 19.30 val., būdamas VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės Slaugos klinikos, esančios adresu: Kauno r., (duomenys neskelbtini), 1 skyriuje, 113 palatoje, metaliniu ramentu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į rankas, kojas ir galvą V. K., taip smurtaudamas V. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas abiejose plaštakose, t. y. V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad šią įstatymo uždraustą veiką padarė J. R., patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

2017-06-17 Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo E. G. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2017-06-17, apie 19.54 val. buvo gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad adresu: Kauno r., (duomenys neskelbtini) RKL slaugos klinikoje sutrikus psichikai J. R., gim. (duomenys neskelbtini) užsipuolė kitą pacientą V. K. gim. (duomenys neskelbtini), kuris gulėjo 113 palatoje (t. 1, b. l. 3);

2017-06-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta Kauno r., Garliava, Vytauto g. 22 (t. 1 b., l. 7-9);

liudytojos M. O. K. parodymai, iš kurių matyti, kad jos vyras V. K. nuo 2017 m. vasario 20 d. gulėjo RKL slaugos klinikoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nes sirgo parkinsono liga 2017-06-17 vakare jai paskambino iš slaugos ligoninės ir pasakė, kad jos vyrą ligoninėje sumušė kitas asmuo, kuris gulėjo toje pačioje palatoje. Sekančią dieną ji iš ryto nuvažiavo pas vyrą ir matė, kad jam buvo suduota per kojas, per rankas ir per galvą su metaliniu ramentu, ant kojų matėsi keturi rėžiai, ranka buvo subintuota, du pirštai sulaužyti. Sužinojo, kad jos vyrą sumušė J. R.. Pretenzijų dėl vyro sužalojimo niekam neturi;

2017-07-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M640/2017(02), iš kurios matyti, kad nukentėjusysis V. K. 2017-06-28 apie 23.45 val., namuose adresu: Kauno r., (duomenys neskelbtini) mirė. Išvadoje pažymima, kad V. K. mirė nuo širdies išeminės ligos. V. K. lavone konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešiniame rieše ir dešinėje plaštakoje. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš 3-6 paras iki mirties ir tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Esant V. K. gyvam tokio pobūdžio sužalojimai būtų vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvardinti sužalojimai padaryti prieš mirtį. Pomirtinių sužalojimų V. K. lavone nekonstatuota. Išvardinti sužalojimai abiejose rankose galėjo gautis ir griuvimo pasėkoje (t. 1, b. l. 15);

2017-12-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3515/2017(02) kurioje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. K. dėl 2017-06-17 įvykio padaryta poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose. Poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose padarytos kietais bukais daiktais ir galėjo gautis užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-06-17. Sužalojimai V. K. padaryti ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių pasėkoje, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 27);

liudytojos D. V. parodymais, iš kurių matyti, kad šeštadienio vakare jai paskambino iš slaugos ligoninės ir pasakė, kad jos tėvas J. R. sumušė žmogų. Susitikusi su juo įvykio dieną jis jai pasakojo, kad jį buvo užpuolę keturi vyrai, tačiau vėliau jis jau nieko nebeprisiminė. Dėl J. R. elgesio nusiskundimų nei Garliavos slaugos namuose, nei kitose ligoninėse nebuvo;

2017 m. spalio 12-18 d. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-318/2017, iš kurio matyti, kad J. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimai: delyras, esant demencijai (F 05.1). Kita kraujagyslinė demencija (F 01.8). Jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. J. R. šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas- kita kraujagyslinė demencija ( F 01.8). Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. J. R. pagal esamą psichinę būseną negali būti apklausiamas, negali duoti parodymus, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, su juo negali būti atliekami procesiniai veiksmai. J. R. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nebūtina, asmuo gali būti teismo perduodamas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai, ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas (t.1, b. l. 21).

Teismo psichiatro eksperto S. S. išvada, iš kurios matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu J. R. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, įvykio metu J. R. galėjo pasireikšti haliucinacijos, dėl kurių jis galėjo atlikti nusikalstamus veiksmus. Taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones nebūtina, jis gali būti perduotas giminaičių globai ir kartu jam gali būti nustatomas medicininis stebėjimas, jis gali gyventi globos namuose.

Nustatyta, kad J. R. veikos darymo metu turėjo psichikos sutrikimų – jam konstatuotas delyras, esant demencijai, todėl negalėjo suvokti savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo savo veiksmų valdyti.

BK 17 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Pagal BK 17 str. 2 d., asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnio 7 dalyje numatytas ir asmens perdavimas giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai netaikant priverčiamųjų medicinos priemonių.

Remiantis aukščiau išdėstytais įrodymais – liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis, pripažintina įrodyta, kad būtent J. R. 2017 m. birželio 17d. apie 19.30 val., metaliniu ramentu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į rankas, kojas ir galvą V. K., taip smurtaudamas V. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas laiko neabejotinai įrodyta, kad kaltinamajam nustatyti tiek medicininis, tiek juridinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas.

Teismas pripažįsta, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos J. R. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, kadangi įrodyta, jog jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (BPK 403 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d., numato, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Aplinkybėms, ar J. R. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, teismas apklausė ekspertą S. S., kuris nurodė, kad J. R. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nebūtina.

Sprendžiant klausimą, ar J. R. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, ar reikalinga jį perduoti giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai ir kartu nustatyti medicininį stebėjimą, būtina įvertinti ar asmuo dėl patologinės būsenos ir padarytos veikos pobūdžio yra pavojingas visuomenei, ar juo rūpinasi šeimos nariai ar artimi giminaičiai.

Kadangi J. R. negali suprasti savo veiksmų, negali suprasti padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos esmės, nesugeba gyventi vienas, gyvena įvairiose slaugymo įstaigose, duomenų, kad praeityje jis būtų atlikęs smurtinio pobūdžio veiksmus, nėra, konstatuotina, jog įrodyta aplinkybė, kad J. R. nėra pavojingas visuomenei ir jam priverčiamasis gydymas nereikalingas. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali jį perduoti šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams globoti ir rūpintis ir kartu nustatyti jam medicininį stebėjimą ( BPK 403 str. 3 d.). Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog šeimos nariai rūpinasi J. R., todėl papildomas globos ir priežiūros formalizavimas netikslingas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 7 dalimi, baudžiamojo proceso kodekso 401-402 straipsniais, 403 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 404 straipsniu teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą nutraukti ir priverčiamųjų medicinos priemonių J. R. netaikyti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.