- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 1A-850-92-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00037-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
- Nuteistasis
- E. L.
- Nukentėjusysis
- R. O., L. N., A. O.
- Advokatai
- Kazimieras Baranauskas
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-850-92-2012
Teisėja Jovita Einikienė Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00037-2011-2
2012 m. rugsėjo 28 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažinta kalta pagal BK 294 str. 1., ir skirta jai 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt, bauda.
Priteista iš E. L. nukentėjusiesiems R. O., L. N. ir A. O. po 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteista iš E. L. nukentėjusiajai R. O. 2000 (du tūkstančius) Lt proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atstatyti (grąžinti) B. O. pastatytą paminklą, buvusį antkapį ir sutvarkyti kapavietę paliktas nenagrinėtu, išaiškinant teisę reikšti šį reikalavimą civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. nuteista už tai, kad nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę bei padarė didelės žalos asmens teisėtiems interesams, o būtent:
ji, laikotarpyje nuo 2010 m. birželio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio, tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, tvarkydama Rokantiškių kapų, esančių Vilniuje, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini), kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), palaidotą savo tėvo M. L. kapą, suderinusi kapavietės pertvarkymo projektą Nr. KM0010, . tačiau neturėdama nei Rokantiškių kapinių grupės administratoriaus, nei R. O., L. N. ir A. O. leidimo, pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, 2007-12-20 kapinių tvarkymo taisyklių, kurios patvirtintos 2008-11-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1207, 25 punktą, savavališkai perstatė R. O., L. N. ir A. O. tėvo B. O., mirusio (duomenys neskelbtini), paminklą, nugabendama į kitą vietą, bei ant naujo paminklo, kuris buvo pastatytas pagal suderintą projektą Nr. KM0010, neužrašė toje kapavietėje palaidoto B. O. duomenų, kad jo palaikai palaidoti Rokantiškių kapų, esančių Vilniuje, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini), kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu panaikino Rokantiškių kapinėse, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), eilės Nr. (duomenys neskelbtini), kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), buvusį B. O. kapą ir taip padarė didelės žalos R. O., L. N. ir A. O. teisėtiems interesams, nes panaikinusi jų tėvo B. O. kapą piktnaudžiavo bendro gyvenimo nustatytomis taisyklėmis, įžeidė mirusiajam artimiausių žmonių jausmus, paniekino mirusiojo atminimą, nes B. O. laidojimo vietoje neliko jokios žymos apie B. O. palaikų buvimą. Šiais savo veiksmais E. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji E. L. prašo apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jos atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nuteistoji nurodo, kad B. O. buvo jos motinos tetos J. V. antras vyras. Kaimynai ne vieną kartą yra sakę, kad jis išsiskyręs su pirma žmona vaikų neturėjo ir nuteistoji buvo įsitikinusi, kad tai tiesa. B. O. kapas nebuvo sutvarkytas, kai buvo gyva antroji žmona J. V., kuri kapus tvarkė kartu su nuteistosios tėvais. Ji niekada kapuose nėra mačiusi vaikų. Paminklą pastatė antroji žmona J. V., kuriai mirus kapo niekas netvarkė. Šalia B. O. kape palaidoti nuteistosios tėvai ir vyro urna, paminklą pastatė mirusiam tėvui, greta seno B. O. paminklo, kuris buvo apgriuvęs. Nuteistoji nutarė sutvarkyti kapus, gavo leidimą, suderino projektą, pastatė naują paminklą, sutvarkė antkapius, aplinką, o seną B. O. paminklą, kuris gadino vaizdą, pastatė prie antros žmonos kapo, kur kryžius jau buvo supuvęs ir nugriuvęs. Sutvarkiusi kapus, užrašė vardus, pavardes, gimimo ir mirties datas. Paliko vietą įrašams ir B. O., nes jis šiame kape yra palaidotas. Tačiau kilo abejonių dėl jo pavardės tikslumo, nes ant seno paminklo jo pavardė buvo nurodyta vienaip, o santuokos liudijime kitaip, skyrėsi pavardės atskiros raidės. Nuteistoji paliko vietos įrašams ir aiškinosi dėl jo pavardės tikslumo. Kai mirė nuteistosios tėvas, buvo išduotas kapinių administracijos leidimas ir paaiškinta, kad B. O. vaikų neturi. Be to, nuteistoji dažnai lankėsi kapinėse ir niekada, net per Vėlines, vaikų nebuvo sutikusi, kapas buvo apleistas, netvarkytas. Ji kapus tvarkė savo lėšomis. Taigi E. L. manymu, ji nuteista visiškai nepagrįstai. Ji buvo įsitikinusi, kad turi teisę menkavertį paminklą, kuris gadino vaizdą, perkelti prie J. V. kapo, o ant naujai pastatyto paminklo užrašyti B. O. vardą, pavardę, gimimo ir mirties datas ir tam tikslui paliko vietos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pagal BK 294 str. 1 d. savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu, kuris be teisinio pagrindo pažeistų kitų asmenų teises ir darytų jiems žalą ar prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. (CK 1.137 str.) Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ar asmuo, veikdamas savavališkai, t.y. sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, kito asmens teisėms ir teisėtiems interesams, padarė didelę žalą, o taip pat ar numatė, kad jo veiksmais bus padaryta didelė žala. Sutinkamai su teismine praktika kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai baudžiamosios teisės normos taikomos ir asmens elgesys vertinamas kaip nusikalstamos veikos padarymas susiklosčius civilinio ar kitokio pobūdžio ginčams. (2K-409/2011)
Šioje byloje E. L. pripažinta kalta padarius savavaldžiavimą už tai, kad savavališkai perstatė B. O., mirusio (duomenys neskelbtini), paminklą, nugabendama jį į kitą vietą. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog šiais veiksmais nuteistoji paniekino mirusiojo atminimą, žmonių jausmus, tuo padarė didelės žalos mirusiojo vaikams – R. O., L. N. ir A. O..
