Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Šiuliui, kaltinamajam R. Š., gynėjams advokatams Ninai Frolovičevai ir Edgarui Jautakiui, nukentėjusiajam R. D., jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. Š. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2009 m. sausio 01 d. apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini) esančio namo kieme, konflikto metu vieną kartą stiklinio butelio šuke smogė R. D. į kaklą, kuriam dėl durtinės - pjautinės kaklo kairės pusės žaizdos, lydimos išorinės jungo venos bei gerklų pažeidimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

R. Š. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 31 d. vakare, pažįstamo A. K. kvietimu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur pas R. D. su asmenų kompanija sutiko Naujuosius metus. Vėliau atvyko ir jo draugė R. K.. Iki 24 valandos viskas vyko sklandžiai, jokių konfliktų tarp svečių nebuvo. Jau po 24 valandos, namo kieme ėmė konfliktuoti vaikinai, namo viduje jo draugė ėmė peštis su kita buvusia mergina, kuri juos varė iš namų. Jis, nežinodamas ką daryti, paėmė nuo stalo butelį, nudaužė jį ir rankose laikė šukę, kad turėtų kuo apsiginti. Stovėjo kieme, matė, kaip A. K. konfliktuoja su kitu vaikinu. Į kiemą atbėgęs namo savininkas R. D. lyg ir spyrė A. K.. Jie nugriuvo. Kai atsistojo, jis dūrė R. D. butelio šuke. Kur tiksliai įdūrė, nežino. Iš karto po to sėdo į automobilį ir išvažiavo namo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. Š. pripažinimo įvykdžius nusikaltimą, jo kaltė pilnai įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis R. D. paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 31 d. pas jį namuose (duomenys neskelbtini), susirinko pažįstamų kompanija sutikti Naujųjų metų. Atvyko ir pažįstamas A. K. su drauge, su juo buvo ir asmuo, kurio nei vardo, nei pavardės nežinojo, vadino jį „banginiu“, kaip dabar žino teisiamasis R. Š.. Dar vėliau atvyko ir to vaikino draugė. Iki 24 val. šventė vyko sklandžiai. Po to, kai sutiko Naujuosius metus, jis su žmona išėjo pas tame pačiame kaime gyvenančius savo tėvus jų pasveikinti. Jau grįžtant namo jam paskambino kažkas iš svečių ir paprašė grįžti namo, nes namuose netvarka. Jau eidamas link namų išgirdo triukšmą, todėl ėmė bėgti. Įbėgus į kiemą pamatė stovinčius A. K. su R. Š., kurie su kažkuo ginčijosi. Jam priėjus arčiau, jis jokio smūgio nepajuto, tik netrukus suklupo ir pajuto bėgant kraują iš kaklo. Mano, kad jam į kaklą dūrė R. Š., tačiau su kuo dūrė, nematė.

Liudytoja M. M. paaiškino, kad ji 2009 m. gruodžio 31 d. sutiko Naujuosius metus pas R. D. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Buvo susirinkusi pažįstamų kompanija. Apie 22.00 val. atvažiavo A. K. tai kaltinamuoju R. Š.. Jau po 24 val. namuose kilo kivirčas tarp merginų ir ji paskambino R. D., kad šis grįžtų namo, nes jo sesuo nieko neklauso. Po kiek laiko ji matė, kad kieme yra A. K., R. Š. su kažkuo ginčijasi. Tuo metu į kiemą įbėgo R. D. ir jis nubėgo prie R. Š. ir A. K.. Nematė, ką jie veikė, nes buvo daug žmonių. R. D. suklupo ant plytelių, prie namų, kai atbėgo prie R. Š.. Buvo daug kraujo. R. D. spjaudėsi kraujais, laikė abiem rankomis už kaklo ir buvo ant dviejų kelių parklupęs. R. D. negalėjo kalbėti. R. Š. pasakė „maunam iš čia“ ir su drauge išvažiavo iš kiemo.

Liudytoja E. D. paaiškino, kad pas ją namuose (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 31 d. kompanija, kurioje buvo 21 žmogus, šventė Naujųjų metų sutiktuves. Jau po 24 val. ji su vyru R. D. išėjo pasveikinti tėvų. Jiems grįžtant namo išgirdo kieme triukšmą, todėl R. D. pirmas nubėgo namo, o ji iš paskos. Atbėgusi į kiemą pamatė R. D. suklupusį prie namo durų, atstume apie 3 metrus. Vyras klūpojo ant vieno kelio, jam bėgo kraujas, jis viena ranka laikė už gerklės, iš burnos, gerklės bėgo kraujas. Nubėgo į namus, pagriebė vatą, pasakė, kad kviestų greitąją pagalbą, uždėjo vatą ir išvažiavo į ligoninę. Kas sužalojo jos vyrą, nematė.

