Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – Institucija) patrulių būrio vyresnysis patrulis 2013-01-21 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. V. už tai, kad jis 2012-06-16 7.40 val. Lazdijų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. Tokiais veiksmais D. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK (toliau LR ATPK) 126 str. 4 d.

Skunde nurodoma, jog ATPK 9 str. 2 d. numatyta, kad administracinė atsakomybė už LR ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jei savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Administracinės bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinės teisės pažeidimą.

Institucijos teigimu, vertinant administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo aplinkybes D. V. atžvilgiu, atkreiptinas dėmesys, kad dėl 2012-06-16 įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė D. V. ir E. B. vairuojami automobiliai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. baudžiamoje byloje Nr. 72-1-00191-12, kadangi minėto eismo įvykio metu žuvo žmogus bei buvo sužaloti keturi žmonės. Pagal pradinius ikiteisminio tyrimo duomenis aiškiai matėsi nusikalstamos veikos požymiai, tačiau buvo prieštaravimų bei abejonių dėl eismo įvykio kaltininko, todėl, siekiant pašalinti prieštaravimus bei abejones, buvo paskirta autotechninė ekspertizė. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir buvo gauti duomenys apie vieno iš eismo įvykio dalyvių - eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo D. V. neblaivumą, tačiau iki autotechninės ekspertizės išvados gavimo nebuvo sprendžiamas klausimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo, kadangi iš esmės be ekspertų, turinčių specialių žinių, pagalbos, nebuvo aiškus, tiek galimai nusikalstamą veiką padaręs konkretus vairuotojas, tiek ir tuo pačiu administracinio teisės pažeidimui būdingi visi keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai.

Taip pat administracinio teisės pažeidimo teisena D. V. atžvilgiu nebuvo pradėta siekiant išvengi ir non bis in idem (ne bis in idem) principo laikymosi užtikrinimo problemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn. 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalga), t.y. situacija, kai asmuo būna nubaustas administracine tvarka už tą pačią nusikalstamą veiką, kuri jam inkriminuojama baudžiamojoje byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu, gavus autotechninės ekspertizės specialistų išvadas, buvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas, t. y. E. B., kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tik po autotechninės ekspertizės atlikimo, gavus visus duomenis apie eismo įvykio mechanizmą, transporto priemonių būklę prieš eismo įvykį bei transporto priemonių vairuotojų elgseną ir KET pažeidimus, sąlygojusius eismo įvykio kilimo aplinkybes, buvo išskirti eismo dalyvių E. B. bei D. V. padarytų atitinkamai nusikalstamos veikos bei administracinio teisės pažeidimo požymiai. Inicijuojant administracinės teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimą D. V. atžvilgiu, t.y. 2013-01-15 ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo D. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo ir Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK viršininkui užrašius ant tarnybinio pranešimo vadą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena. Institucijos, surašiusios protokolą, nuomone, administracinio teisės pažeidimo pradžios terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo ikiteisminio tyrimo tyrėjo surašyto tarnybinio pranešimo ir užrašytos viršininko vizos datos.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ne tik LR ATPK 35 str., bet ir Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusikaltimas (LVAT 2006 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 17-240/2006, LVAT 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1434/2008).

Taip pat institucija, surašiusi protokolą, pažymi, kad Alytaus apskrities VPK Lazdijų r. PK VPS PB pareigūnas surašydamas D. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą klaidingai nurodė pažeidimo padarymo vietą - Klepočių k., vietoj – Gervėnų k. Atsižvelgiant į tai, kad tiksli pažeidimo padarymo vieta yra nurodyta, tiek tyrėjo V. R. 2013-01-15 tarnybiniame pranešime, tiek paminėto ikiteisminio tyrimo byloje, institucijos, surašiusios protokolą nuomone, tai yra nežymi sisteminė klaida, kuri įtakos E. V. administracinės bylos baigčiai neturėtų turėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013-04-05 nutarimu nutraukė D. V. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 4 d.) Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 d. pagrindais, konstatavus, kad iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo yra pasibaigę LR ATPK 35 str. numatyti terminai.