Iš E. L. parodymų seka, kad ji pripažįsta, tvarkydama savo tėvo kapavietę, perkėlusi B. O. paminklą prie jo žmonos kapo, nes jis buvo blogos būklės, be to, jos teigimu, artimieji eilę metų kapavietės neprižiūrėjo.
Liudytojas V. M. (kapinių priežiūros administratorius) parodė, kad E. L. su juo suderino kapavietės restauravimo projektą, kapavietė buvo suremontuota tinkamai, bet ant naujo paminklo nebuvo užrašyta B. O. pavardė. Liudytojas nurodė, jog ant naujo paminklo turėjo būti užrašyti visi buvę užrašai. Seną paminklą statybininkai demontavo teisėtai, bet privalėjo jį sunaikinti padarius ant naujo paminklo visus senus užrašus. B. O. palaikai liko kapavietėje, jo laidojimo vietoje.
Kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, daryti išvadą, jog nukentėjusieji neteko galimybės pagerbti mirusiojo atminimą, nėra pagrindo. Be to, kolegija laiko, kad apylinkės teismas, pripažinęs, kad E. L. pažeidė Kapinių tvarkymo taisykles, savavališkai perkėlė B. O. paminklą į kitą vietą (prie jo buvusios žmonos kapavietės), padarė nepagrįstą išvadą, jog tokie jos veiksmai sudaro būtent BK 294 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, neanalizavo kodėl E. L. negali būti nubausta administracine tvarka. Atsižvelgtina, jog teismas priima nuosprendį padaręs dėl kaltinamojo veiksmų abejonių nekeliančias išvadas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsti prielaidomis negalima (2K-P-218/2009). Tuo tarpu apylinkės teismas, spręsdamas E. L. kaltės klausimą, nurodo: „...faktas, kad senas mirusiojo B. O. paminklas buvo perstatytas į kitą vietą, sudaro prielaidą manyti, jog kaltinamoji neplanavo mirusiojo B. O. duomenų nurodyti ant naujo paminklo, pastatyto jo kape.“ Tokie teiginiai kelia abejones nuosprendžio pagrįstumu ir teisėtumu.
Apskųstame apylinkės teismo nuosprendyje daroma išvada, jog E. L. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 294 str. 1 d. įrodyta, nukentėjusieji patyrė didelės moralinės žalos, pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.
Kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, nusikalstamos veikos esminis požymis – didelės žalos padarymas, neatskleistas, konstatuotas formaliai. Bylos duomenimis nustatyta, jog iš esmės konfliktas tarp nukentėjusiųjų (B. O. vaikų) ir nuteistosios kilo dėl to, kad ant naujo paminklo nebuvo užrašyta B. O. pavardė. Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie civilinę nuteistosios ir nukentėjusiųjų konflikto prigimtį arba galimą administracinę E. L. atsakomybę. Kaip jau buvo minėta anksčiau, teismų praktikoje nepritariama, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu neanalizuojant ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. (2K-P-267/2011)
Esant minėtoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo neabejotinai nustatyta, kad E. L. padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nuosprendžio išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas BPK 329 str. 1 p. pagrindu. Sutinkamai su BPK 115 str. 3 d. 2 p. nukentėjusiųjų R. O., L. N. ir A. O. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei antkapio paminklo grąžinimo ir atstatymo bei kapavietės sutvarkymo paliktini nenagrinėtais, išaiškinant, kad nukentėjusieji turi teisę pareikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
E. L. iš kaltinimo pagal BK 294 str. 1 d. išteisinti jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
R. O., L. N. ir A. O. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtais, išaiškinant jiems teisę reikšti šiuos reikalavimus civilinio proceso tvarka.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, skirtą E. L., panaikinti.