Liudytoja L. P. paaiškino, kad ji 2009 m. gruodžio 31 d. sutiko naujuosius metus pas R. D. namuose, (duomenys neskelbtini). Žmonių buvo daug, vėliau dar atvyko vaikinai. Tarp jų ir R. Š.. Iki 24 val. viskas vyko sklandžiai, jau po vidurnakčio ėmė kilti konfliktai. Vienu metu ji pamatė, kaip R. Š. paėmęs butelį, trenkė juo į stalą ir su rankose likusia šuke išbėgo į lauką. Po kiek laiko ji sužinojo, kad sužalotas R. D..

Liudytojas A. K. paaiškino, kad jis 2009 m. gruodžio 31 d. vakare su savo draugu R. Š. nuvyko pas R. D. į namus (duomenys neskelbtini), švęsti Naujųjų metų. Buvo daug žmonių. Iki 24 val. viskas vyko sklandžiai. Jis buvo nemažai išgėręs, jautėsi apgirtęs. Po 24.00 val. prasidėjo muštynės. Išėjo į lauką, jam į veidą sudavė nepažįstamas jaunuolis, o prieš tai I. D. pradėjo tampytis, išvarinėti iš šventės. Lauke jam sudavė, jis sudaviau atgal, puolė dviese ir vėl prišoko suduoti. Buvo muštynės. Tuo metu, kai mušėsi su dviem jaunuoliais, iš kažkur, nuo vartų pusės, atbėgo R. D.. R. D. priėjo prie jų ir visi keturi nugriuvo. Visi keturi atsidūrė ant žemės. Išlindo iš krūvos, nubėgo prie vartų. Kas vyko toliau nematė. Kaip buvo sužalotas R. D. nežino.

Liudytoja R. Š. paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 31 d. ji šventė Naujųjų metų sutiktuves pas R. D. namuose, (duomenys neskelbtini). Buvo nemažai žmonių. Po 24 val. ji namo pirmame aukšte matė dvi besipešančias paneles, vėliau jos nustojo peštis. Tada pamatė, kaip R. Š. paėmė nuo stalo butelį, jį trenkė į lovos kraštą vieną kartą - nesudužo, trenkė antrą kartą- sudužo, jo rankose liko butelio kakliuko šukė ir jis nieko nesakęs su likusia rankose šuke išėjo į kiemą. Išėjo į lauką, lauke visi vyrai mušėsi. Matė krūvą žmonių, kurie buvo atstume nuo jos apie 5 metrus ir matė R. D. kairę ranką laikantį prie kaklo ir matė per jo ranką bėgantį kraują. Jis buvo pasilenkęs. Nukentėjusįjį išvežė į ligoninę.

Liudytoja R. K. paaiškino, kad ji R. Š. kvietimu atvyko į (duomenys neskelbtini), kur sutiko Naujuosius metus. Name buvo daug jaunimo. Po 24 val. svečiai vaikščiojo kas kur - vieni buvo lauke, kiti namo viduje. Vienas iš vaikinų, A. K., ėmė kabinėtis prie vaikinų, kad šie žiūri į jo panelę, jie ėmė stumdytis. Prie jos ėmė kibti namo savininko sesuo, ėmė juos varyti iš namo, jos abi susikibo, jas kažkas išskyrė. Ji išėjo į kiemą. R. Š. ir kitiems vyrams pasakė, kad jai išplėšti plaukai. R. Š. pasakė „eik pasiimti daiktų“. Ji nuėjo į namo vidų, jai iš paskos R. Š.. Į kambarį įėjęs R. Š. paėmė butelį, jį sudaužė į sieną ir pasakė „gal su manimi pasimušti norite“. Kartu su R. Š. išėjo į lauką. Lauke muštynės jau buvo prasidėjusios. R. Š. jai pasakė „eik į mašiną“, jis ėjo su butelio šuke jai iš paskos. Eidama atsisuko, pamatė kaip ant R. Š. šoko, iš už namo kampo greitai įsibėgėjęs namo šeimininkas. Nuėjo į automobilį, atsisėdo, atėjo R. Š. ir pasakė „gali būti sužeidžiau butelio šuke namo šeimininką“.

Liudytoja E. V. paaiškino, kad parodymus užrašė tokius, kokius davė R. K..

Liudytojas E. B. paaiškino, kad paties įvykio nematė, bet matė R. D. jau sužalotą ir nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę.

Rašytine medžiaga.

