- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-18
- Bylos Nr.
- 2YT-149-733/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-001755-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. V., A. P., S. B., A. R., A. V., O. G.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Z. V., A. P., S. B., A. R., A. V. ir O. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus paveldėjimo tikslu, kad po T. V. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė faktiškai jį valdė sutuoktinis J. V. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o po jo mirties jo palikimą priėmė ir faktiškai valdo jis – pareiškėjas S. V..
Pareiškime nurodė, kad gimė tėvų T. V. ir J. V. šeimoje. T. V. ir J. V. šeimoje be jo gimė dar keturi vaikai: Z. V., A. P. (mergautinė pavardė V.), S. B. (mergautinė pavardė V.) ir P. V.. Po P. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo teisių perėmėjais yra jo vaikai A. R., A. V. ir O. G.. Nurodo, kad motina T. V. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. V. - (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį T. V. buvo pateikusi dokumentus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir tik po jos mirties Klaipėdos apskrities viršininko 2004-04-07 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. Ž. valdytą nekilnojamąjį turtą - 2,00 ha žemės ir jai perduotas neatlygintinai 2,16 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). T. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo sudėtis 2004-04-07 pasipildė grąžinamu 2,16 ha žemės sklypu, į kurį atkurti nuosavybės teisę ji pretendavo.
Po T. V. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis ir J. V. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jis liko gyventi tuometinėje šeimos sodyboje, priėmė visus sutuoktinės likusius namų apyvokos, buities daiktais, šeimos suvenyrus, nuotraukas, t. y. elgėsi su sutuoktinės turto dalimi kaip savininkas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jam padedant, J. V. rūpinosi nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą - sutuoktinės žemę atkūrimu, o Klaipėdos apskrities viršininko 2004-04-07 sprendimu ir įsakymu T. V. atkūrus nuosavybės teisę į minėtą 2,16 ha žemės sklypą, J. V. sutvarkė šio turto dokumentus, žemę įregistravo ir ją dirbo, augino pasėlius, elgėsi su šiuo turtu kaip savininkas. Taigi, J. V., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, savo valią priimti mirusios T. V. palikimą išreiškė aktyviai išreikštais konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodė, kad jis, kaip įpėdinis, palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjos turto savininku, siekdamas įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise ir jį valdyti kaip savo.
Taip pat pareiškėjas nurodo, kad dar iki savo mirties J. V. perdavė minėto 2,16 ha žemės sklypo valdymą pareiškėjui, nes buvo silpnos sveikatos ir žeme pasirūpinti nebesugebėjo. Taigi, dar iki tėvo J. V. mirties pareiškėjas perėmė minėto 2,16 ha žemės sklypo tvarkymą, jis šią žemę iki šiol dirba ir joje augina pasėlius. Po tėvo J. V. mirties pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jis priėmė likusius tėvo namų apyvokos, buities daiktus, šeimos suvenyrus, nuotraukas, taip pat ir minėtą 2,16 ha žemės sklypą, kuriame iki šiol dirba žemę, moka mokesčius, t. y. elgiasi su tėvo palikimu kaip savininkas.
Nurodo, kad tėvai testamentų nebuvo sudarę, jokie kiti įpėdiniai į jų palikimus nepretendavo ir pretenzijų neturi, nes visi suinteresuoti asmenys žinojo ir tam pritarė, kad J. V. priimtų mirusios sutuoktinės T. V. palikimą, o po jo mirties palikimą priimtų pareiškėjas.
Nurodo, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. R., S. B., A. P., Z. V., A. V., O. G. atsiliepimais į pareiškimą su juo sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinto, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001-07-01. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti motinos T. V. mirties palikimo, atsiradusio iki 2001-07-01, priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).
1964 m. CK 587 straipsnyje nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Reikalavimui nustatyti tėvo J. V. mirties palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), priėmimo faktą, taikytinos šiuo metu galiojančio CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius. Įstatymas numato, kad turtas yra paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą (2000 m. CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nenuginčytos teisme, kitos byloje esančios medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama T. V. (mirties liudijimas, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), po jos mirties sutuoktinis J. V. liko gyventi tuometinėje šeimos sodyboje, priėmė visus sutuoktinės likusius namų apyvokos, buities daiktais, šeimos suvenyrus, nuotraukas, sutvarkė atkurtos nuosavybės teisės į T. V. žemės sklypą dokumentus, žemę įregistravo ir ją dirbo, augino pasėlius, t. y. elgėsi su sutuoktinės turto dalimi kaip savininkas.
Šilutės rajono 1-ojo notarų biuro notarė A. R. 2021-12-22 raštu Nr. S-251 nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus T. V., palikimą priėmė jos sutuoktinis J. V., jam (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. V., palikimą priėmė jo sūnus Z. V., jam 2005-11-11 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kadangi J. V. po T. V. mirties palikimą priėmė, paduodamas pareiškimą notarui, todėl akivaizdu, kad pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po T. V. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė faktiškai jį valdė sutuoktinis J. V. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), nesukels jam jokių teisinių pasekmių, todėl ši pareiškimo dalis atmestina.
Nustatyta, kad J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nenuginčytos teisme, nustatyta, kad po J. V. mirties pareiškėjas S. V. perėmė žemės sklypo tvarkymą, šią žemę iki šiol dirba ir joje augina pasėlius, moka mokesčius, taip pat priėmė likusius tėvo namų apyvokos, buities daiktus, šeimos suvenyrus, nuotraukas.
Pareiškėjo S. V. ir mirusiųjų T. V. bei J. V. giminystės ryšys yra įrodytas byloje pateikta gimimo liudijimo kopija.
Esant šiems įrodymams, suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir testamentiniam įpėdiniui Z. V., sutinkant su pareiškimu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po J. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ir faktiškai valdo pareiškėjas S. V. (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti iš dalies.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė ir faktiškai valdo sūnus S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.