ATPK str. 35 str. 2 d. numatyta, kad, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nutraukus baudžiamąjį procesą, arba priėmus išteisinamąjį teismo nuosprendį, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, arba nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į šias nuostatas, būtina išsiaiškinti aplinkybes šių nuostatų kontekste ir Kauno apygardos teismo nuomone, sprendžiant šią konkrečią bylą, būtina administracinės atsakomybės terminus sieti su buvusios tikėtinos baudžiamosios atsakomybės terminais, įvertinant ir tai, jog LR ATPK 9 str. 2 d. numatyta, kad administracinė atsakomybė už LR ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Kaip matyti iš gautos medžiagos, dėl šio 2012-06-16 įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė D. V. ir E. B. vairuojami automobiliai, Lazdijų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. 5 d. baudžiamoje byloje Nr. 72-1-00191-12, nes eismo įvykio metu žuvo žmogus bei buvo sužaloti keturi žmonės, taip pat ir D. V., kuriam ligoninėje buvo nustatytas vidutinis girtumas. Šiuo metu, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis baudžiamoji byla 2013-02-01 perduota teismui, kurioje įtariamasis E. B., D. V. – nukentėjusysis.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 328-329).

Taigi, atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo sąlygas, jo reikšmę ir protokolo turiniui keliamus reikalavimus, darytina išvada, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, prieš surašydami protokolą, privalo surinkti pakankamai administracinio teisės pažeidimo įvykį ir pažeidimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas), galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes.

Atitinkamai Lietuvos Respublikos BK 2 str. 3 d. numato, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Šioje administracinėje byloje informacija apie administracinį teisės pažeidimą buvo perduota kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. R. pareigūnui, turinčiam įgaliojimus surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą. Tarnybinio pranešimo pagrindu, kaip galima suprasti iš konteksto, nei ikiteisminiam tyrimui pasibaigus, nei jį nutraukus, D. V. atžvilgiu buvo pradėta administracinė teisena. tačiau administracinėje byloje nėra jokios informacijos apie baudžiamojoje byloje priimtus nutarimus, kuriais atsisakyta kelti ar nutraukta baudžiamoji byla, ar proceso dalyviams suteikti atitinkami procesiniai statusai, į kuriuos atsižvelgiant, galimas vertinimas, siekiant išvengi non bis in idem (ne bis in idem) principo laikymosi užtikrinimo problemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo mėn. 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (baudžiamojo kodekso 281 straipsnis baudžiamosiose bylose apžvalga), kai asmuo būna nubaustas administracine tvarka už tą pačią nusikalstamą veiką, kuri jam inkriminuojama baudžiamojoje byloje.

Teisės doktrinoje yra pažymėta, kad norint iškelti ar kitaip pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinį teisės pažeidimą. Vada pradėti bylos tyrimą gali būti kompetentingo pareigūno tiesioginis administracinio teisės pažeidimo fakto pastebėjimas (konstatavimas); prokuroro pareiškimas ar nutarimas kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187¹ straipsnyje (teisėtų prokuratūros pareigūno reikalavimų nevykdymas); prokuroro nutarimas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą arba ji buvo nutraukta; informacija, gauta iš teisėsaugos institucijų, kitų valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų ir kitokių panašių subjektų; fizinių ir juridinių asmenų pranešimai, pareiškimai ir skundai; visuomenės informavimo priemonių pateikta informacija ir kt. (Vilnius: Justitia, 2005 m., p. 344).

Susiformavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei administracinės teisės mokslo teorija, leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą (LVAT 2010 m. sausio 15 d. nutartis byloje Nr. N575 – 1253/2010).

Kaip nurodyta aukščiau paminėtoje LVAT nutartyje, ATPK nenustato jokių konkrečių terminų, per kiek laiko turi būti surenkami administracinio teisės pažeidimo padarymą patvirtinantys įrodymai, tačiau vadovaujantis ATPK 7 straipsnyje nustatyta teisėtumo užtikrinimo, taikant poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus, taisykle, numatančia, jog niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, sprendžiant termino, per kurį turi būti atliktas administracinio teisės pažeidimo aplinkybių ištyrimas, klausimą, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu, reglamentuojančiu administracinės nuobaudos skyrimo terminus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamojoje byloje neišreikalauti ir neįvertinti visi duomenys, surinkti baudžiamojoje byloje, kurie sietini su D. V. administracine atsakomybe, esant neginčytiniems ir objektyviems duomenims apie ypatingai grubų ir pavojingą KET pažeidimą – automobilio vairavimą esant konstatuotam jo vidutiniam girtumui, todėl apylinkės teismo nutarimas naikinamas ir bylą grąžinama nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

nutarė:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.