Protokolo – pareiškimu (1 tomas, b.l. 11) nustatyta, kad R. D. kreipėsi Į policiją, kad jį sužalojo R. Š..

Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 4 - 8) nustatyta, kad nusikaltimo vieta, kur buvo įvykdyti nusikaltimai yra namų kiemas, esantis (duomenys neskelbtini).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G23 / 09 (12) (1 tomas, b.l. 29 - 30) nustatyta, kad R. D. dėl durtinės-pjautinės kaklo kairės pusės žaizdos, lydimos išorinės jungo venos ir gerklų pažeidimo, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas padarytas vienu smūgiu.

Daiktų apžiūros protokolu (1 tomas, b.l. 9 - 10) nustatyta, kad įvykio vietoje paimtas butelio kaklelis, ant jo visame plote matyti panašios į kraują dėmės.

Atpažinimo iš fotonuotraukos (1 tomas, b.l. 16 - 20) protokolu bei Asmens pateikimo atpažinti protokolu (b.l. 20 – 23) nustatyta, kad R. D. atpažino R. Š. kaip asmenį, kuris jam dūrė į kaklą.

Atpažinimo iš fotonuotraukos (1 tomas, b.l. 74 - 78) protokolu nustatyta, kad R. Š. atpažino R. Š. kaip asmenį, kuris sudaužė butelį ir su šuke išėjo lauk..

Tai, kad kaltinamasis R. Š. tyčia vieną kartą stiklinio butelio šuke smogė R. D. į kaklą, kuriam dėl durtinės - pjautinės kaklo kairės pusės žaizdos, lydimos išorinės jungo venos bei gerklų pažeidimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, įrodyta kaltinamojo R. Š. parodymais, kuriais jis pripažįsta, kad jis dūrė R. D. butelio šuke. Kur tiksliai įdūrė, nežino, nukentėjusiojo R. D. parodymais, kad pamatė stovinčius A. K. su R. Š., kurie su kažkuo ginčijosi. Jam priėjus arčiau, jis jokio smūgio nepajuto, tik netrukus suklupo ir pajuto bėgant kraują iš kaklo. Mano, kad jam į kaklą dūrė R. Š., tačiau su kuo dūrė, nematė, liudytojos M. M. parodymais, kuriais ji teigė: „R. D. suklupo ant plytelių, prie namų, kai atbėgo prie R. Š.. Buvo daug kraujo. R. D. spjaudėsi kraujais, laikė abiem rankomis už kaklo ir buvo ant dviejų kelių parklupęs.“; liudytojos E. D. parodymais, kuriais ji teigė: „Vyras klūpojo ant vieno kelio, jam bėgo kraujas, jis viena ranka laikė už gerklės, iš burnos, gerklės bėgo kraujas“; liudytojos L. P. parodymais, kuriais ji teigė: „Vienu metu ji pamatė, kaip R. Š. paėmęs butelį, trenkė juo į stalą ir su rankose likusia šuke išbėgo į lauką. Po kiek laiko ji sužinojo, kad sužalotas R. D.“; liudytojo A. K. parodymais, kuriais jis teigė: „Tuo metu, kai mušėsi su dviem jaunuoliais, iš kažkur, nuo vartų pusės, atbėgo R. D.. R. D. priėjo prie jų ir visi keturi nugriuvo. Visi keturi atsidūrė ant žemės.“; liudytojos R. Š. parodymais, kuriais ji teigė: „R. Š. paėmė nuo stalo butelį, jį trenkė į lovos kraštą vieną kartą - nesudužo, trenkė antrą kartą- sudužo, jo rankose liko butelio kakliuko šukė ir jis nieko nesakęs su likusia rankose šuke išėjo į kiemą. Išėjo į lauką, lauke visi vyrai mušėsi. Matė krūvą žmonių, kurie buvo atstume nuo jos apie 5 metrus ir matė R. D. kairę ranką laikantį prie kaklo ir matė per jo ranką bėgantį kraują“; liudytojos R. K. parodymais, tiek kiek jie atitinka visą kitą surinktą bylos medžiagą, kuriais ji teigė: „Į kambarį įėjęs R. Š. paėmė butelį, jį sudaužė į sieną ir pasakė „gal su manimi pasimušti norite“. Kartu su R. Š. išėjo į lauką. Lauke muštynės jau buvo prasidėjusios. R. Š. jai pasakė „eik į mašiną“, jis ėjo su butelio šuke jai iš paskos. ... į automobilį įsėdo R. Š. ir pasakė, kad sužalojo namo savininką. Ji pastebėjo, kad jo rankos buvo kruvinos“. Teismo medicinos specialisto išvada, kad R. D. dėl durtinės-pjautinės kaklo kairės pusės žaizdos, lydimos išorinės jungo venos ir gerklų pažeidimo, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Liudytojos R. K. parodymai, kuriais ji teigė: „Eidama atsisuko, pamatė kaip ant R. Š. šoko, iš už namo kampo greitai įsibėgėjęs namo šeimininkas“ vertintini kritiškai, nes tokio veiksmo, kad ant R. Š. šoko namo šeimininkas nepatvirtino nei vienas įvykį matęs asmuo. Be to, dėl susidariusios greitai vykstančios situacijos, emocijų, liudytoja gali sąžiningai klysti.

Kaltinamasis R. Š. sąmoningai ir to siekdamas sudaužė butelį, žinodamas, kad durdamas butelio šuke nukentėjusiajam R. D. į svarbų gyvybinį organą (galvą), neabejotinai sukels nukentėjusiajam R. D. neigiamas pasekmes, turėdamas laiko apgalvoti savo veiksmus, privalėdamas suvokti savo pavojingos veikos pobūdį, t.y. privalėdamas numatyti, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti neigiami ir nusikalstami padariniai, į įvykio vietą atsinešė nudaužtą butelio šukę ir ją panaudojo. Atkreiptinas dėmesys, kad nei kaltinamasis R. Š., nei nukentėjusysis R. D., nebuvo pirminiai tiesioginiai konflikto dalyviai. Tai nurodė liudytoja M. R. (kilo kivirčas tarp merginų), liudytoja R. Š. (pirmame aukšte matė dvi besipešančias paneles, vėliau jos nustojo peštis), liudytoja R. K. (prie jos ėmė kibti namo savininko sesuo, ėmė juos varyti iš namo, jos abi susikibo, jas kažkas išskyrė). Konfliktas buvo priblėsęs ir tik po to, kaltinamasis R. Š. su kažkuo susikivirčijo. Tai nurodė liudytoja M. M. (Po kiek laiko ji matė, kad kieme yra A. K., R. Š. su kažkuo ginčijasi), liudytojas A. K. (Pamena, kad namo kieme kilo muštynės, kas su kuo mušėsi, jis nepamena, nuo kažko gavo smūgius jis pats, kažkam sudavė atgal), liudytoja R. Š. (Tada pamatė, kaip R. Š. paėmė nuo stalo butelį, jį į stalą ar lovos kraštą sudaužė ir nieko nesakęs su likusia rankose šuke išėjo į kiemą), liudytoja R. K. (Namo kieme vyko kažkokios muštynės tarp vaikinų). Bet nukentėjusysis R. D. konflikte nedalyvavo, jis tik norėjo sustabdyti konfliktą. Tai nurodo jis pats, nurodydamas, kad jam priėjus arčiau (prie konfliktuojančių asmenų), jis jokio smūgio nepajuto, tik netrukus suklupo ir pajuto bėgant kraują iš kaklo. Tai nurodė liudytoja M. M. (ji paskambino R. D., kad šis grįžtų namo, <...> įbėgo R. D. ir lyg užgriuvo ant kažkurio iš vaikinų), liudytoja E. D. (Jiems grįžtant namo išgirdo kieme triukšmą, todėl R. D. pirmas nubėgo namo), liudytojas A. K. (Iš kažkur kieme atsirado R. D., kuris jam smūgių nesudavė, tik bandė skirti su kitu vaikinu), Liudytoja R. K. (į kiemą atbėgo namo savininkas). Tai nurodė ir pats kaltinamasis R. Š. nurodęs, kad į kiemą atbėgęs namo savininkas R. D. lyg ir spyrė A. K.. Kaltinamasis R. Š. nusikaltimo įrankį buvo pasiruošęs iš anksto, nes jis pripažįsta, kad paėmė nuo stalo butelį, nudaužė jį ir rankose laikė šukę. Tai patvirtina liudytoja L. P. (R. Š. paėmęs butelį, trenkė juo į stalą ir su rankose likusia šuke išbėgo į lauką), liudytoja R. Š. (R. Š. paėmė nuo stalo butelį, jį į stalą ar lovos kraštą sudaužė ir nieko nesakęs su likusia rankose šuke išėjo į kiemą), liudytoja R. K. (jis nuėjo į kambarį, pasiėmė nuo stalo butelį, jį sudaužė ir laikydamas rankose šukę paklausė, ar niekas nenori su juo pasimušti). Kaltinamojo advokato Edgaro Jautakio teiginys, kad kaltinamasis R. Š. galėjo suklysti, nes sužalojimą padarė norėdamas apginti A. K., atmestinas, nes pats kaltinamasis pripažino, kad jis sąmoningai sužalojo nukentėjusįjį ir ne todėl, kad norėjo kažką apginti. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo veiksmai būtų tiek pavojingi, kad būtų reikėję panaudoti veiksmus, sukėlusius sunkų asmens sužalojimą.Kaltinamojo R. Š. parodymai vertintini kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jo teiginiai: „Jis, nežinodamas ką daryti, paėmė nuo stalo butelį, nudaužė jį ir rankose laikė šukę, kad turėtų kuo apsiginti“, paneigti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais.Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. Š. sužalojo R. D., dėl ko R. D. buvo sunkiai suluošintas, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos 4498,00 (keturių tūkstančių keturių šimtų devyniasdešimt aštuonių) litų civilinis ieškinys (1 tomas, b.l. 176) įrodytas, todėl tenkintinas.

Baudžiamojoje byloje pareikštas R. D. ieškinys1820 litų turtinei žalai, 300 litų už advokato paslaugas ir 60000 litų neturtinei žalai. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinė žala padaryta dėl to, kad buvo suplėšyta striukė 250 litų vertės, bliuzonas 70 litų vertės, 30 litų vertės marškinėliai, 170 litų vertės džinsai. Išleido gydymui apie 600 litų. Kelionės į gydymo įstaigas 500 litų. Papildomas specialus maitinimas 200 litų. Dėl padaryto sužalojimo buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, baimė mirti, bendravimo galimybių sumažėjimas.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Kiekvienas asmuo, kuris nukentėjo nuo nusikaltimo, turi teisę reikalauti, kad kaltas asmuo būtų nubaustas, bei gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, bet žalos atlyginimas privalo būti protingas. Ieškinio dalis dėl turtinės žalos iš dalies yra atlygintas (2 tomas, b.l. 40), įrodymų dėl turtinės žalos teismui nepateikta, ieškinio dalis dėl turtinės žalos netenkintina. Teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes, asmenų turtinę padėtį, ir tenkina ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisdamas pusę prašomos sumos.

Byloje esantis daiktinis įrodymas: butelio kaklelio šukė, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Kaltinamajame akte nurodomas nukentėjusiojo vardas R. yra netikslus, nes nukentėjusiojo D. vardas – R., todėl kaltinamajame akte laikytina, kad nukentėjusiojo vardas neteisingai nurodytas dėl apsirikimo, ši klaida neturi įtakos kaltinimo esmei, nesunkina kaltinamojo padėties.

Kaltinamojo R. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamojo R. Š. atsakomybe sunkinančia aplinkybe nepripažintina aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes nėra neginčitinų įrodymų, kad kaltinamajam R. Š. nusikalstamos veiklos metu nors ir buvus, ką jis pats pripažino, apsvaigusiam nuo alkoholio, toks apsvaigimas būtų įtakojęs jo nusikalstamai veikai įvykdyti (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis R. Š. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d.), nusikaltimai smurtiniai, nusikaltimai padaryti tiesiogine neapibrėžta tyčia, kaltinamasis R. Š. charakterizuojamas patenkinamai (2 tomas, b.l. 144 - 170), bet atsirado sunkios pasekmės, nukentėjusiajam R. D. padarytas nepataisomas sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis R. D. neteko didelės dalies darbingumo. Laikytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant realią laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 str. 2 d.), tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmės rūšis tik laisvės atėmimas ir kitų alternatyvių bausmės rūšių įstatymas nenumato. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalį švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir nustatyta bent viena iš Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau vien tik šios lengvinančios aplinkybės švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimui nepakanka. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis R. Š. pats savo noru atvyko ar pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, ar būtų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė, todėl teismas neturi galimybės taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1, 2 d. d. Teismas nenustatė kokių nors išimtinių aplinkybių, kad straipsnių sankcijose numatytas bausmių paskyrimas kaltinamajam R. Š. už nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir būtų galima taikyti švelnesnių, negu straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d.). Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. vasario 25 d. (2 tomas, b.l. 105, 114).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. Š. dėl padaryto nusikaltimo gailisi, kaltę pripažino, yra lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 61 str.), laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina artimesnė bausmės minimumui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 302 - 305 str., 307 - 308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2010 m. gegužės 13 d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. vasario 25 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą: butelio kaklelio šukę, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, pavedant tai atlikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių policijos komisariatui.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, 4498,00 (keturis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis) litus.

Priteisti iš R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 (trys šimtus) litų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 30000,00 (trisdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos.

Likusioje dalyje R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 42,44 (keturiasdešimt keturis litus 44 ct) litus pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.